Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-3093-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-28
Bylos Nr.
A15.-3093-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02808-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Advokatai
Domantas Skebas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-3093-1123/2020
Proceso Nr. 4-68-3-02808-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.2; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. P., jo atstovui advokatui Domantui Skebui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2020 m. liepos 18 d., apie 23.16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas atbulas buvo neatsargus, kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė ir apie įvykį nei policijai, nei nukentėjusiam nepranešė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus, kai padaryta žala neviršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Šiais savo veiksmais D. P. pažeidė KET 9, 14, 219.1 ir 222 punktų reikalavimus.

D. P., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo pripažino. Įvykio diena buvo lyg šeštadienis, jis buvo (duomenys neskelbtini), eidamas namo sutiko draugą A. R., matėsi, kad jis gerai išgėręs ir paprašė jo į kiemą. Kadangi buvo naktis, galvojo, kad nuvarys mašiną, kad saugiau būtų. Išvažiuojant reikėjo pirmyn atgal judėti, buvo daug mašinų pristatyta ir jis įbrėžė mašiną, net nežino, kurią. Automobilį pastatė kieme prie laiptinės, A. R. buvo keleivio sėdynėje. Jis gražiai pastatė automobilį, kad niekam netrukdytų, raktą paėmė ir išėjo namo, raktą grąžino A. R., kai jis blaivas buvo. Savo kaltės neneigia, bet jis neišgirdo, nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį. Jis neturi patirties, nepatyręs avarijų. Ant galinio bamperio buvo truputį įbrėžimas, bet jis galvojo, kad jį gal darbe padarė. Todėl ir išvažiavo, jei būtų pastebėjęs, gal būtų kitaip. Kai jį policija pakvietė, jis buvo kieme. Jį iškvietė ne tą patį vakarą, gal kitą savaitę, tiksliai nepamena. Po policijos ieškojo automobilio, kurį apgadino, toje vietoje, kur išvažinėjo, apėjo visus automobilius, ieškojo apgadinimų, bet nieko nerado. Gal ėjo žiūrėti tada, kai raktą grąžino, nes jam buvo įtarimas. Ten buvo labai pristatyta mašinų, tamsu, muzika grojo, bet apsižiūrėjus nieko nebuvo. Po to policija parodė kažkokią nuotrauką. Dabar savo kaltę pripažįsta, kad padarė tą automobilio sugadinimą, bet jis nežinojo, dėl to ir išvažiavo, o policijoje paskui įsitikino, kad kliudė. Jei tiksliai būtų išgirdęs, nebūtų pasišalinęs. Jis kaltę pripažįsta, sutinka, kad taip padarė, gailisi. Neturėjo teisės sėsti už vairo, bet norėjo draugui padėti, jis vos ant kojų stovėjo. Savo poelgio nepateisina, vertina kritiškai. Jis išvis nėra turėjęs teisių vairuoti. Jis privalėjo atpažinti smūgio garsus, bet jam tiesiog trūksta patirties. Anksčiau baustas nėra, jis neturi automobilio.

D. P. 2020 m. rugsėjo 30 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis perstatė į kiemą automobilį Volvo V70, priklausantį jo draugui A. R.. Jis teisių neturi, važiavo pora šimtų metrų. Draugas buvo girtas, todėl pagelbėjo. Kitų automobilių nekliudė. Jis nuvairavo į draugo kiemą ir automobilyje jį paliko. Vėliau sužinojo, kad buvo policija (b. l. 28).

Liudytojas R. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. liepos 18 d., apie 11.45 val. pamatė mirksintį savo žmonos automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė išvažiuojantį automobilį universalą, pilką, panašų į Volvo. Atėjus prie automobilio, prie jo sukiojosi baro apsauginis, kuris pasakė, kad į žmonos automobilį įvažiavo Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos (b. l. 24).

Liudytojas E. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. liepos 18 d., apie 23.16 val. išėjo iš baro, kurio pavadinimas yra (duomenys neskelbtini) į lauką parūkyti, tuo metu automobilis Volvo V70, kurio numeriai yra (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš aikštelės apsisukinėjo ir galu atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio pasišalino. Žmogaus, kuris buvo už vairo, neatpažintų, nes jo nematė (b. l. 10).

Liudytojas A. R. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. liepos 18 d. jis pastatė automobilį prie (duomenys neskelbtini) ir nuėjo pas draugą į svečius. Ten jis išgėrė alkoholio ir 22 valandą ar truputį vėliau nuėjo namo. Jis priėjo prie savo automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stovėjo, po to prie jo priėjo D. P.. Jis su juo pašnekėjo ir paprašė, kad D. P. jį nuvežtų namo. D. P. jį nuvežė (duomenys neskelbtini), po to jis nuėjo namo ir paėmė mašinos raktelius. Po to per kokią valandą atvažiavo policija. Dėl avarijos jie su D. P. negirdėjo, kad atsitrenkė į Toyota Corola. Bamperis buvo truputį įbrėžtas (b. l. 11).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. R. nurodė, kad automobilis priklauso jam, jis žino, kas įvyko. D. P. automobilį vairavo jo prašymu. Tai buvo šeštadienis, liepos mėnesį, vakare, kažkur gal 10.30 val., jis buvo gimtadienyje, išgėrė ir negalėjo vairuoti. Ten 200 m. iki namų. Jam skaudėjo kojas, jis stovėjo prie automobilio ir ėjo D. P., pamatė jį, priėjo, jis D. P. pasakė „pavežk mane“. Neklausė D. P., ar jis turi teises, ar ne. D. P. pasakė, kad nuveš. Paskui D. P. pasiėmė raktus ir išėjo namo, o jis liko sėdėti automobilyje. Kai važiavo, jis negirdėjo, kad jie ką nors kliudė. Jis buvo stipriai išgėręs. Kai policija jau atvažiavo, tai gal 1,5 val. buvo praėję ir jam buvo dar 1,9 promilės, policija tą patį vakarą atvyko. Jis pasakė, kad ne jis vairavo, o D. P.. Policija jam pasakė pasižiūrėti savo automobilį, jis išėjo, pažiūrėjo, viskas gerai buvo, policija sakė pasižiūrėti bamperį, ir jis pamatė, kad ten yra didesnė dėmė, nei buvo. Jis turi draudimą, būtų palikęs telefono numerį, jei būtų žinojęs. Ant jo automobilio tik įbrėžimas buvo, jis nesuprato, kad įvykus buvo gal dėl to, kad buvo girtas. Kito sugadinto automobilio jam neparodė. Kai policija atvažiavo, D. P. nebuvo. Jis nežinojo jo telefono numerio. Automobilis priklauso jam, jis 2009 m. gamybos. Jis nežinojo, kad D. P. neturi teisių vairuoti. Gailisi, kad jo paprašė, dabar jis turi problemų. Jaučiasi kaltas dėl šio įvykio. Gailisi, kad perdavė automobilį teisių neturinčiam asmeniui, jam už tai paskirta 30 eurų bauda, ji sumokėta, ir už kitą automobilį atlyginta. Jis sumokėjo draudimui 340 eurų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio N. G. 2020 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 19 d., apie 00.00 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovėjusį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nuvykus minėtu adresu rado automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio žmonių nebuvo. Pavažiavus toliau (duomenys neskelbtini) gatve, prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo stovintį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio vairo sėdėjo A. R., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. A. R. buvo patikrintas alkotesteriu, jam buvo nustatyta 2,13 prom. girtumas pirmu pūtimu, antru pūtimu buvo nustatyta 1,94 prom. girtumas. A. R. aiškino, kad nevairavo automobilio. Variklis buvo šiltas (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. U. 2020 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad eismo įvykio, įvykusio 2020 m. liepos 18 d., apie 23.16 val., (duomenys neskelbtini), automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad automobilį vairavo D. P.. Surašant protokolą kaltinimas buvo kvalifikuotas tinkamai, grafoje „teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti“ suklydus nebuvo įrašytas KET 14 punktas (b. l. 5).

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2020 m. liepos 18 d., 23.21 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pranešėjas E. B. prieš 5 minutes matė, kaip automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (b. l. 6-7).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), joje matyti automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis (b. l. 8). Papildomoje informacijoje apie eismo įvykį nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadinti automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas, o automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 9).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos Žalos sąmatos dėl automobilio Toyota Corolla Versio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio remonto darbų kaina yra 347,812 Eur (b. l. 25-27).

Iš gyventojų registro išrašo apie D. P. matyti, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

ANK 423 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie lemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktas nustato draudimą vairuoti transporto priemones tokios teisės neįgijusiems asmenims. D. P. pripažino, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį, nors neturi ir niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tokiu būdu vairuodamas automobilį jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Teismo posėdyje D. P. pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį kliudė ir įbrėžė kitą stovintį automobilį. Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys: liudytojų R. K. ir E. B. rašytiniai paaiškinimai, liudytojo A. R. teismo posėdyje duoti parodymai bei rašytinis paaiškinimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie jį, tarnybiniai pranešimai bei žalos sąmata. Ši D. P. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.

ANK 426 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. KET 219.1 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. KET 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. D. P. teismo posėdyje pripažino, kad jis, vairuodamas automobilį, užkliudė ir įbrėžė kito asmens automobilį, nors teigė, kad to nepajuto. Tačiau teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus laiko jo gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog eismo įvykį matė liudytojas E. B., kuris apie jį pranešė policijai, taigi teismas daro išvadą, kad eismo įvykis, padarytas naktį, tamsiu paros metu, buvo akivaizdus ir matomas, todėl nėra pagrindo manyti, kad D. P., kaip automobilio vairuotojas, galėjo jo nepastebėti. Pažymėtina, kad teismo posėdyje D. P. sutiko, kad jis privalėjo atpažinti smūgio garsus, to nepadarė dėl patirties trūkumo. Taip pat jis, išlipęs iš automobilio, matė, kad ant galinio bamperio buvo įbrėžimas, tačiau preziumavo, kad jis buvo padarytas automobilio savininko, ir nesiėmė priemonių apžiūrėti vietą, kurioje vairavo ir galimai atsitrenkė į kitą automobilį iki kol su juo pačiu susisiekė policija. Tokius D. P. veiksmus teismas vertina kaip tyčinį KET 219.1 ir 222 punktų nuostatų pažeidimą, kuris atsižvelgiant į tai, jog KET pažeidimu svetimai transporto priemonei padaryta žala (pagal pateiktą remonto sąmatą) neviršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių (750 eurų), teisingai kvalifikuotas kaip ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimas

Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimties eurų.

Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių, nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Be to, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis), o vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių – gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti du administraciniai nusižengimai, kurie abu yra itin grubūs, susiję su transportu ar kelių ūkiu – D. P. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, bei sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais savo veiksmais jis sukėlė pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui bei apsunkino eismo įvykio tyrimą). D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į D. P. asmenybę apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, tačiau pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkščius KET pažeidimus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti D. P. paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas lygus įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius nusižengimus, sankcijų minimumams. Paskirtas baudos subendrinus apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).

ANK 426 straipsnio 7, 8 dalyse nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, bei neturintiems teisės vairuoti, transporto priemonės konfiskavimas. Įvertinus D. P. padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, jo charakteristiką, siekiant užkardyti panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą ateityje jo atžvilgiu taikytina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, tikslu, kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-719/2018). D. P. specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones atimama 1 metams 6 mėnesiams.

Byloje nustatyta, kad D. P. vairuota transporto priemonė Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso liudytojui A. R.. Iš bylos duomenų matyti, kad D. P. liudytojo A. R. automobilį vairavo su pastarojo žinia ir leidimu, A. R. automobilį perdavė vairuoti D. P., o pats sėdėjo keleivio vietoje, kadangi tuo metu buvo girtas ir vairuoti negalėjo. Nors liudytojas A. R. teismo posėdyje nurodė, kad jis nežinojo, kad D. P. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau tai neatleido jo nuo pareigos įsitikinti šia aplinkybe prieš perduodant automobilį vairuoti kitam asmeniui. Pažymėtina, kad dėl šio įvykio A. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis perdavė vairuoti jam priklausantį automobilį neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones D. P., kai pats automobilio savininkas sėdėjo tame pačiame automobilyje. Administracinio nusižengimo protokole A. R. nurodė, kad su pažeidimu sutinka (b. l. 19), o teismo posėdyje nurodė, kad administraciniu nurodymu paskirtą baudą yra sumokėjęs. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog šioje byloje egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas pagrindas konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą (perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti). Visgi, pažymėtina, kad pagal ANK 426 straipsnio 8 dalį transporto priemonės konfiskavimas už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nėra privalomas. Teismo vertinimu, šioje byloje transporto priemonės konfiskavimas būtų netikslingas, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad automobilio savininkas A. R. yra neįgalus, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas (b. l. 44-45), todėl dėl šios priežasties jam automobilis yra reikalingas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. R. geranoriškai atlygino dėl įvykio padarytą žalą AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 39-40). Be to, teismas įvertina ir tai, kad A. R. įvykio metu buvo neblaivus, tačiau pats nesėdo vairuoti turimo automobilio, o jį perdavė vairuoti kitam asmeniui, neturėdamas tikslo turimu automobiliu padaryti administracinio nusižengimo (nors jis ir neįvykdė pareigos įsitikinti, kad automobilio vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, transporto priemonės – automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. P. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą;

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, D. P. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20119406302, ir įmokos kodą – 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė