- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- I1-15518-816/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04962-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- M. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2024 m. birželio mėn.
Pareiškėjas nurodo, kad jam laikotarpiu nuo 2024 m. birželio mėn., atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, pareiškėjas negauna sveikatą ir darbinę veiklą atitinkančio maitinimo. Teigia, kad nevartoja (netoleruoja) pieno produktų ir kiaulienos. Pareiškėjui 2024 m. liepos 23 d. skirtas dietinis maitinimas, tačiau, jo nuomone, medikai, skirdami dietinį maitinimą, neatsižvelgė, kad pareiškėjas nevalgo kiaulienos ir yra dirbantis, todėl dietinis maitinimas nėra pakankamas. 2023 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi prašymu Nr. NPS-22-20970 į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją, prašydamas prie dietinio maitinimo suderinti musulmonišką maistą be kiaulienos, tačiau buvo pateiktas „šabloninis“ atsakymas, kad tokio valgiaraščio nėra. Pareiškėjo teigimu, dėl gaunamo maitinimo skirto nedirbantiems, pareiškėjas jaučia nuolatinį alkį ir silpnumą, jam sunku dirbti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 5 dalis).
Pažymi, kad Ginčui aktualiu laikotarpiu suimtieji ir nuteistieji buvo maitinami pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563 patvirtintus valgiaraščius (toliau – Įsakymas Nr. V-563). Pravieniškių 1-ajame kalėjime maitinimo paslaugas ginčui aktualiu laikotarpiu teikė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CNC catering“ pagal sudarytą 2024 m. gegužės 24 d. Maitinimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-233 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį paslaugos teikėjas įsipareigoja teikti paslaugas, kurių kokybė ir kiti kriterijai visiškai atitinka Sutarties 1 priede nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant paslaugų teikimą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias (Sutarties 4.1.1 papunktis). Pareiškėjui Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus gydytojas 2024 m. liepos 23 d. paskyrė dietinį maitinimą. Todėl nuo 2024 m. liepos 25 d. pareiškėjas buvo maitinamas pagal Įsakymu Nr. V-563 patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį. Atkreipia dėmesį, kad Įsakymu Nr. V-563 patvirtinti valgiaraščiai sudaryti diferencijuojant tam tikras atskiras suimtųjų ir nuteistųjų grupes, pvz., dirbančius / nedirbančius vyrus, kuriems paskirtas dietinis maitinimas, dirbančius / nedirbančius vyrus (veganus), dirbančius / nedirbančius vyrus (be kiaulienos). Tarp šių grupių yra akivaizdūs skirtumai, kuriuos apsprendžia vyrų ir moterų fiziologiniai skirtumai, asmenų amžius, aktyvumas (dirba / nedirba), rutininės mitybos poreikiai ar kt., todėl atsakovės atstovės vertinimu, nėra pagrindo abejoti teisinio reguliavimo, pagal kurį fiziologinės mitybos normos ir valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į atskirų suimtųjų ir nuteistųjų grupių poreikius, teisėtumu. Pažymi, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1240-624/2020).
Nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas Nr. NPS-22-20970, kuriuo jis prašė dietinį maitinimą suderinti su musulmonišku maistu be kiaulienos. Pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 23 d. rašte buvo paaiškinta, kad dietinio maitinimo valgiaraštį, atsižvelgdami į ligos indikacijas, gali skirti tik gydytojai. Šiuos valgiaraščius sudarinėja Lietuvos kalėjimų tarnybos specialistai, atsižvelgdami į nuteistųjų fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančius jų religinius įsitikinimus. Patvirtinti valgiaraščiai užtikrina maisto energetinę vertę, kaloringumą, porcijose garantuotas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis. Turto valdymo skyriaus darbuotojai negali savavališkai keisti patvirtintų valgiaraščių. Vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2024 m. liepos 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. PPV-26-143, pareiškėjui paskirtas dietinis R?B? maitinimas 3 (trims) mėnesiams. Pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas, kadangi suimtųjų ir nuteistųjų atskiru pasirinkimu paskiriamas tik vienas iš esamų Įsakymu Nr. V-563 patvirtintų maitinimo valgiaraščių ir nėra numatyta galimybė „derinti“ atskirus valgiaraščius pagal individualius pageidavimus.
Pažymi, kad nuteistieji gali įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Remiantis pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščiu, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat apsipirkdavo įstaigos parduotuvėje, todėl pareiškėjo argumentai, jog valgiaraščiai sudaryti „tik gyvybei palaikyti“, turėtų būti vertinami kritiškai. Be to, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad pablogėjo gyvenimo kokybė, sumažėjo kūno masė, sunyko raumeninis sluoksnis, pablogėjo psichinė sveikata, atsirado dirglumas, nervingumas, esant nepakankamai mitybai laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. Sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai yra susiję su netinkamu maitinimu, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl skirto dietinio maitinimo galimai sukelto sveikatos sutrikimo yra deklaratyvūs ir klaidinantys.
Teigia, kad pareiškėjas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamas maitinimas Pravieniškių 1-ajame kalėjime, nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kilusią dėl Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. netinkamų kalinimo sąlygų (maitinimo). Ginčo laikotarpis patikslintas įvertinus pareiškėjo faktinio buvimo pataisos įstaigoje laikotarpį.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda įrodžius trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Institucijos kaltė preziumuojama, siekiant palengvinti pareiškėjų įrodinėjimo naštą. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi būtinas visų trijų sąlygų konstatavimas civilinei viešajai atsakomybei kilti.
Pažymėtina, kad neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
Tad šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 92 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojant nuo 2024 m. liepos 18 d.) arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Valstybės pareiga užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).
Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Kalėjimų departamento direktoriaus priimti teisės aktai: Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės, ako redakcija galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 8 d.); Kalėjimų departamento direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“.
Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktą valgiaraščius: Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.
Maitinimo organizavimo taisyklių 9 punktas numato laikino individualaus valgiaraščio sudarymo galimybę, nustatydamas, kad išimtiniais atvejais kalinimo įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, suderinęs (žodžiu) su Kalėjimų departamento administraciniu padaliniu, atsakingu už suimtųjų/nuteistųjų maitinimą, įsakymu gali patvirtinti laikiną, ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui, valgiaraštį, nepažeisdamas maisto produktų normos energinės vertės ir vadovaudamasis Maisto produktų, skirtų maitinti suimtuosius ir nuteistuosius, keitimo kitais produktais normomis (Taisyklių 1 priedas). Pakeitimai galimi tik iš tos pačios maisto produktų grupės ir maisto produktų atsargų. Esant valgiaraščio pakeitimams, kalinimo įstaiga Kalėjimų departamento administraciniam padaliniui, atsakingam už suimtųjų/nuteistųjų maitinimą, per 5 darbo dienas pateikia informaciją apie valgiaraščio pakeitimus ir maitinimo kainas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime maitinimo paslaugas ginčui aktualiu laikotarpiu teikė UAB „CNC catering“ pagal sudarytą 2024 m. gegužės 24 d. Maitinimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-233 (toliau – Sutartis).
Pareiškėjas nuo 2024 m. birželio 17 d. įdarbintas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo siuvyklos darbininko pareigose; darbinės veiklos atlikimo vieta Pravieniškių 1-ojo kalėjimo siuvykla.
Pareiškėjas pateikė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijai prašymą skirti jam dietinį maitinimą. Pareiškėjui Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus gydytojas 2024 m. liepos 23 d. paskyrė dietinį maitinimą. Todėl nuo 2024 m. liepos 25 d. pareiškėjas buvo maitinamas pagal Įsakymu Nr. V-563 patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį.
Vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2024 m. liepos 23 d. Tarnybiniu pranešimu Nr.PPV-26-143 pareiškėjui paskirtas dietinis R?B? maitinimas 3 mėnesiams. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.
Taigi, teismo vertinimu, iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba tinkamai organizavo pareiškėjo maitinimą pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad jis Pravieniškių 1-jame kalėjime negauna jo sveikatą ir darbinę veiklą atitinkančio maitinimo. Dieninis maitinimas pareiškėjui buvo skirtas pagal jo paties prašymą ir sveikatos priežiūros skyriaus gydytojo paskyrimą, įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, išsakomus nusiskundimus. Atitinkamai jį atšaukti gali tik paskyręs gydytojas, tačiau ne pataisos įstaigos administracija. Pažymėtina, kad maitinimo organizavimo ir maitinimo kokybės kontrolę vykdo tiek laisvės atėmimo įstaigos administracija (komisija), tiek ir kitos valstybės įgaliotos institucijos (pvz., Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos, kt.). Pareiškėjas į bylą nėra pateikęs ar nurodęs jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į gydytoją dėl dietinio maitinimo koregavimo ar įstaigos administraciją su prašymu dėl netinkamo, nepilnavertiško maisto gavimo. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės dėl nepakankamo maitinimo nedetalizuotos ir nekonkretizuotos.
Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 7 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijai pateikė prašymą, kuriuo prašė prie jam skirto dietinio maitinimo suderinti musulmonišką maitinimą be kiaulienos.
Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 2S-4432 informavo pareiškėją, kad prašymo nagrinėjimo procedūra baigta. Išaiškinimo, kad vienam nuteistajam, pasirinktinai, paskirtas tik vienas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 11. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ valgiaraštis. Rašytiniu prašymu pasirenkamas vienas iš šių patvirtintų maitinimo valgiaraščių: valgiaraštis dirbantiems vyrams vegetarams (jei esate dirbantis); valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštį veganams; valgiaraštį (be kiaulienos) dirbantiems vyrams (jei esate dirbantis); valgiaraštį (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams. Dietinio maitinimo valgiaraštį, atsižvelgdami į ligos indikacijas, gali skirti tik gydytojai. Šiuos valgiaraščius sudarinėja Lietuvos kalėjimų tarnybos specialistai atsižvelgdami į nuteistųjų fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančius jų religinius įsitikinimus. Patvirtinti valgiaraščiai užtikrina maisto energetinę vertę, kaloringumą, porcijose garantuotas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis. Turto valdymo skyriaus darbuotojai negali savavališkai keisti patvirtintų valgiaraščių.
Pareiškėjas skunde teigia, kad nevartoja (netoleruoja) pieno produktų ir kiaulienos, būtent dėl šios priežasties prašė prie dietinio maitinimo suderinti ir musulmonišką maitinimą. Tačiau iš byloje pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos išrašo matyti, kad sveikatos priežiūros skyriaus gydytojas paskirdamas pareiškėjui dietinį maitinimą įvertino pareiškėjo nusiskundimus, kad pareiškėjas negali valgyti riebaus maisto, kepto maisto, daug mėsos. Prastai miega, prašo vaistų, kamuoja nerimas. Pareiškėjui viena iš diagnozių, kurios pagrindu jam paskirtas dietinis maitinimas yra (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. spalio 8 d. medicininio pažymėjimo Nr. 58667 matyti, kad medikų padaryta išvada, jog pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad pablogėjo gyvenimo kokybė, sumažėjo kūno masė, sunyko raumeninis sluoksnis, pablogėjo psichinė sveikata, atsirado dirglumas, nervingumas, esant nepakankamai mitybai laikotarpyje nuo 2024 m. birželio 3 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d.
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo pateikia nustatytos formos prašymą, jame nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą. Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato teisingumo ministras ir Lietuvos vyriausiasis archyvaras (ABTĮ 14 straipsnio 3 dalis).
Remiantis šiomis ABTĮ nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su priedais ir pareiškėjo sveikatos istorijos išrašus, yra pagrindas pripažinti administracinės bylos Nr. I1-15518-816/2024 medžiagos dalį nevieša.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo M. Č. skundą.
Pripažinti administracinės bylos Nr. I1-15518-816/2024 medžiagos dalį (pareiškėjo sveikatos istorijos išrašus) nevieša.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.