- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- AN2-527-932/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02344-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- R. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria jo skundas buvo netenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Rasos Gutmanienės 2019 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-4377-2019 paliktas galioti nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R. Gutmanienės 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-4377-2019 R. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 2 dalį. Nutarime nurodyta tokia pažeidimo esmė: jis 2019 m. sausio 23 d., apie 10.56 val., Vilniuje, Konstitucijos pr. 26 automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su ant stogo uždėta, įrengta bei pajungta išorine signalizacija ženkle – plafone, turinčiu atpažinimo ženklą su užrašu „TAKSI“, užsiiminėjo komercine ūkine veikla, t. y. teikė taksi paslaugas, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo, tokia veikla pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio 7 dalį, 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 (2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 3-460(1.5E) redakcija) patvirtintų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 6 ir 45.5 punktus. Už ANK 150 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą R. B. paskirta 1 100 eurų dydžio bauda.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi R. B. skundą atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į liudytojo A. K. parodymus, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, patikslino nutarime konstatuotą pažeidimo padarymo laiką ir nurodė, kad pažeidimas padarytas 10.56 val., o ne 10.26 val., kaip nurodyta nutarimo skiltyje „nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas“. Taip pat teismas nustatė, jog byloje nėra dokumento, patvirtinančio, kad R. B. vairuojamam lengvajam automobiliui „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas atskiras leidimas teikti taksi paslaugas automobiliu „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas yra (duomenys neskelbtini), R. B. galėjo vykdyti tik pavežėjimo veiklą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjant skundą nebuvo paneigta versija, jog sustabdžius R. B. vairuojamą automobilį, jis, teikdamas taksi paslaugą, vežė keleivį. Konstatuota ir tai, jog, priešingai R. B. teiginiams, kuriais pastarasis tikino esą savivaldybės atstovai negalėjo tikrinti jo veiklos, savivaldybės atstovai aptariamu atveju vykdė savo įpareigojimus jiems nustatytų įgaliojimų ribose. Be to, teismas nenustatė, kad R. B. sustabdęs pareigūnas buvo priešiškai prieš pastarąjį nusiteikęs, šališkas ir pabrėžė, jog tai pats apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu painiojosi savo keliamose versijose, skirtingai aiškino važiavimo aplinkybes. Be to, nutarime nurodyta, jog R. B. jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė savo teiginių apie nepakeliamą ir neišmokamą dėl jo turtinės padėties jam paskirtą 1 100 eurų baudą, sunkią finansinę padėtį, nedidelį sutuoktinės atlyginimą bei dukters ligą.
II. Skundo argumentai ir prašymai, atsiliepimas į skundą
4. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, R. B. pateikė skundą, kuriuo pirmiausia prašo jį išteisinti dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 2 dalyje. Taip pat reiškiami prašymai skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę susirasti atstovą advokatą, be to, prašoma kreiptis į techninės apžiūros centrą UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant išsiaiškinti su nagrinėjamu įvykiu susijusias aplinkybes.
5. Skunde R. B. nurodo, kad 2019 m. sausio 23 d., apie 10.26 val., buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėtas geltonos spalvos plafonas be užrašo „TAKSI“ priekinėje dalyje, o tik nugarinėje pusėje buvo įmonės įvardis „(duomenys neskelbtini)“, taip pat buvo žymės ant šono. R. B. teigimu, jis iš karto savivaldybės darbuotojams paaiškino, kad šis automobilis ruošiamas taksi veiklai, dėl ko reikalinga atlikti specialią VĮ „Regitra“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrą. Pažymi, kad prieš gaunant taksi numerius automobilyje turi būti sumontuota visa privaloma įranga: taksometras, plafonas, šoniniai žymėjimai, taksi apipavidalinimas. R. B. savivaldybės pareigūnams iš karto teigė, kad automobilis ruošiamas taksi veiklai, aiškino tiesiog važiuojantis iš taško A į tašką B, siūlė įlipti į automobilį ir apžiūrėti sumontuotą įrangą, tačiau savivaldybės pareigūnai šį prašymą ignoravo.
Atsiliepimas
6. Taip pat tikina prašęs, kad savivaldybės pareigūnai įjungtų vaizdo ir garso registratorių. Mano, kad, nenaudodami vaizdo ir garso registratoriaus, savivaldybės pareigūnai pažeidė įvykio įforminimo taisykles. Skunde nurodoma, kad R. B. ir A. K. santykiai yra įtempti. Apelianto teigimu, šis asmuo mėgina su juo susidoroti.
7. R. B. manymu, buvo suklastotas įvykio laikas. Teigiama esą buvo skambinama į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir sakoma, kad savivaldybės pareigūnams reikia jo (R. B.) aptarnautų klientų datų ir laikų. Pažymi, kad tarp suklastoto ir „(duomenys neskelbtini)“ nurodyto jo veiklos laiko yra mažiausiai 20 min. skirtumas.
8. Toliau skunde dėstomi teiginiai, kuriais nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė apelianto paduotą skundą išnagrinėjo tendencingai, nekreipdama dėmesio į jo argumentus, t. y. 1) teisėja nekreipė dėmesio, kad buvo suklastotas įvykio laikas ir vadovavosi niekuo nepagrįstu savivaldybės pareigūnų paaiškinimu neva jie tiesiog suklydo; 2) teisėja nekreipė dėmesio, kad norint keisti paprastus numerius į taksi numerius automobilis privalo būti pristatytas į techninės apžiūros centrus su visa pilnai sumontuota įranga (taksometru, plafonu, ženklinimu) ir tik po to galima kreiptis į VĮ „Regitrą“ dėl numerių keitimo; 3) teisėja ignoravo jo prašymą kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl išaiškinimo, kaip, kokiu būdu ir tvarka įprasta techninė apžiūra keičiama į specialią techninę apžiūrą (taksi paskirčiai); 4) teisėja nekreipė dėmesio į nuoseklią jo poziciją – jis visąlaik tapačiai aiškino nevykdęs jokios veiklos, nevežęs keleivio; 5) nebuvo išgirstas ir jo argumentas, kad savivaldybės pareigūnai privalo naudoti vaizdo ir garso registratorius.
9. Skunde R. B. akcentuoja ir tai, kad jam nebuvo suteiktas deramas laikas susirasti atstovą advokatą. Pažymi, kad teisinės paslaugos yra labai brangios, jis turi šeimą, nepilnamečius vaikus, finansinius įsipareigojimus, o uždirba nedaug – tik apie 800 eurų. Nesuteikus galimybės susirasti atstovą, buvo pažeista jo teisė į gynybą.
10. Be to, jam nebuvo suteiktas laikas gauti įvykio dienos užsakymų išklotines. Jas (išklotines) galima gauti tik iš internetinio užsakymų teikėjo. R. B. nuomone, tam reikia laiko mažiausiai trijų savaičių, tačiau jam buvo duota tik savaitė.
11. Galiausiai R. B. kategoriškai nesutinka su nutarties teiginiu, kad jis manipuliavo vaikais. Akcentuoja viso labo nurodęs, kad jam paskirta bauda yra neadekvačiai didelė, nepakeliama našta, augina du nepilnamečius vaikus, kurių vienas (dukra) yra ligonis.
12. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į R. B. skundą. Atsiliepimu prašoma R. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį nepakeistą.
13. Institucijos manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir teisingą nutartį. Pažymima, kad bylos nagrinėjimas buvo ne kartą atidėtas tam, kad R. B. galėtų susirasti advokatą ir pateikti visus, jo nuomone, reikšmingus įrodymus, tačiau pastarasis nieko nedarė ir tik ilgą laiką vilkino procesą, posėdžių metu pateikdavo vis naujas bylos aplinkybes ir reikalavimus. Teismo motyvai, kuriais netenkintas R. B. skundas, yra aiškūs, su jais Institucija pilnai sutinka. R. B. nusižengimas įrodytas, pateiktas apeliacinis skundas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
14. Visų pirma pažymėtina, jog ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis).
15. Pateiktame apeliaciniame skunde kaip tik prašoma surengti žodinį procesą. Apeliantas nurodo pageidaujantis, kad būtų suorganizuotas „naujas argumentų ir faktų išklausymas“, taip pat, kaip galima suprasti, išreiškia ketinimą susirasti atstovą. Atsižvelgiant į tokią poziciją bei tai, kad skundu ginčijamos faktinės aplinkybės bei asmens kaltės klausimas, galima spręsti apie formalų pagrindą žodiniam procesui. Visgi vien tik formalaus pagrindo buvimas savaime nenulemia žodinio apeliacinio proceso taikymo. Sprendimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo priima teismas. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės nori tik dar kartą išdėstyti nagrinėjamo įvykio aplinkybes, o ne nurodyti naujas reikšmingas aplinkybes, kurių neišsakė apylinkės teisme. Pabrėžtina, kad R. B. parodymus davė pirmosios instancijos teisme ir šiuo atveju nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, dėl kurių iškiltų būtinumas dar kartą apklausti apeliantą ar spręsti klausimą dėl naujų įrodymų (tokių įrodymų nepateikta). Nors skunde reiškiamas prašymas kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti informaciją (konkrečiai užklaustinos informacijos turinys neįvardinamas, apie prašymo esmę galima spęsti iš argumentų, susijusių su apelianto nurodytu būtinumu pristatyti automobilį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi numerių suteikimui), tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių R. B., manydamas prašomus duomenis esant svarbius, tokia užklausa nepasirūpino pats, juo labiau, atsižvelgiant į ilgą vykstančio proceso trukmę – administracinio nusižengimo protokolas šioje byloje surašytas dar 2019 m. sausio 23 d., nutarimas priimtas 2019 m. balandžio 15 d., skundas apylinkės teisme buvo išnagrinėtas daugiau nei per 4 mėnesius. Kita vertus, bet kokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti esminio šioje byloje nagrinėjamo klausimo – ar patikrinimo metu R. B. faktiškai teikė taksi paslaugą. Skundą padavusio asmens argumentai dėl ketinimų ieškotis atstovą taip pat nelemia žodinio proceso. Analogiškus ketinimus R. B. deklaravo ir pirmosios instancijos teisme, jam ne sykį buvo sudaryta galimybė susirasti atstovą, tačiau apeliantas kaskart tik teikė priežastis, dėl kurių esą negali susirasti atstovo ir galiausiai tokios teisės taip ir nerealizavo. Apeliaciniame skunde toliau deklaruojamas noras turėti atstovą, tačiau jokių duomenų dėl konkretaus atstovo vėlgi nėra. Tad apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais duomenimis, skundo argumentais, daro išvadą, jog žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra būtinas.
16. Nagrinėjamoje byloje R. B. yra pripažintas kaltu pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį. Administracinė atsakomybė pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį kyla pakartotinai padarius ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. pakartotinai pažeidus komercinės ar ūkinės veiklos tvarką. Nagrinėjamu atveju analizuojama komercinė veikla – taksi paslaugų teikimas. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas ir jis išduodamas atskirai kiekvienam lengvajam automobiliui. Šiuo atveju nėra ginčo dėl tos aplinkybės, jog R. B. vairuotam automobiliui toks leidimas išduotas nebuvo. R. B. buvo sustabdytas vairuojantis automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir šiuo automobiliu jis galėjo vykdyti tik pavežėjimo veiklą (b. l. 71). Pažymėtina, jog pats R. B. neneigia, kad taksi veiklai vykdyti reikalingas leidimas patikrinimo metu vairuotam minėtam automobiliui nebuvo išduotas.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro ne tai, kad automobiliui nėra išduotas leidimas taksi veiklai vykdyti, o tai, ar R. B. patikrinimo metu faktiškai teikė taksi paslaugą. Taksi paslaugos turinį sudaro keleivių vežimas jų nurodytu maršrutu už tam tikrą mokestį (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-818-628/2013). Būtent šį faktą – tai, kad patikrinimo metu vežė keleivę, R. B. kategoriškai neigia. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė yra įrodyta byloje surinktais duomenimis.
18. Aplinkybę, kad R. B. patikrinimo metu vežė keleivę, patvirtina teisme duoti liudytojo A. K. parodymai. Apklausiamas liudytojas kategoriškai patvirtino, jog R. B. vairuotame automobilyje sėdėjo keleivė. Teismui A. K. netgi trumpai apibūdino, kaip minėta keleivė atrodė, pažymėjo, jog R. B. nurodė „vežu keleivę į (duomenys neskelbtini) gatvę“ (b. l. 64-69). Aplinkybė apie vežamą keleivę neatsirado staiga, A. K. tai nurodė 2019 m. sausio 25 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 9-10). Pažymėtina, jog nors minėta keleivė nebuvo apklausta, ji nėra užfiksuota vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis, tačiau tai neleidžia abejoti liudytojo parodymų patikimumu. Visų pirma, A. K., prieš duodamas parodymus teisme, buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Antra, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti šio liudytojo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi ar priešiškumą R. B. Pats A. K. teisme paneigė, kad jį ir R. B. sietų kokie nors asmeniškumai, būtų kilę bent kokio pobūdžio konfliktai, sieja tik tarnybinis santykis. Tvirtindamas priešingai, R. B. nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių liudyti bent kokį liudytojo šališkumą, tad apelianto teiginiai dėl priešiškų santykių su liudytoju A. K. laikytini gynybine versija, kuri nesudaro pagrindo abejoti A. K. parodymų patikimumu.
19. Be to, R. B. kaltę patvirtina ne tik A. K. tarnybinis pranešimas ir parodymai teisme, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame pranešama, kad 2019 m. sausio 23 d. „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė keleivę pagal užsakymą iš (duomenys neskelbtini), pradėjo aptarnauti 10.43 val. ir baigė 11.04 val., (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Šiame rašte nurodytas laikas atitinka pažeidimo padarymo laiką. Beje, kaip matyti, pateiktoje informacijoje nurodyta, jog keleivė buvo vežama į (duomenys neskelbtini), būtent ką teigė liudytojas A. K. (iš byloje esančio el. paklausimo (b. l. 13) matyti, kad pastarasis tokią aplinkybę įvardino anksčiau nei gavo atsakymą iš taksi paslaugas teikiančios įmonės, o tai tik papildomai patvirtina, kad liudytojo duoti parodymai dėl vežamos keleivės yra teisingi). Nors R. B. apeliuoja į tai, jog pažeidimo padarymo laikas buvo suklastotas, tačiau teismas tokį teiginį atmeta kaip nepagrįstą. Tiek nutarime, tiek administracinio nusižengimo protokole skiltyje „nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“ nurodoma, kad nusižengimas padarytas 2019 m. sausio 23 d., 10.26 val., tačiau dėstant pažeidimo esmę nurodoma, kad pažeidimas padarytas 2019 m. sausio 23 d., 10.56 val. Priešingai R. B. teiginiams, toks skirtingas nusižengimo laikas pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintinas kaip techninio pobūdžio klaida. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas patikslino laiko aplinkybę ir konstatavo, jog R. B. nusižengimą įvykdė 10.56 val. Toks patikslinimas yra teisingas, pagrįstas bylos duomenimis. Antai, A. K. 2019 m. sausio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pažeidimas padarytas 10.56 val. (b. l. 9-10), būtent toks laikas nurodytas ir protokole aprašant nusižengimo esmę. Apklausiamas teisme minimas liudytojas taip pat nurodė, kad pažeidimas padarytas apie 11.00 val. Be to, kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodoma, kad automobiliu „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 10.43 val. iki 11.04 val., buvo vykdomas užsakymas ir vežama keleivė. Taigi, patikrinimo laikas patenka į tą laiko tarpą, kai buvo vykdomas užsakymas. Tuo pačiu išdėstyti duomenys, pagrįstai pripažinti įrodymais, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui abejoti, kad patikrinimo metu R. B. vežė keleivę ir faktiškai teikė taksi paslaugas.
20. R. B. savo skunde akcentuoja ir tai, kad jo patikrinimas nepagrįstai nebuvo fiksuojamas vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis. Pasisakant dėl tokio argumento, tikslinga prisiminti ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinama įrodymų administracinių nusižengimų bylose sąvoka. Taigi įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Minėtoje ANK 569 straipsnio 1 dalyje taip pat pateikiamas ir nebaigtinis įrodinėjimo priemonių sąrašas, kuriame, be kita ko, įvardijami garso ir vaizdo įrašai. Kita vertus, nė viename ANK straipsnyje nėra įtvirtinama vienų įrodinėjimo priemonių viršenybė prieš kitas įrodinėjimo priemones, todėl tai, kad nagrinėjamu atveju savivaldybės pareigūnai, fiksuodami pažeidimą nefilmavo jo aplinkybių, jokiu būdu nereiškia, kad jie pažeidė teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Neginčytina, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės gali būti įrodinėjamos pasitelkiant ir kitas įrodinėjimo priemones, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Be to, tiriant ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas svarbiausia yra ne pasirinktos įrodinėjimo priemonės, o įrodymų pakankamumas. Šiuo atveju byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad R. B. padarė ANK 150 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
21. Dėl skunde išsakyto teiginio, kad savivaldybės pareigūnai nepatikrino, kokia įranga buvo sumontuota R. B. vairuoto automobilio viduje, tikslinga pažymėti, kad nagrinėjamos bylos kontekste ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga. Šiuo atveju buvo svarbu nustatyti tai, ar R. B. teikė taksi paslaugą ir tai nagrinėjamoje byloje buvo įrodyta (ginčo dėl ant stogo uždėto, įrengto ir pajungto išorine signalizacija ženkle-plafone atpažinimo ženklo su užrašu „TAKSI“ nėra). Administracinės atsakomybės taikymui pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį neturi įtakos, ar R. B. vairuotame automobilyje buvo sumontuota atitinkama taksi įranga. Tuo atveju jeigu automobilyje nebuvo, pavyzdžiui, taksometro, galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 449 straipsnio 2dalį, tačiau tai nėra šios bylos dalykas.
22. Taigi R. B. kaltė padarius ANK 150 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta. Atsižvelgiant į tai, jog R. B. jau buvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą (tą patvirtina duomenys iš Administracinių nusižengimų registro) (b. l. 113-126), jo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip pakartotiniai ir kvalifikuoti pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį. Institucijos paskirta administracinė nuobauda yra minimali. Atsižvelgiant į tai, jog R. B. yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (jos galiojo ir nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu), paskirta nuobauda nelaikytina per griežta. Tuo pačiu aukštesnis teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų padarymu kaltu pripažintas ir nubaustas asmuo, neturėdamas galimybės baudą sumokėti per įstatymo numatytą 40 dienų laikotarpį (apeliantas kaip tik išsako argumentus dėl sudėtingos finansinės būklės), turi teisę prašyti pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe skirtą baudą sumokėti per kur kas ilgesnį laikotarpį. Tokia galimybė yra numatyta ANK 675 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog R. B. nei Institucijai iki nutarimo priėmimo (pastarasis neatvyko į Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2019 m. balandžio 15 d., vykusį bylos nagrinėjimą, neatvykimo priežasčių nenurodė, bylos nagrinėjimo skirti kitu laiku neprašė), nei pirmosios instancijos teismui tokio rašytinio prašymo nepateikė. Toks prašymas nesuformuluotas ir nagrinėjamame skunde. Visgi, atsižvelgiant į apelianto išsakomus argumentus, susijusius su sunkia šeimos finansine padėtimi, tikslinga išaiškinti R. B. galimybę prašyti išdėstyti baudos mokėjimą, jei pastarasis pateiktų motyvuotą prašymą kartu pridėdamas atitinkamus dokumentus. Atsižvelgiant į ANK 675 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad „po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka”, prašymas dėl ilgesnio baudos mokėjimo termino nustatymo šiuo atveju turėtų būti teikiamas mokesčių administratoriui, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai.
23. Galiausiai paskutinėje šios nutarties dalyje apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl R. B. skundo argumentų, kuriais pastarasis tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja V. Šelmienė tendencingai išnagrinėjo jo skundą, darė spaudimą ir ignoravo jo dėstomus faktus bei argumentus. Kaip galima suprasti, apeliantas tokiais teiginiais išreiškia poziciją, kad, jo manymu, bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismas visgi neturi pagrindo sutikti, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie rodytų teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, priešišką nusistatymą R. B. atžvilgiu arba yra kitos aplinkybės, kurios galėtų sudaryti įspūdį, kad procesas buvo organizuojamas vienai pusei reiškiant išankstinį palankumą ar priešiškumą.
24. Analizuojant skundo argumentus, matyti, kad teisėjos šališkumas siejamas su tuo, kad ji kitaip nei to norėtų R. B. (nepalankiai jam) įvertino byloje surinktus įrodymus, kitaip nei to norėtų R. B. (nepalankiai jam) išnagrinėjo jo pareikštus prašymus. Vien tik tai, jog R. B. yra kitos nuomonės nei teismo padarytos išvados, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Tiek nagrinėdamas R. B. pareikštus prašymus, tiek ir nutartyje pateikdamas įrodymų vertinimą, atsakydamas į skunde keliamus klausimus, teismas pasisakė motyvuotai, skundžiamoje nutartyje yra padarytos aiškios ir argumentuotos išvados, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys esą teismas nepagrįstai pasisakė, kad jis (R. B.) manipuliavo vaikais, apskritai neatitinka tikrovės. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas tokios frazės nevartojo ir minimo teiginio nenurodė, o tik pažymėjo, kad R. B., įrodinėdamas sunkią materialinę padėtį, kurią, be kita ko, grindė ir dukters liga, turėjo daugiau nei pakankamai laiko pateikti atitinkamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nurodomą aplinkybę. Tad aptartų duomenų kontekste nėra objektyvaus pagrindo įžvelgti pirmosios instancijos teismo šališkumą.
25. Be to, skunde R. B. įrodinėja, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Iš skundo argumentų galima teigti, kad ši teisė buvo pažeista dviem aspektais: nesuteikiant pakankamai laiko susirasti atstovą advokatą ir nesuteikiant pakankamai laiko gauti įvykio dienos užsakymų išklotinės. Apeliacinės instancijos teismas nei vienu, nei kitu aspektu negali konstatuoti teisės į gynybą pažeidimą.
26. Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dar 2019 m. sausio 23 d., o nutarimas priimtas 2019 m. balandžio 15 d. Pirmas teismo posėdis nagrinėjant bylą pagal R. B. skundą įvyko 2019 m. birželio 6 d., skundžiama nutartis priimta 2019 m. rugsėjo 30 d. Taigi, matyti, kad iš viso byla savivaldybės administracijoje ir apylinkės teisme buvo nagrinėjama daugiau nei pusę metų. Toks laiko tarpas, neabejotinai, laikytinas pakankamu surinkti ir pateikti, asmens manymu, visą bylos nagrinėjimui reikšmingą informaciją. Dėl nurodytų priežasčių negalima sutikti, kad R. B. neturėjo pakankamai laiko gauti įvykio dienos užsakymų išklotinę, juolab, kad tokią išklotinę jis galėjo pateikti net ir kartu su apeliaciniu skundu.
27. Nepagrįstais laikytini ir skundo argumentai, susiję su tuo, kad R. B. neva nebuvo suteikta pakankamai laiko susirasti atstovą advokatą. Visgi, iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas 2019 m. birželio – liepos mėnesiais net kelis kartus atidėjo bylos nagrinėjimą vien dėl to, jog būtų suteikta laiko susirasti pageidaujamą advokatą. 2019 m. liepos 23 d. vykusio posėdžio data ir laikas netgi buvo suderinta su R. B. turėjusiu atstovauti advokatu P. Latviu, tačiau dar iki įvykstant minėtam posėdžiui šis advokatas pateikė teismui raštą, kuriame advokatas nurodė R. B. neatstovausiąs bei išdėstė aplinkybes, jog atstovauti pastarajam negali dėl paties R. B. veiksmų (b. l. 61-62). Atsižvelgdamas į sudarytas daugkartines galimybes realizuoti teisę turėti atstovą, taip pat minėtą advokato raštą, apylinkės teismas pagrįstai nutarė bylą nagrinėti be atstovo. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad R. B. buvo sudarytos visos sąlygos surasti atstovą advokatą, tačiau pastarasis tokia galimybe dėl savo kaltės nepasinaudojo. Tiesa, apeliantas užsimena atstovo negalėjęs susirasti ir dėl nepakankamų finansinių galimybių, tačiau esant tokiai situacijai pastarasis turėjo teisę prašyti suteikti nemokamą teisinę pagalbą. Pabrėžtina, kad apeliantui nebuvo užkirstas kelias kreiptis į atstovą iki pat paskutinio posėdžio pirmosios instancijos teisme, galiausiai pasirūpinti tokios teisės realizavimu teikiant apeliacinį skundą, tačiau R. B. ir šiuo atveju tik išsako deklaratyvius ketinimus, o duomenų, jog buvo objektyvios priežastys realizuoti minimą teisę, nepateikia. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai dėl pažeistos teisės į gynybą.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.