Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. balandžio 2 d. 00 val. 25 min. nustatyta, kad R. V. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GMP311) (toliau – ir Deklaracija) už 2022 metus, kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 d., atitinkamai iki 2023 m. gegužės 2 d. Tuo pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo Nr. IX-1007, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis: pasinaudojo per dideliu metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Dėl aptariamo administracinio nusižengimo R. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, teisme buvo gautas prašymas, kuriuo prašoma bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir / ar ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimas, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotas pateikimas mokesčių administratoriui ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškėjas nepateikė Deklaracijos už 2022 ir 2023 metus, kurios turėjo būti pateiktos iki kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamos pajamos, gegužės 1 d., atitinkamai iki 2023 m. gegužės 2 d. ir iki 2024 m. gegužės 2 d. ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Pareiškėjas pripažįsta, kad deklaracijų nepateikė laiku, tačiau nesutinka su jam paskirta nuobauda – įspėjimu. Mano, kad ši nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai.

ANK 12 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai.

Teismas pabrėžia, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gegužės 27 d. viršininko įsakymu Nr. VA-46 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu nustatymo“ nustatyti kriterijai, kurie būtini, norint administracinį nusižengimą laikyti mažai pavojingu. Šio įsakymo 1.2.3.1 ir 1.2.3.2. papunkčiuose įtvirtintos nuostatos kada nusižengimas laikomas mažai pavojingu: „administracinį nusižengimą padaręs asmuo per 2 darbo dienas nuo nusižengimo nustatymo dienos pateikia privalomas pateikti deklaracijas, ataskaitas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis, išskyrus duomenis, teikiamus į išmaniąją mokesčių administravimo sistemą, ir akcizų apskaičiavimo dokumento duomenis, teikiamus į Valstybinės mokesčių inspekcijos akcizų informacinę sistemą, kuriems šis kriterijus netaikomas“ bei „administracinį nusižengimą padaręs asmuo pavėluoja pateikti deklaracijas, ataskaitas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis ne daugiau negu 10 darbo dienų, kai deklaracijos ar ataskaitos mokestinis laikotarpis yra 1 metai, ne daugiau negu 5 darbo dienas, kai deklaracijos ar ataskaitos mokestinis laikotarpis yra 6 mėnesiai, ne daugiau negu 3 darbo dienas, kai deklaracijos ar ataskaitos mokestinis laikotarpis yra 3 mėnesiai, ir ne daugiau negu 2 darbo dienas, kai deklaracijos ar ataskaitos mokestinis laikotarpis yra 1 mėnuo, išskyrus duomenis, teikiamus į išmaniąją mokesčių administravimo sistemą, kuriems šis kriterijus netaikomas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas deklaracijų iki teismo posėdžio byloje šioje byloje pateikęs nebuvo, todėl yra akivaizdu, kad sąlygų tam, kad jo veiką būtų galima pripažinti mažai pavojinga ANK 12 straipsnio 1 dalies prasme – nėra.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiuo atveju, pareiškėjas savo elgesį dėl padaryto pažeidimo teisina tuo, kad jog dėl padidėjusio darbo krūvio ir labai didelio kiekio gaunamų laiškų bei elektroninių laiškų kiekio jis nepastebėjo gaunamų informacinių laiškų bei elektroninių laiškų dėl vėluojamos pateikti deklaracijos.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra išskirtinės tuo, kad jam gali būti taikoma švelnesnė nei įstatyme numatyta nuobaudos rūšis arba administracinė nuobauda neskiriama visiškai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2 metus iš eilės nepateikė privalomų pateikti pajamų deklaracijų laiku, šių trūkumų nepašalino iki šiol, todėl jo padaryta pažeidimas nėra laikomas mažiau pavojingu lyginant su analogiškais nusižengimais pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį. Tai, kad pareiškėjas neskaitė jam elektroniniais laiškais ir elektroninio deklaravimo sistemoje Institucijos siunčiamų priminimų deklaruoti pajamas, laikytina jo paties aplaidumu ir nerūpestingumu. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo kopijos matyti, kad pareiškėjas per praėjusius 1 metus net 12 kartų baustas dėl įvairių ANK pažeidimų, todėl negali būti charakterizuojamas itin teigiamai.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, teismas sprendžia, jog pagrindo naikinti skundžiamo Institucijos nutarimo nėra, kadangi nusižengimo aplinkybės yra aiškios ir įrodytos, o skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda paskirta tinkamai, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Institucija, įvertinusi šias aplinkybes R. V. pagrįstai skyrė švelniausią administracinę nuobaudą - įspėjimą. Todėl, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas teikdamas šį skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad skundai administracinių nusižengimų bylose žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami, pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis – grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

skundą atmesti.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) jo sumokėtą 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir penkiasdešimt centų) žyminį mokestį.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.