Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei-Valaitei, gynėjui advokatui Kęstučiui Staniuliui, nukentėjusiesiems J. V., S. S., ekspertei J. D.,

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 9.10 val. bute (duomenys neskelbtini), pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. tarnybines pareigas einančiam ir tarnybinę uniformą vilkinčiam Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui S. S., o būtent jis tyčia, aktyviais veiksmais, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų S. S. ir T. M. reikalavimų vykti kartu su greitosios pagalbos medikais, panaudodamas fizinį smurtą, rankomis sugriebė policijos pareigūnui S. S. už dešinės rankos riešo, po to už didžiojo piršto ir nepaleisdamas traukė pirštą žemyn, tuo padarė nukentėjusiajam S. S. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės plaštakos III piršto raiščių patempimo, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės plaštakos III piršte.

Be to, A. V. 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 10 val., namuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną J. V., o būtent virtuvėje vieną kartą kumščiu sudavė J. V. į dešinės rankos žastą, po to tęsdamas įstatymo uždraustus veiksmus, koridoriuje vieną kartą sudavė kumščiu J. V. į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant žemės, bei sudavė jai vieną kartą kumščiu į kairės rankos dilbio sritį, šiais veiksmais nukentėjusiajai J. V. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame žaste.

Be to, A. V. 2018 m. lapkričio 23 d. apie 13.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną J. V., o būtent koridoriuje vieną kartą kumščiu sudavė J. V. į kairę galvos pusę, ties ausimi, taip sukėlė nukentėjusiajai J. V. fizinį skausmą.

A. V., kurio byla nagrinėjama, dėl psichikos sutrikimo teismo posėdyje nedalyvavo ir apklaustas nebuvo. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad yra neįgalus, nedarbingas, ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninėse. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui paaiškino, kad jam nežinoma, dėl kokios priežasties į namus buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie liepė jam važiuoti kartu su jais į ligoninę ir bandė uždėti jam antrankius. Jis to nenorėjo, bet pareigūnams nesipriešino ir nebuvo nei vienam iš jų suėmęs už rankos, todėl negalėjo nieko sužaloti. Pristatytas į ligoninę, jis matė, kad vieno iš jį sulaikiusių policijos pareigūnų rankos pirštas sutinęs. Jis to pareigūno paklausė, kas atsitiko jo pirštui, o pareigūnas atsakė, kad tai jis sulaužė jam pirštą, nors A. V. nurodė nebuvo net prisilietęs prie to pareigūno (2 t., b. l. 19). Dėl smurtinių veiksmų motinos J. V. atžvilgiu A. V. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. ryte jis su motina nekonfliktavo ir jai smūgių nesudavė, tik paprašė, kad virtuvėje ji pasitrauktų nuo kriauklės, nes jam reikėjo pasiimti puodelį. Tą kartą į butą buvo atėjęs svetimas vyras vardu J., bet ką šis darė – nežino. Motina J. V. nuolat skundžiasi dėl jo (A. V.) ir kviečia policiją bei greitąją med. pagalbą, todėl jis keturis kartus buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 23 d. namuose jis nekonfliktavo su motina J. V. ir prieš ją nesmurtavo, kodėl ji iškvietė policijos pareigūnus jam nežinoma (2 t., b. l. 7–8, 29).

Motyvuojamoji dalis

Nors A. V. kaltę neigė, tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas.

Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus tyrėjos D. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. gautas policijos patrulio S. S. tarnybinis pranešimas, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 09.10 val. nuvykus pagal iškvietimą (ROIK 0118000452401) dėl smurto artimoje aplinkoje į butą (duomenys neskelbtini), A. V. agresyviai elgėsi ir priešindamasis sužalojo S. S. rankos pirštą. Iš karto po įvykio pareigūnas į medikus nesikreipė, tęsė tarnybą, bet, būklei pablogėjus, jis kreipėsi į med. pagalbos į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių (1 t., b. l. 23–25).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. S. tarnybiniame pranešime dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 9.10 val., tarnybos metu, policijos budėtojo nurodymu S. S. ir T. M. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), pagal pranešimą, kad psichikos sutrikimų turintis asmuo namuose triukšmauja ir puola muštis. Nuvykus pranešėja J. V. paaiškino, kad namuose yra jos sūnus A. V., kuris agresyvus, jam reikia medikų pagalbos. Tuo metu atvyko ir medikai, kurie, pabendravę su A. V., nusprendė, jog jį reikia pristatyti į Alytaus polikliniką. Saugumo sumetimais medikai paprašė pareigūnų pagalbos. A. V. iš pradžių elgėsi normaliai, apsirengė, bet paskui jis ėmė elgtis neadekvačiai, vaikščiojo po kambarius kažko ieškodamas, dėliojo tuos pačius daiktus iš vienos vietos į kitą ir buvo matyti, kad jis neketina važiuoti su medikais, nekreipė dėmesio į jų raginimus paskubėti. Kai ir policijos pareigūnai paragino jį vykti, A. V. tapo agresyvus pareigūnų atžvilgiu, pradėjo mojuoti rankomis, sakydamas, kad niekur nevažiuos, pareigūnų nebijo, liepė jiems ateiti ir jį pasiimti. S. S. įspėjo A. V., kad jis nusiramintų, nes bus panaudota fizinė prievarta, tačiau šis nenurimo ir toliau elgėsi agresyviai. Tada S. S. su T. M. suėmė A. V. už rankų, bet pastarasis priešinosi, bandė ištrūkti, todėl pareigūnai prievarta guldė jį ant grindų. Tuo momentu A. V. sugriebė ranka S. S. už rankos didžiojo piršto ir patraukė žemyn, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Asmenį pargriovus, dėl jo ir savo saugumo jam uždėjo spec. priemonę antrankius, po ko A. V. nurimo. Pareigūnai su medikais pristatė A. V. į Alytaus polikliniką ir nuvedė pas gydytoją, jį ten ir paliko, nes gydytojas pasakė, kad jų pagalba nebereikalinga. Apie tai, kad buvo sužalotas pirštas, S. S. iš karto nepranešė, nes skausmas nebuvo stiprus, tačiau baigiant tarnybą pirštą pradėjo vis labiau skaudėti, jis ėmė tinti, mėlynuoti (1 t., b. l. 26).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. M. tarnybiniame pranešime dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės, t. y. kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., tarnybos metu, T. M. su S. S. nuvykus į butą (duomenys neskelbtini), pagal J. V. pranešimą dėl jos sūnaus agresyvaus elgesio ir pareigūnams paraginus A. V. vykti į polikliniką, A. V. nepakluso pareigūnams, ėmė mojuoti rankomis, sakydamas „niekur aš nevažiuosiu, jūsų nebijau, ateikit ir pasiimkit“. Pareigūnai suėmė A. V. už rankų, o šiam pradėjus priešintis ir bandant ištraukti rankas, paguldė jį ant grindų ir uždėjo antrankius. Po to S. S. pasakė, kad A. V., guldomas ant žemės, buvo sugriebęs ranka jam už didžiojo piršto ir trūktelėjo, taip sukėlė fizinį skausmą. Kai jie uždėjo asmeniui antrankius, šis nurimo, tada jį pristatė į Alytaus polikliniką. Po įvykio S. S. sakė, kad pirštą skauda, bet nestipriai, tačiau apie 18 val. jis pradėjo skųstis stipriu piršto skausmu, jo pirštas pradėjo tinti ir mėlynuoti (1 t., b. l. 27).

Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. 08.45 val. gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus telefoninis pranešimas apie tai, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 21.35 val. į gydymo įstaigą kreipėsi Alytaus apskrities VPK pareigūnas S. S., kuriam, nuvykus pagal iškvietimą (ROIK 0118000452401), pasipriešino A. V.. Pareigūnui nustatytas dešinės plaštakos trečio piršto sąnario patempimas. Suteikus medicininę pagalbą, pareigūnas išleistas gydytis į namus (1 t. b. l. 28).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir prie jo pridėtomis nuotraukomis fiksuota, kad konfliktas įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29–35).

2018 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvada Nr. G 803/2018(06) patvirtina, kad nukentėjusiajam S. S. buvo nustatyti sužalojimai – dešinės plaštakos III piršto raiščių patempimas, kraujosruva odoje ir poodyje dešinės plaštakos III piršte; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, veikiant dešinę plaštaką kietu buku žalojančiu daiktu, jis galėjo būti padarytas tomis aplinkybėmis, kurias nurodė S. S.; sužalojimo padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 48).

Alytaus apskrities VPK Pajėgų išdėstymo planas patvirtina, kad nukentėjusysis S. S. 2018 m. rugpjūčio 21 d. dirbo nuo 06.45 val. iki 19.00 val. (1 t., b. l. 49).

Iš Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus apskrities VPK viršininko 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 52-V-185, matyti, kad Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio funkcijos, be kitų pareigų, yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas patruliavimo metu (6.1 p.), taip pat teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusių asmenų pristatymas į policiją, pristatomų ir sulaikomų asmenų apsaugos užtikrinimas (6.4 p.) (1 t., b. l. 50–52).

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji J. V. parodė, kad įvykio dieną namuose kilo konfliktas su sūnumi A. V., nes jam nepatiko, kad tą dieną bute buvo užsuktas vanduo, kadangi reikėjo pakeisti virtuvėje lašėjusį kraną. A. V. supykęs trenkė jai kumščiu į dešinę ranką žasto srityje, po ko ji išsigandusi pabėgo iš buto ir paprašė kaimynų pagalbos. Į butą ji grįžo su J. N., tačiau tai neįtakojo sūnaus agresyvaus elgesio, buto koridoriuje jis sudavė kumščiu J. V. į krūtinę, dėl ko ji nugriuvo ant grindų. J. N. padėjo jai atsistoti. Sūnus ją toliau keikė, įžeidinėjo ir trenkė kumščiu trečią kartą, pataikė į kairės rankos dilbį. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus. Dėl sūnaus elgesio ji bijo būti namuose.

Iš J. V. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji 2018 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į policiją nurodydama, jog tą dieną apie 10 val. namuose sūnus A. V. sudavė jai tris kartus kumščiu į krūtinę ir rankas, taip sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 128–129).

Apžiūros protokolu ir jo priedu (foto lentelė) užfiksuota įvykio vieta, esanti bute (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135–144).

2018 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvada Nr. G 858/2018(06) patvirtina, kad J. V. buvo padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešiniame žaste, sužalojimas padarytas kietu buku žalojančiu daiktu vienu trauminiu poveikiu; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 155).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji J. V. parodė, kad antrą kartą sūnus A. V. ją sumušė, suduodamas vieną kartą kumščiu jai į galvą, pataikė į kairę galvos pusę, ties ausimi, dėl suduoto smūgio ji jautė fizinį skausmą.

Iš J. V. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji 2018 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į policiją nurodydama, jog tą pačią dieną apie 13.30 val. po namuose kilusio žodinio konflikto sūnus A. V. kumščiu sudavė jai į galvos kairę pusę ties ausimi, po smūgio ji iš karto pajautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 160).

Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjo A. R. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 23 d. įvykio vietoje nustatyta, jog A. V. motinai J. V. ranka sudavė smūgį į kairę galvos pusę už ausies. Dėl to moteris patyrė fizinį skausmą. Konflikto metu A. V. vadino motiną įvairiais necenzūriniais žodžiais ir grasino nužudyti. Tiek A. V., tiek J. V. buvo blaivūs. Įvykio vietoje A. V. buvo agresyvus, jam taikyta spec. priemonė antrankiai. Akivaizdžių smurto žymių ant J. V. kūno nesimatė, bet moteris buvo susijaudinusi, išsigandusi, aiškino, kad A. V. psichika pakrikusi, jis ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją, nes jam rodėsi, kad viskas namuose yra užnuodyta (1 t., b. l. 164–166).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu (foto lentelė) užfiksuota įvykio vieta, esanti bute (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 167–172).

Iš specialisto išvados Nr. 1104/2018(06) matyti, kad 2018 m. lapkričio 26 d. atlikus J. V. apžiūrą, objektyvių trauminio poveikio žymių neužfiksuota, todėl sužalojimas nenustatytas (1 t., b. l. 186).

Iš 2019 m. kovo 14 d. – balandžio 10 d. stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-34/2019 matyti, kad A. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini) sutrikimu ir todėl jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; ir šiuo metu A. V. serga (duomenys neskelbtini) sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; su A. V. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jam nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną; A. V. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 121–131).

Teismo posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė J. D. patvirtino ekspertizės akto išvadas dėl A. V. psichinės būklės, t. y. kad tiek baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu, tiek ir šiuo metu A. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). A. V. nėra kritiškas ligos atžvilgiu, vaistų nevartojo, todėl turi būti ilgesnį laiką stacionaro sąlygomis psichiatrų stebimas ir gydomas, socialiai adaptuojamas, nes jis dėl kliedesinių išgyvenimų užsidarė, tapo įtemptas, įtarus ir agresyvus, neadekvataus ir neprognozuojamo elgesio, todėl yra socialiai pavojingas. Ekspertė patvirtino, kad A. V. rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Dėl įrodymų vertinimo, baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų kvalifikavimo ir priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių nešališku išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad A. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusiųjų S. S., J. V. parodymais, specialisto išvada, policijos pareigūno T. M. tarnybiniu pranešimu, tyrimo veiksmų protokolais nustatyta, kad A. V., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino tarnybines pareigas vykdžiusiam policijos pareigūnui S. S., kai šis, atlikdamas jam pavestas Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio funkcijas, ėmėsi veiksmų pristatyti agresyvaus elgesio A. V. į sveikatos priežiūros įstaigą, t. y. bandant jam uždėti antrankius, A. V. ranka suėmė S. S. už dešinės rankos didžiojo piršto ir stiprai patraukė žemyn, dėl ko nukentėjusiajam S. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės plaštakos III piršto raiščių patempimo. Tokie A. V. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, požymius. Taip pat byloje įrodyta, kad A. V. namuose du kartus smurtavo prieš savo motiną – nukentėjusiąją J. V., tai patvirtina J. V. parodymai, kurie yra nuoseklūs, vienodi ir nekeliantys abejonių, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys – specialisto išvados, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, tyrimo veiksmų protokolai. A. V. veiksmai, pasireiškę fizinio smurto panaudojimu prieš motiną J. V., atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymius. Teismas patikslina, kad nukentėjusiajai J. V. sveikata nežymiai sutrikdyta 2018 m. rugsėjo 6 d., o ne rugsėjo 7 d., nes iš nukentėjusiosios pareiškimo policijai, J. V. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, specialisto išvados matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2018 m. rugsėjo 6 d.

Taigi, nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad A. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir dvi veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tačiau pagal teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas A. V. dėl jam konstatuoto (duomenys neskelbtini)sutrikimo veikų padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Ir šiuo metu A. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. BK 17 straipsnis numato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad A. V. savo veiksmais realizavo baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 286 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius požymius, nesuvokdamas savo veiksmų esmės ir negalėdamas jų valdyti. Nepakaltinamas asmuo, kuris negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, nes toks asmuo nėra laikomas ir negali būti teismo pripažintas kaltu. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad jeigu įrodyta, jog asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė. Įvertinus A. V. padarytų veikų pobūdį ir kilusius padarinius, atsižvelgiant į ekspertų motyvuotas išvadas dėl A. V. nustatytos lėtinės psichikos ligos, būtinumą A. V. stebėti ir gydyti specializuoto stacionaro sąlygomis, daroma išvada, jog yra pagrindas taikyti A. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas nepakaltinamumo būsenoje, BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 37 straipsnis, BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Iki šios nutarties įsiteisėjimo paliktina galioti A. V. paskirta procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę) (BPK 141 straipsnis).

Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio

Alytaus apskrities VPK pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. V. 1 061,72 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65–69). Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad A. V. veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiojo S. S. sveikata, nukentėjusysis buvo sužalotas tarnybos metu, todėl jam išmokėta 1 061,72 Eur dydžio darbo užmokesčio kompensacija, kuri išieškotina iš žalą padariusio asmens.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Taigi, vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, baudžiamajame procese gali būti sprendžiama dėl žalos, kuri padaryta asmens nusikalstamais veiksmais.

Pavojinga veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, kadangi nėra visų jos sudėties elementų, todėl negali būti keliamas klausimas dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės. BK 2 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas būdamas nepakaltinamas, taigi, jis nėra kaltinamasis, ir todėl baudžiamojoje byloje nėra galimybės spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Nustačius tokias aplinkybes, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, kartu išaiškinant, kad tai neužkerta kelio civiliniam ieškovui pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir vadovaujantis Civilinio kodekso normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, 2016 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad A. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje, būdamas nepakaltinamas, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo palikti galioti A. V. paskirtą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį dėl 1 061,72 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti, kad nutartį vykdanti sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti teismui išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, jos rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Išvada teikiama laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam A. V. per 20 dienų nuo nutarties nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį teismą.