Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS kelių policijos poskyrio viršininkas N. G. 2014-07-15 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.73N-15304288-14 ir T. B. paskyrė 200,00 litų už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, nes 2014-07-12, apie 23.31 val., vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas ta pačia kryptimi paskui kitą automobilį, neįsitikino, kad priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairės pusės posūkio signalo ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę, jam pradėjus lenkti, priekyje važiavęs automobilis pasuko į kairę pusę ir jis atsitrenkė į priekyje važiuojantį ir į kairę pusę sukantį automobilį VW Golf, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. D. (A.) dėl eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės.

Tomas B. T. apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS kelių policijos poskyrio viršininko 2014-07-15 nutarimą apskundė Mažeikių rajono apylinkės teismui, kuris 2015-02-27 nutartimi paliko galioti nepakeistu.

Tomas B. Š. apygardos teismui skundžia 2015-02-27 nutartį ir prašo ją panaikinti bei nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., nesant jo veiksmuose šio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apeliantas tvirtina, kad tokiais savo veiksmais nukentėjusioji pažeidė Kelių eismo taisyklių 88.1,106, 108,111 ir 143 punktų reikalavimus, kurie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje eismo įvykiui kilti, o tuo tarpu jo vairavimas atitiko Kelių eismo taisyklių „XVI. LENKIMAS“ skyriaus reikalavimus, nes prieš lenkdamas nukentėjusiąją, jis įsitikino, kad jos transporto priemonė nerodo kairiojo posūkio signalo ir kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto prie­monei.

Tvirtina, kad jo skundą išnagrinėjęs teismas visų šių esminių aplinkybių tinkamai neįvertino ir be jokio teisėto pagrindo atmetęs su juo važiavusių liudytojų parodymus, kurie visiškai atitinka jo aiškinimą ir objektyvius įrodymus, t.y. eismo įvykio vietos schemos duomenis apie stabdymo kelio vie­tą, bei padarė priešingą išvadą ir ją sutvirtino dar ir nepagrįsta prielaida, kad jis esą važiavo per greitai, be to, apkaltino, kad nesilaikė KET 142 p. reikalavimo, nes lenkdamas neapvažiavo sukančios kairėn nukentėjusiosios jai iš dešinės. Teigia, kad jis taip privalėjo elgtis tik tuo atveju, jeigu jis dar nebūtų pradėjęs lenkimo manevro ir išvažiavęs į priešingą eismo juostą, o nukentėjusioji būtų parodžiusi kairiojo posūkio signalą ir persirikiavusi posū­kiui į kairę pusę.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog T. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Priežastinio ryšio nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 str. 2 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija. Be to, svarbu yra ir tai, kad esant ne vienam, o keliems KET pažeidimams, yra būtina patikrinti, ar visi jie tiesiogiai sąlygojo, t. y. buvo priežastiniame ryšyje su padariniais.

KET 9 p. numatyta, kad Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 142 p. numatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui i kaire (apsisukimui), važiuojantysis paskui ji privalo apvažiuoti transporto priemone iš dešines arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juosta.

Nors T. B. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, motyvuodama, kad ne jo veiksmai buvo priežastimi eismo įvykiui kilti, tačiau jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiosios R. D., liudytojo A. A. parodymais, eismo įvykio vietos schema, įvykio vietos foto lentelėmis.

T. B. neigia kaltę tvirtindamas, kad priekyje važiavęs automobilis pradžioje priartėjo prie kelio ašinės linijos ir parodė kairės pusės posūkį, tačiau vėliau pradėjo tolti nuo kelio ašinės linijos link dešinio kelio krašto ir išjungė posūkio signalą, iš ko jis suprato, kad nukentėjusioji persigalvojo ir nebesuks į kairę, todėl jis pradėjo lenkti priekyje važiuojantį automobilį, tačiau šis automobilis, neberodydamas kairiojo posūkio signalo, netikėtai ir staiga pradėjo kairiojo posūkio manevrą iš dešinės eismo krašto, išvengti susidūrimo nepavyko ir tokiu būdui priekyje važiavęs automobilis užkirto jam kelią. T. B. parodymus patvirtino liudytojais apklausti kartu su juo važiavę keleiviai – V. K. ir T. K.. Tuo tarpu nukentėjusioji R. D. viso bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog ji, sukdama į kairę, parodė kairiojo posūkio signalą, jos automobilio posūkio signalai veikė, automobilis buvo techniškai tvarkingas, įvykio metu ji vežė darbininką namo ir gerai žinojo, kur jis gyvena, nes darbininką vežė ne pirmą kartą, žinojo, kur reikia sukti, sulėtinusi greitį ir vykdyti manevrą pajuto smūgį (8, 58-59 b. l.). Kartu su ja vykęs liudytojas A. A. teismui patvirtino, kad smūgį pajuto, kai jų automobilis darė sukimo manevrą į kairę pusę, automobilių susidūrimas įvyko priepriešinio eismo juostoje, taip pat nurodė tai, kad nukentėjusioji žinojo, kur reikia sukti (73-74 b. l.). Policijos pareigūnas N. G. teisme parodė, kad T. B. kaltė buvo nustatyta iš eismo įvykio schemos, nes joje buvo fiksuota, kad automobilis, kuris suko į kairę, buvo atlikęs manevrą, o T. B. lenkė neįsitikinęs, kad automobilis suka į kairę, todėl T. B. turėjo priekyje važiavusį automobilį apvažiuoti iš dešinės pusės. Policininkas tokią išvadą darė atsižvelgdamas į tai, kad T. B. vairuojamam automobiliui buvo trenkta į šoną, kas, pasak policijos pareigūno, rodo, kad priekyje važiuojantis automobilis jau buvo padaręs kairio posūkio manevrą (59-61 b. l.). Policijos pareigūnas A. Š., vykęs į eismo įvykio vietą, teismui parodė, jog įvykio vietoje liudytojai nebuvo apklausti, pagal stabdymo žinias ant kelio, jie sprendė, kad yra kaltas automobilio AUDI vairuotojas, vairuotojai įvykio aplinkybes pasakojo skirtingai (51 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. B. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. P. T. B. nutarimą pripažinti jį kaltu nepakeistu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Teismas sprendžia, jog techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu buvo automobilio AUDI vairuotojo T. B. veiksmai –vairuojamu automobiliu vykdė priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio VW GOLF lenkimo manevrą pastarajam automobiliui leistinoje vietoje vykdant posūkio į kairę manevrą, ir su juo susidūrė, kadangi KET 142 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai numato, jog jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.

Aplinkybė, kad liudytojai V. K. ir T. K. patvirtino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilio VW GOLF vairuotoja, atlikdama posūkio manevrą, nerodė posūkio signalo, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. ir T. K. yra nubaustojo kolegos ir geri pažįstami (56 b. l.), todėl teismui kyla pagrįstų abejonių jų suinteresuotumu bylos baigtimi.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Mažeikių apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį T. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistą ir T. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.