Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. R., jos atstovui advokatui Olegui Drobitko (Oleg Drobitko),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 192 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. R., eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas ir būdama atsakinga už mokesčių mokėjimą, laiku nesumokėjo deklaruojamo Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM): už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2017-10-31, visą deklaruotą 9724 Eur PVM sumą sumokėjo 2017-12-04, kai mokėjimo terminas 2017-11-27, už laikotarpį 2017-11-01 iki 2017-11-31, visą deklaruotą 9173 Eur PVM sumą sumokėjo 2018-01-04, kai mokėjimo terminas 2017-12-27 ir už laikotarpį 2017-12-01 iki 2017-12- 31, visą deklaruotą 12074 Eur PVM sumą sumokėjo 2018-01-04, kai mokėjimo terminas 2017-12-27. Tuo N. R. pažeidė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 192 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino ir paaiškino, kad ji vėluoja laiku mokėti PVM, nes įmonėje trūksta apyvartinių lėšų. Įmonėje buvo įvykdyta vagystė, dėl ko patirtas 30000 Eur nuostolis. Šiuo metu su draudimo kompanija vyksta teisminiai nagrinėjimai dėl draudimo išmokos priteisimo. Įmonė rinkoje apie dešimt metų, joje dirba devyni darbuotojai, kuriems taip pat reikia mokėti darbo užmokestį. Turi vieną pagrindinį tiekėją, kurio dėka laikosi įmonė. Tiekėjui už įsigytas prekes turėdavo mokėti iš karto, tačiau, įmonei esant tokioje sunkioje finansinėje padėtyje, susitarė su tiekėju ir už įsigytas prekes moka iki tam tikro termino. Tokiu būdu įmonė gyvuoja toliau. Nurodė, kad įmonės akcininkai neturi galimybių papildomai įnešti lėšų, nes šiuo metu įmonėje sunki finansinė padėtis, o tokiai įmonei niekas nenori duoti paskolų. Nors 2017 metais įmonei pavyko pasiekti teigiamą rezultatą, bet pinigų atžvilgiu, tai praeina keli mėnesiai. PVM sumoka, bet su pavėlavimais. Atsiradus pinigams, kuriuos tikisi gauti iš draudimo, stengsis PVM mokėti laiku. Augina tris mažamečius vaikus. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo ir prašo skirti švelnesnę nuobaudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad be N. R. prisipažinimo, jos kaltę įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 192 straipsnio 2 dalyje, įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 3), operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2017-10-31 deklaruota 9724 Eur PVM suma buvo sumokėta pavėluotai – 2017-12-04, kai mokėjimo terminas 2017-11-27, už laikotarpį 2017-11-01 iki 2017-11-31 deklaruota 9173 Eur PVM suma buvo sumokėta pavėluotai – 2018-01-04, kai mokėjimo terminas 2017-12-27, už laikotarpį 2017-12-01 iki 2017-12- 31 deklaruota 12074 Eur PVM suma buvo sumokėta pavėluotai – 2018-01-04, kai mokėjimo terminas 2017-12-27 (b. l. 4). Kadangi laiku nėra sumokėtas PVM mokestis, todėl yra pažeistos 2002-03-05 PVM įstatymo 90 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodančios, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota minėto įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta ne vėliau kaip iki šio PVM įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, tai yra iki kito mėnesio 25 dienos. Dėl šių aplinkybių pažeidimas teisingai yra kvalifikuotas pagal ANK 192 straipsnio 2 dalį, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra baustas administracine tvarka pakartotinai už nesavalaikį PVM nesumokėjimą (b. l. 5).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).

Teismų praktikoje nustatyta, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).

Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. N. R. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, jaučiasi kalta ir dėl nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, mokesčius sumokėjo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Skiriant nuobaudos dydį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad buvo įvykdyta vagystė iš įmonės, dėl ko įmonė patyrė didelių nuostolių, todėl tikėtina, kad tuo metu įmonė neturėjo pinigų PVM sumokėti. PVM mokestis buvo mokamas savaitės bėgyje nuo mokėjimo termino pabaigos, todėl laikytina, kad valstybė realios žalos nepatyrė. Pati N. R. supranta, kad ji pažeidė nustatytą tvarką ir ne laiku sumokėjo PVM mokestį, tačiau ateityje žada tokių pažeidimų nedaryti, šiuo metu vyksta teismo procesas, kurio metu siekiama, kad draudimo bendrovė išmokėtų draudimo sumą, o tai rodo jos siekį ieškoti sprendimų kaip išvengti nesavalaikio PVM mokesčio sumokėjimo. Atsižvelgiant i aukščiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais teismas laiko, kad nors ir minimalios šio straipsnio sankcijoje numatytos baudos paskyrimas neatitiks nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), o bus paskirta aiškiai per griežta nuobauda, todėl N. R. atžvilgiu taikytinas ANK 34 straipsnio 5 dalis ir paskirtina bauda mažintina iki 150 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22, 23, 25, 32 straipsniu 34 straipsniais, 192 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 192 straipsnio 2 dalyje, ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos registro objekto numerį 18078857028, įmokos kodą – 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.