Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-07-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1079-1065/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-07-25
Bylos Nr.
e1-1079-1065/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22391-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1079-1065/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22391-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 25 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2022 m. birželio 18 d., apie 19.30 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį į kairę ranką savo broliui V. K., kuris nuo smūgio griuvo ir nusibrzodino dešinį šoną, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Įtariamuoju apklaustas A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su tėvais, mažamete seserimi, seneliu ir broliu V. K.. Šių metų birželio 18 dieną, šeštadienį, pas juos namuose buvo svečių, jie buvo atvykę dienos metu. Atvykus svečiams namuose su broliu V. vartojo alkoholį. Gėrė degtinę, tačiau kiek jos išgėrė pasakyti negali, nes nematavo. Pavakary svečiai išvyko, namuose liko tik jie, šeimos nariai. Kas vyko svečiams išvykus jis visko gerai nebepamena, nes buvo stipriai girtas. Gerai prisimena tik tai, kad vienu metu namuose brolis V. jį ir tėvą iškeikė visokiais keiksmažodžiais, tačiau dėl kokių priežasčių brolis taip elgėsi negali pasakyti, nes neprisimena. Pamena, kad po brolio keiksmų jam trūko kantrybė, jis nuėjo į virtuvę, kurioje buvo brolis V. ir arba jam spyrė, arba trenkė ranka – to nebepamena, todėl pasakyti negali. Nepamena, kiek smūgių broliui sudavė, bet vieną smūgį sudavė tikrai, o ar jų buvo ir daugiau negali pasakyti. Taip pat neprisimena, kur broliui sudavė ir kur jam pataikė. Neprisimena ir to, ar po jo suduoto ar spirto smūgio brolis griuvo, nes po smūgio jis virtuvėje nebepasiliko, iš virtuvės iš karto išėjo, todėl ką po smūgio darė brolis, nematė. Jeigu brolis sako, kad po jo smūgio griuvo virtuvėje ant stalo, o nuo jo ir ant grindų bei griūdamas nusibrozdino šoną, taip taip ir gali būti, to neneigia. Prisimena, kad tą patį vakarą kažkaip atsirado pas draugą (duomenys neskelbtini) kaime. Kodėl išėjo pas draugą nežino. Kada į namus grįžo tą naktį irgi nežino. Girtumas jam tą vakarą nebuvo nustatytas, tačiau tikrai buvo labai girtas. Kai pareigūnai į jų namus atvažiavo sekančios dienos ryte, jis jau buvo blaivus. Kai kalbėjo su pareigūnais, jiems sakė, kad neprisimena, kas įvyko konflikto su broliu metu, kad nežino, kur broliui trenkė - ar į veidą, ar dar kažkur, gal dėl to pareigūnai ir nurodė, kad jis prisipažino broliui trenkęs į veidą. Jeigu V. buvo virtuvėje po jo smūgio nugriuvęs, tai jis broliui tikrai daugiau nieko nebedarė ir smūgių nebesudavė. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl to, kad sudavė smūgį broliui V., supranta, kad bet kokie fiziniai veiksmai sukelia skausmą. Jeigu V. sako, kad po jo smūgio griuvo ir susižalojo, tai taip ir gali būti. Jeigu būtų buvęs blaivus, nieko panašaus nebūtų įvykę, girtumas tokiam jo elgesiui įtakos turėjo. Savo kaltę jis pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Brolio jis jau atsiprašė, jis jam atleido ir jie susitaikė.

Nukentėjusiojo V. K. duotais parodymais, kad tiksliai dienos neprisimena, gali būti kad buvo šių metų birželio mėnesio 18 d., šeštadienis, apie 20 val., abu su broliu A. K. namuose vartojo alkoholį, gėrė alų. Prieš tai jų namuose buvo svečių, todėl ir gėrė. Iš viso jis pats asmeniškai galėjo išgerti apie dešimt litrų alaus, kurio stiprumas šeši laipsniai. Kiek buvo išgėręs brolis A. jis negali pasakyti, nes nežino, jo nuomone, brolis buvo girtesnis, nes vienu metu netgi buvo užmigęs. Kartu su jais namuose gyvena ir jų tėvai. Tėtis taip pat buvo toks girtas, kad apie 20 val. jau miegojo ir miegodamas iškrito kambaryje iš lovos. Jis norėjo tėtį įkelti į lovą, tačiau vienas įkelti nepajėgė, todėl padėti paprašė brolio A.. Brolis į jo pagalbos prašymą nereagavo, todėl tėtį į lovą šiaip ne taip įkėlė vienas. Kadangi brolis jam nepadėjo, jis supyko ir brolį pavadino kažkokiu keiksmažodžiu. Į lovą įkėlęs tėtį jis nuėjo į virtuvę, o netrukus jam iš paskos į virtuvę iš kambario atbėgo įsiutęs brolis A.. Virtuvėje į brolį jis buvo nusisukęs nugara, nes kažkaip iš pradžių į jį net nekreipė dėmesio, bet staiga pajuto vieną smūgį į kairės rankos žastą. Kuo brolis jam sudavė smūgį - ranka ar spyrė koja, jis negali pasakyti, nes nematė, pajuto tik smūgį. Smūgis buvo vienas, ar jis buvo stiprus negali pasakyti, nes dėl girtumo to nepamena, tačiau po smūgio jis virtuvėje griuvo. Smūgio sudavimo metu fizinio skausmo jis nejuto ir skausmas jam sukeltas nebuvo. Po smūgio griuvo ant dešinio šono ir užgriuvo ant virtuvinio stalo kampo, o po to nuo stalo ant dešinio šono nugriuvo ant grindų. Griūdamas ant stalo jis nusibrozdino dešinį šoną. Kai nusibrozdino šoną, jautė skausmą, jį dešimtbabėje sistemoje gali įvertinti dviem ar trim balais. Skausmas nebuvo stiprus. Kai nugriuvo ant žemės, daugiau brolis jam nieko nebedarė, nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovą. Atsikelti nuo grindų brolis jam nepadėjo, jis atsikėlė pats. Atsikėlęs jis išėjo į lauką ir skambino pagalbos telefonu. Ką kalbėjo su atsiliepusiu žmogum jis tiksliai negali pasakyti, nes nebepamena, atrodo, jog sakė, kad nusibrozdino nugarą ir reikalinga greitoji pagalba, kad jį apžiūrėtų. Ar sakė, kad reikia policijos, taip pat nepamena. Gali būti, kad sakė, jog brolis jam trenkė ranka į galvą, tačiau kodėl taip sakė paaiškinti negali, gal dėl to, kad buvo girtas ir susimaišė. Kiek pamena, policijos pareigūnai atvažiavo gal po 20 minučių, o greitoji jau po jų. Greitoji jį apžiūrėjo, pleistru užklijavo nubrozdintą nugarą ir išvažiavo. Kadangi gėrė kelias dienas iš eilės, policijos pareigūnai pas jį buvo atvažiavę ne mažiau kaip tris kartus, todėl ką kiekvienu atveju jiems aiškino ir kokias įvykio aplinkybes nurodydavo netgi nebeprisimena. Konflikto vakarą brolis A. jam tikrai sudavė tik vieną smūgį į kairės rankos žastą ir po šio smūgio jis griuvo. Negali teigti, kad griuvo būtent po brolio suduoto smūgio dėl jo stiprumo. Gal paprasčiausiai buvo ant tiek girtas, kad gavęs smūgį neišlaikė pusiausvyros ir griuvo. Kai atsisuko, prie savęs matė būtent brolį A.. Tėtis J. K. tuo metu jau miegojo, o mama bei sesuo, iš namų buvo išėjusios pas kaimynus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. V. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2022 m. birželio 19 d., apie 9.20 val., pakartotinai nuvykus patikslinti įvykio aplinkybių, adresu (duomenys neskelbtini), ir bendraujant su pranešėju V. K., gim. (duomenys neskelbtini), jam alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 3,65 promilės neblaivumas. V. K. nurodė, kad 2022 m. birželio 18 d., apie 19.30 val., išgertuvių metu sukonfliktavo su broliu A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuomet brolį pavadino įžeidžiančiu žodžiu. V. K. sėdėjo virtuvėje ant kėdės, o brolis A. K. priėjo iš nugaros ir vieną kartą spyrė koja V. K. į nugaros sritį, nugaros neskaudėjo, bet nuo smūgio V. K. nukrito nuo kėdės ant grindų ir krisdamas trenkėsi į stalą, taip nusibrozdindamas dešinį šoną. Vyras nurodė, kad šoną skauda iki šiol, paklausus 10 balų sistemoje kiek įvertintų skausmą, asmuo įvertino 5 balais. Kai V. K. gulėjo ant grindų, A. K. vieną kartą kumščiu sudavė į kairės pusės antakį, šiais veiksmais taip pat sukeldamas fizinį skausmą, skaudėjo apie 5 min., skausmą vertina 2 balais. V. K. nurodė, kad brolis A. K. šiais veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą, bet pretenzijų broliui neturi. Pabendravus su blaiviu A. K., šis nurodė, kad abu su broliu vartojo alkoholį ir sukonfliktavo, konflikto metu broliui V. K. vieną kartą trenkė kumščiu į kairės pusės veido sritį.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), vieno aukšto baltų plytų gyvenamajame name. Įėjus į gyvenamąjį namą, iš prieškambario patenkama į namo koridorių, iš jo - į virtuvę. Virtuvėje, prie lango, yra pastatytas medinis stalas. Atsistojus prieš langą, stalo kairėje pusėje matomas medinis rudos spalvos suolas su atlošu. Ant minėto suolo sėdėjo V. K., kai jį galimai sužalojo jo brolis A. K.. Įvykio vietoje bylai reikšmingų duomenų nerasta, nieko nepaimta, fotografuota.

Nukentėjusiojo V. K. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad dalinės asmens kūno apžiūros metu jo galvos srityje jokių matomų sužalojimų nėra. Dalinai apžiūrint asmens kūną, dešinėje pusėje ant šono matomas kraujuojantis nubrozdinimas. Daugiau akivaizdžių sužalojimų ant V. K. kūno nėra.

Papildomos nukentėjusiojo V. K. dalinės kūno apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad jo galvos srityje, kairėje pusėje prie antakio, matosi patinimas ir nubrozdinimas, kuris yra apie 5 mm skersmens. Daugiau akivaizdžių sužalojimų ant V. K. kūno nėra.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (forma Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta kad nukentėjusiojo V. K. apžiūros metu stebimas minkštųjų audinių sužalojimas nugaros dešinėje pusėje. Daugiau sužalojimų nestebima.

Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kas paskambinęs specialiųjų tarnybų telefonu nukentėjusysis V. K. nurodė, kad brolis A. K. trenkė jam į galvą ir pabėgo.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės G. N. įvykio vietoje naudotos mobilios vaizdo kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašu apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis V. K. nurodė, kad brolis jam „davė į ausį“, „į galvą“, trenkė į pakaušį. Šonas jam buvo nubrozdintas, kai krito ant žemės. Buvo dviese su broliu. Šoną ir pakaušį „biškį“ skauda. Namuose rasti vyrai, kurių vienas prisistatė esantis nukentėjusiojo tėvas, o kitas - senelis, nurodė, kad įvykio nematė.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. Š. tarnybiniu pranešimu, kad 2022 m. birželio 18 d., 19.31 val., gautas policijos budėtojo pranešimas, kad į policiją kreipėsi V. K. ir pranešė, kad prieš 5 minutes namuose brolis trenkė ranka į galvą ir iš namų pabėgo. 19.45 val. atvykus nurodytu adresu akivaizdžiai neblaivus pranešėjas V. K. (alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0094, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 3,65 promilių neblaivumas) tiksliai įvykio aplinkybių nurodyti nesugebėjo, bet aiškino, kad jį galimai sumušė brolis A. K., kuris po įvykio iškart pasišalino. Vieną kartą V. K. aiškino, kad brolis sudavė kumščiu į dantis, po kiek laiko aiškino, kad sudavė į pakaušį. Taip pat aiškino, kad koja spyrė į galvą, po kurio laiko aiškino, kad koja spyrė ne į pakaušį, o į dešinį šoną. Teigė pretenzijų broliui neturintis ir nežinantis, kodėl iškvietė policiją. Namuose buvęs pranešėjo senelis E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė jokio konflikto ar triukšmo negirdėjęs ir nematęs, taip pat nurodė, kad broliai dažnai pykstasi. (duomenys neskelbtini) apvažiuotos viešos vietos, klausta sutiktų kaime žmonių, tačiau A. K. niekas nematė, jis nerastas.

Kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, nes jis kaltinime nurudytoje vietoje ir laiku, kilusio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį į kairę ranką savo broliui V. K., kuris nuo smūgio griuvo ir nusibrzodino dešinį šoną, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. K. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį A. K. siūlė nubausti 6 mėnesius viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 mėn. viešųjų darbų bausmę įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis A. K. neteistas, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai A. K. atžvilgiu bus pasiekti už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu dėl objektyvių priežasčių nuteistasis negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jei nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu nuteistasis ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Kristina Jurevičienė