Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo teikimą dėl nuteistosios D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateiktą nuteistosios asmens bylą, Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 1999 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (nužudymas) 9 metams laisvės atėmimo. 2000 m. gegužės 23 d., pritaikius amnestiją, bausmė sumažinta 1/5, galutinė laisvės atėmimo bausmė - 7 metai 6 mėnesiai. 2003 m. birželio 3 d. paleista iš laisvės atėmimo vietų ligoninės lygtinai prieš 3 metus 8 mėnesius 27 dienas.Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis 14 metų laisvės atėmimu. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas - 9 mėnesiai 25 dienos.

Bausmės pradžia – 2007 m. kovo 30 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 5 d.. Nuteistoji 2015 m. spalio 5 d. atliko 2/3 teismo paskirtos bausmės. 2017 m. birželio 15 d. faktiškai atliko 11 metų 10 dienų paskirtos bausmės.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teikimu siūlo nuteistąją D. K. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikyti auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti alkoholio ir dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje (alkoholio nevartojimas ir dalyvavimas savitarpio paramos grupės veikloje sumažintų riziką pakartotinai nusikalsti). Todėl Komisija prašo patvirtinti jos 2017 m. birželio 19 nutarimą Nr. 01/7-2670. Komisija tokį savo prašymą grindžia tuo, kad nuteistoji D. K. įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas (noriai dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose), kad nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika (sumažėjo nuo 53 iki 42 balų), apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai (pozityvus požiūris į darbą; motyvuota atsisakyti priklausomybės), elgesys bausmės atlikimo metu (galiojančių nuobaudų neturi, skatinta 6 kartus, priskirta lengvajai nuteistųjų grupei) ir kitos reikšmingos aplinkybės (atliko didelę dalį bausmės laiko) sudaro pagrindą manyti, kad D. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, remdamasi socialinio tyrimo išvada.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą – D. K. asmens bylą ir Komisijos 2017 m. birželio 19 nutarimą Nr. 01/7-2670, daro išvadą, kad šis Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, konstatuojama pažanga, mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką (sumažėjo nuo 53 iki 42 balų pagal OASys metodiką), t. y. iš teismui pateikto Komisijos nutarimo ir nuteistosios asmens bylos medžiagos matyti, jog nuteistoji atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte, bet lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą: nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nuteistoji D. K. šiuo metu atlieka bausmę už tyčinį labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, kurį įvykdė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Anksčiau D. K. teista už analogišką tyčinį smurtinį nusikaltimą - nužudymą, kurį taip pat įvykdė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. D. K. atžvilgiu buvo taikyti bausmę švelninantys įstatymai – amnestija, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai nesulaikė nuteistosios nuo tolesnės nusikalstamos veikos, nes ir po to ji nusikalto - įvykdė analogišką nusikalstamą veiką. Be to, antrą nužudymą nuteistoji įvykdė lygtinio paleidimo metu. Tai rodo, kad nuteistajai yra būdingas nusikaltimų modelis, polinkis nusikalsti, terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimas jai jokios įtakos nedaro. D. K. atsainų požiūrį į įstatymų bei nustatytų privalomų elgesio taisyklių laikymąsi parodo ir tai, jog ji bausmės atlikimo metu net 5 kartus pažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, 3 kartus buvo bausta. Nuteistosios D. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė (42 balai pagal OASys metodiką), nors ir konstatuojama pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nors bylos duomenys patvirtina, kad nuteistosios elgesyje yra teigiamų pokyčių (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, dalyvauja pataisos programose ir kt.) ir konstatuojama pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau teigiami pokyčiai ir pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankamai ilgalaikiai, stabilūs ir nerodo išskirtinių pokyčių jos elgesyje, juolab bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Pagrindinė sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti yra išvada, jog taikant lygtinį paleidimą, įmanoma pasiekti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau įvertinus nuteistosios elgesį bausmės atlikimo vietoje ir ankstesnį elgesį laisvėje – kuomet nuteistąja jau buvo pasitikėta, jog ji laikysis įstatymų ir nebenusikals ir jai pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (bet ji nužudė antrą žmogų), to negalima konstatuoti, be to nuteistosios ankstesni teistumai, padarytų veikų pobūdis bei pavojingumas, o taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas šiuo atveju neleidžia daryti išvados apie sėkmingą tolesnę probaciją, taikant nuteistajai lygtinį paleidimą. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, taip pat būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, kad likusi bausmės dalis dar gana didelė, todėl įvertinus pirmiau paminėtus duomenis, yra pagrindas manyti, jog šiuo metu nuteistąją lygtinai paleidus, nebus užtikrinti bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pakankamai požymių, jog, būdama laisvėje, nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje ir Komisijos 2017 m. birželio 19 nutarimas Nr. 01/7-2670 yra netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos komisijos 2017 m. birželio 19 nutarimą Nr. 01/7-2670 taikyti nuteistajai D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.