- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- AN2-21-875/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01112-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Institucija
- Šiaulių miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 16.9.15Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas (ANK 431 str.)
- 21.19.21pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas A. Š. prašymas atnaujinti skundo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, padavimo terminą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 22 d. nutarimu A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį, už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu iki bankroto bylos, įmonei priklauso automobilis S. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2020 m. birželio 1 d. 8.01 val., nepateikė duomenų, kas 2018 m. birželio 5 d. 12.25 val. vairavo minėtą automobilį ir mokamoje automobilių stovėjimo vietoje – (duomenys neskelbtini), nebuvo sumokėjęs rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje (duomenys neskelbtini), ir paskirta 225 Eur bauda.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkintas A. Š. prašymas, atnaujinti skundo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2020 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, padavimo terminą. Nutartyje konstatuota, kad procesinių dokumentų išsiuntimas ir įteikimas valstybės informacinėse sistemose ar registruose rastais elektroniniais paštais, kuriais A. Š. naudojosi elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti, laikytinas tinkamu įteikimu. Nutartyje pažymėta, kad administracinių nusižengimų registro išraše nurodyta, kad A. Š. administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas, paskirtas baudas sumokėdavo, kas leidžia daryti išvadą, kad A. Š. visa informacija apie paskirtas nuobaudos pasiekdavo, todėl teismo nuomone, prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo spręsti, kad A. Š. elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, todėl minėtos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis, nepriklausančiomis nuo paties pareiškėjo valios ir pateisinančiomis praleistą skundo padavimo terminą.
II. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu A. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
3.1. Skunde nurodo, kad teismo nutartyje nurodytais elektroniniais paštais pareiškėjas asmeniškai visiškai nesinaudoja. Įmonės nėra naujai įsteigtos, todėl pasikeitus įmonių vadovams, liko formaliai registruoti seni ir nebenaudojami elektroniniai paštai. Nutartyje išvardintos įmonės pandemijos ir karantino metu veiklos nevykdo ar vykdo minimaliai, todėl nauji elektroniniai paštai liko nepakeisti ir nebuvo įregistruoti Registrų centre, o prie senų elektroninių paštų naujai paskirtas vadovas neturėjo nei galimybės, nei reikalo (pagrindo) prisijungti. Kita vertus, nutartyje išvardintų elektroninių paštų savininkai yra įmonės (juridiniai asmenys), o pareiškėjas yra fizinis asmuo. Pareiškėjo asmeninis elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). Šiuo elektroniniu paštu pareiškėjas jokių elektroninių laiškų iš Šiaulių miesto savivaldybės negavo, todėl nežinojo apie iškeltas ir nagrinėjamas administracines bylas.
3.2. Nurodo ir tai, kad Institucija žinojo pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą, todėl pirmiausiai privalėjo išsiųsti surašytus protokolus ir nutarimus registruotu paštu. Šią administracinę bylą nagrinėjančios institucijos pareigą reglamentuoja ANK 616 straipsnio 2 dalies ir 620 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios yra imperatyvios ir jas privalo vykdyti administracines bylas nagrinėjančios institucijos. Taigi, pareiškėjas negavo asmeniškai jokių dokumentų iš administracines bylas nagrinėjančios institucijos nei registruotu paštu, nei elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Atsiliepimas
4. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisės skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad iš administracinio nusižengimo registro išrašo, matyti, jog valstybės informacinėse sistemose ar registruose, elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, buvo pateikti tokie el. paštai - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Nors apeliaciniame skunde Pareiškėjas nurodo, kad aukščiau nurodytais el. paštais nesinaudoja, kad el. paštai seni ir nebenaudojami, tačiau Pareiškėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ dirba ir yra jos direktorius, todėl manyti, kad el. paštu (duomenys neskelbtini) jis nesinaudoja, šis paštas jam nepasiekiamas, pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Atskirasis skundas tenkinamas.
5. ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.
6. Kaip matyti, įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Taip pat pabrėžtina, kad įstatyme numatytas neilgas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama.
7. Atskiruoju skundu A. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, motyvuodamas tuo, kad jis siunčiamų Institucijos pranešimų su administracinio nusižengimo protokolais ir nutarimais nėra gavęs, nes elektroninio pašto adresais : (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jis nesinaudoja.
8. Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar institucija, tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes, ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybės, ar administracinio nusižengimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nustatymui bei jo veiksmų kvalifikavimui.
9. Susipažinus su atskirojo skundo medžiaga matyti, kad A. Š. atžvilgiu 2020 m. birželio 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, siūlant geranoriškai sumokėti 75 Eur baudą, kuris tą pačią dieną buvo išsiųstas elektroninio pašto adresais : (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y., įmonių, kurių vadovas buvo A. Š., elektroninio pašto adresais. 2020 m. liepos 22 d. nutarimas tą pačią dieną išsiųstas elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal turimus duomenis Institucija nustatė, kad automobilis S. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad A. Š. įmonės vadovu paskirtas nuo 2019 m. birželio 25 d. (įregistruota 2019 m. liepos 5 d.). Pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas 2019 m. gegužės 14 d. Iš įteikimo pranešimo apie siuntą matyti, kad pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei I. M. įteiktas 2019 m. gegužės 20 d. A. Š. inkriminuoto nusižengimo padarymo laikas – nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2020 m. birželio 1 d. 8.01 val., t. y., jam dar nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovu.
10. ANK 431 straipsnio 1 dalyje yra numatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) atsakomybė už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: a) transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; b) toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; c) transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N63-523/2010 ir kt.). Čia pažymėtina, jog teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn KET pažeidusius asmenis. Transporto priemonės savininkas turi pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-2013). Apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju buvo susidariusi situacija, kai A. Š. kilo pareiga, numatyta SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje, kurią jis privalėjo vykdyti, kadangi pažeidimo padarymo metu jis dar nebuvo įmonės vadovu. Administracinio nusižengimo protokolas A. Š. surašytas ir išsiųstas 2020 m. birželio 1 d., kai pagal VĮ Registrų duomenis matyti, kad jis dar taip pat nebuvo įmonės vadovu. Nutarimas priimtas ir išsiųstas 2020 m. liepos 22 d., jam esant jau įmonės vadovu, tačiau duomenų apie jo įteikimą nėra. Kyla pagrįstų abejonių, ar A. Š. privalėjo žinoti, kas pažeidimo padarymo metu buvo atsakingas už įmonei priklausantį automobilį.
12. Apygardos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad tirdama administracinių nusižengimų bylą, surašydama protokolą ir priimdama nutarimą institucija galimai tinkamai neištyrė bylos aplinkybių ir neįvertino įrodymų. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tai reiškia, kad institucija (jos pareigūnas) tirdama ir nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą privalo objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti administracinėn atsakomybėn tik kaltus asmenis. To šioje byloje institucija galimai nepadarė.
13. Apygardos teismas pažymi, kad išnagrinėjus atskirąjį skundą ir byloje esančius duomenis kyla abejonės dėl administracinio nusižengimo subjekto šioje byloje. Kaip jau nustatyta byloje, KET pažeidimo padarymo metu A. Š. nebuvo įmonės vadovas, pranešimas dėl duomenų pateikimo bei administracinio nusižengimo protokolas surašyti A. Š. dar nesant įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu.
14. Pažymėtina, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Teismas privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir savo iniciatyva reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šiam principui įgyvendinti. Nors aplinkybė, kad A. Š. nesinaudoja nurodytais elektroninio pašto adresais negali būti pripažįstama svarbia priežastimi, objektyviai sutrukdžiusia ar sudariusia kliūtis A. Š. realizuoti teisę kreiptis į teismą, tačiau sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis protingumo principu, turi būti atnaujintas praleistas skundo padavimo terminas.
15. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad apylinkės teismas, atsisakydamas priimti A. Š. skundą nepažeidė teisės aktų reikalavimų, tačiau užkertant kelią administracinėn atsakomybėn patrauktam ir kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažintam asmeniui kreiptis į apylinkės teismą vien formaliu pagrindu, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas be svarbių priežasčių, būtų pažeista tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstama teisė į teisminę gynybą.
16. Aukščiau išdėstyti nutarties motyvai, kurių pagrindu keliamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 22 d. nutarimo neteisėtumas, leidžia daryti išvadą, kad siekiant tinkamai išspręsti A. Š. administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnį už Institucijos 2019 m. gegužės 14 d. pranešimu reikalautų duomenų nepateikimą klausimą, yra reikalinga atlikti bylos aplinkybių tyrimą, o apeliacinės instancijos teismas neturi teisės to daryti, kadangi sprendžiamas tik atskiruoju skundu keliamas klausimas. Atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes, taip pat į asmens teisės į apeliaciją svarbą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįstama, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis naikinama, terminas skundui administracinio nusižengimo byloje paduoti atnaujinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir A. Š. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.