- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- II-12-927/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00182-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pareiškėjas
- V. R. S.
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovėms: Tatjanai Balsienei, Lilijai Krezub,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2023 m. rugsėjo 26 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2870-2023 (ROIK: 23222070510), (toliau – Skundžiamas nutarimas), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. R. S. 2023 m. spalio 18 d. Institucijai pateikė skundą dėl Institucijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2870-2023 ROIK: 23222070510), kuriuo Pareiškėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas įspėjimas, už tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus specialistai, atliko žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), naudojimo neplaninį patikrinimą vietoje (pagrindas: Skyriaus patarėjo 2023-05-31 sprendimas Nr. 48ŽNS-44-(14.48.145 E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“, inicijuotas Skyriuje gautais 2023-04-26 prašymais (Skyriaus 2023-04-26 reg. Nr. 48JP-2203 ir Nr. 48JP-2208)) ir surašė 2023-07-10 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-105-(14.48.78.). Patikrinimo metu surinktais duomenimis nustatyta ir patikrinimo akte nurodyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio tikrinamo Žemės sklypo rytinėje pusėje tvora bei statybinėmis medžiagomis ir nenaudojamais automobiliais užimtas ir naudojamas šio tikrinamo Žemės sklypo 0,0036 ha (t. y. 36 kv. m) plotas, pagal Prašymus, savavališkai užimtas ir naudojamas negyvenamosios patalpos – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio gretimame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininko. Nurodytais veiksmais pažeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktų reikalavimai, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, ir, statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. spalio 19 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 1).
ii. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą, kadangi jis priimtas nepagristai, neteisingai įvertinus visas aplinkybes. Pareiškėjas nurodo, kad patikrinimo metu Institucijos specialistams nurodė, kad valstybinėje žemėje esantys daiktai – statybinės medžiagos ir automobiliai yra ne jo ir jam nepriklauso, todėl Pareiškėjo nuomone, nuobauda skirta neteisėtai, kadangi jis nėra pažeidėjas – statybinių medžiagų ir automobilių valstybinėje žemėje nesandėliuoja, jie priklauso visai kitiems asmenims. Pažymi, kad šias aplinkybes nurodė Institucijos pareigūnams, tačiau jie į tai nekreipė jokio dėmesio ir net nebandė išsiaiškinti, kam priklauso šis turtas. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju gali būti baudžiamas tik tas asmuo, kuris atliko kaltus veiksmus, o jo kaltės šiuo atveju nėra. Taip pat teigia, kad minėti sklypai ir juose esantys daiktai, kuriuos tikrino Institucijos pareigūnai, priklausė įvairiems asmenims, o jis šį turtą įsigijo žymiai vėliau. Pažymi, kad pagal dovanojimo sutartį 2011-03-02 iš mamos M. S. priėmė negyvenamas patalpas – sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad kartu buvo perduoti dokumentai – techninės apskaitos byla, kurioje yra pažymėta betonuota aikštelė, kurią sudaro 965 kvadratiniai metrai ir susitarimo protokolas dėl žemės pasidalinimo tarp UAB „Vaidotų statyba“ ir UAB „Statybos mašinų servisas“. Taip pat nurodo, jog jo motina M. S. šias patalpas įsigijo iš UAB „Statybos mašinų servisas“ (juridinis pagrindas – pirkimo pardavimo sutartis, 2003.12.03 d. Nr. 9317), o tuo metu pastatą - patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), valdė 3 savininkai: UAB „Statybos mašinų servisas“, UAB „Vaidotų statyba“ ir UAB „Kamintras“. Kartu su patalpomis buvo perduotas žemės pasidalijimo aktas tarp UAB „Vaidotų statyba“ ir UAB „Statybos mašinų servisas“. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad UAB „Statybos mašinų servisas“ pagal Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministerijos įsakymą Nr. 70, nuo 1996-03-15 d. perėmė patalpas su betonuota aikštele iš Valstybinės įmonės „Statybos mašinų servisas“. Valstybinės įmonės „Statybos mašinų servisas“ namų valdos techninės apskaitos byloje (duomenys neskelbtini), (inventorinis numeris (duomenys neskelbtini)) be patalpų yra pažymėta ir betonuota aikštelė, kurią sudaro 965 kvadratiniai metrai. 1996-02-09 d. buvo pasirašytas tarpusavio susitarimo protokolas tarp UAB „Vaidotų Statyba“ ir UAB „Statybos mašinų servisas“ dėl sklypo pasidalinimo.
Pareiškėjas savo skunde taip pat teigia, kad nurodyta Žemės sklypo rytinėje pusėje esanti tvora taip pat jam nepriklauso, jo teigimu, tvora pastatyta dar 1996 metais, t. y. dar iki jo motinai (kuri vėliau turtą perleido jam) įsigyjant turtą. Taigi, šiuo atveju Pareiškėjas teigia negalintis būti atsakingas už statinius, kurių nestatė ir kurie jam niekada nepriklausė (b. l. 3-8).
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas savo skundą palaikė ir nurodė, kad visi aptariami daiktai, sudėti Žemės sklype, yra ne jo. Nurodė, kad tai buvusių patalpų nuomininkų palikti prieš 15-20 metų automobiliai. Nurodė, kad su jais susisiekė, informavo, kad pasiimtų savo turtą, tačiau pastarieji jokių veiksmų neatliko. Pareiškėjo teigimu, tvora pastatyta dar 1996 metais. Taip pat Pareiškėjas akcentavo, jog nesutinka su tuo, kaip yra padalinta žemė bei nurodė, kad dar tuomet, kai pastatas priklausė jo motinai, UAB „Vaidotų statyba“ bandė pasidalinti sklypą, tačiau jo motina nesutiko ir dokumentų nepasirašė. Pareiškėjas teigė, kad tvorą statė UAB „Statybos mašinų servisas“ 1996 m., tačiau galimai dėl tvoros nebuvo sutvarkyti dokumentai. Iš tvoros šiuo metu likę tik metaliniai stulpeliai, kurie nėra įbetonuoti. Pareiškėjas tvirtino, jog dėl tokios tvoros būklės į teritoriją galėjo patekti, kas nori ir betoninius blokus galėjo palikti bet kas. Pareiškėjas tvirtino, kad UAB „Ometa“ atstovas pareikalavo, jo patraukti daiktus, nes teigė ketinantys plėstis, o Pareiškėjas paprašė jų pateikti nuosavybės dokumentus, tačiau nieko nesulaukė. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Ometa“ atstovui nesakė, kad tai Žemės sklype esantys daiktai yra jo turtas, tai akcentavo ir pagal šaukimą nuvykęs į Instituciją. Pareiškėjas teigė nesutinkantis su atliktais žemės sklypo matavimais ir tvirtino, kad buvo suformuotas bendras žemės sklypas visų savininkų, kurį UAB „Vaidotų statyba“, jo tvirtinimu, žadėjo sutvarkyti pagal savininkų turimus plotus. Pareiškėjo nuomone, UAB „Ometa“ išsinuomojo sklypą nežinodami šio Žemės sklypo istorijos ir susidarė tokia situacija. Pareiškėjas tikino, jog tik dabar sužinojo, kad žemė yra taip padalinta ir šiuo metu yra pasamdęs advokatą, kad padėtų išspręsti šiuos klausimus, vyksta aplinkybių aiškinimasis, tikrinamas archyvas dėl sklypo pasidalinimo ir sklypų formavimo, galimai tai išsiaiškinus bus kreipiamasi į teismą. Pareiškėjas patikino, jog jei kažkas tuos automobilius ir kitas šiukšles iš Žemės sklypo patrauktų, jis nesiimtų jokių veiksmų, nes minėti daiktai jam nepriklauso. Galutinai prašė Skundžiamą nutarimą panaikinti, kadangi aptariami daiktai esantys Žemės sklype yra ne jo, taip pat pažymėjo, kad jo vardu VĮ „Regitra“ nėra registruotų transporto priemonių. (b. l. 123-127, 140-143).
iii. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
Atsiliepime į Pareiškėjo skundą Institucija prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą. Institucija atsiliepime nurodo, jog Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o pagal sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį naudotojai – UAB „Ometa“ ir UAB „Ramstis“, Žemės sklypo plotas - 0,7910 ha, jis suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Institucija, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal gautą UAB „Ometa“ direktoriaus pavaduotojo A. P. prašymą, 2023 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. 48ŽNS-44-(14.48.145 E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ ir 2023 m. birželio 29 d. 10.00 val. patikrino vietovėje Žemės sklypo faktinį naudojimą ir surašė 2023 m. liepos 10 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-105-(14.48.78.) (toliau – Patikrinimo aktas). Institucija pažymi, kad Patikrinimo akte nurodyta, kad GPS imtuvu pamatuota rytinėje pusėje tvora bei statybinėmis medžiagomis ir nenaudojamais automobiliais užimtas ir naudojamas Žemės sklypo plotas, (užimtas plotas 0,0036 ha (t. y. 36 kv. m). Įvertinus Patikrinimo akto rezultatus, Institucija pakvietė Pareiškėją 2023 m. rugpjūčio 31 d. 10.00 val. atvykti į Instituciją dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo, persiunčiant susipažinti Patikrinimo akto kopiją, taip pat atkreipiant dėmesį, kad valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Registro Nr. (duomenys neskelbtini), išrašų su istorija duomenimis, šiuo metu nėra išspręstas klausimas dėl žemės sklypo dalies, reikalingos negyvenamosios patalpos-sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisė - V. R. S. nuo 2011 m. gegužės 13 d.), eksploatavimo (naudojimo), valdymo įstatymų nustatyta tvarka (t. y. žemės sklypo dalies valdymo nuosavybės ar nuomos teisės pagrindais), siūlant nedelsiant kreiptis į Instituciją. Atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į gautą Pareiškėjo prašymą atvykimo data perkelta ir 2023 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėjas, atvykęs į Instituciją, Žemės sklypo užėmimo faktą neigė, motyvuodamas, kad pastatą nuosavybės teise valdo nuo 2011 metų ir nesutinka su nustatyta Žemės sklypo (sklypo naudotojas UAB „Ometa“) riba. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka, nes Pareiškėjas pasišalino.
Institucija pažymi, kad Žemės sklypo ribos yra registruotos Nekilnojamojo turto registre ir yra nekeičiamos, o pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą teigia, kad šiuo atveju, rytinėje pusėje esanti tvora bei statybinėmis medžiagomis ir nenaudojamais automobiliais užimtas ir naudojamas Žemės sklypo plotas ir pažymi, kad Pareiškėjas, turėjo aiškiai suvokti, kad naudojasi jam nuosavybės teise nepriklausančiu 36 m² plotu. Institucija akcentuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui, turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos. Todėl Institucija, remdamasi Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais žemės sklypo duomenimis, konstatavo padarytą pažeidimą bei nurodo, kad įvertinus patikrinimo metu gautus duomenis pagrįstai buvo konstatuota, kad padarytas aukščiau minėtas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, o neteisėti Pareiškėjo veiksmai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 118-121).
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė savo atsiliepimą palaikė bei papildomai pažymėjo, kad net po pastatu, kurio dalis priklauso Pareiškėjui, nėra sutvarkyti žemės dokumentai, o Pareiškėjas pastatą valdo nuo 2011 metų. Paaiškino, kad UAB „Ometa“ šiuo metu yra valstybinės žemės nuomininkė, už ją atsakinga ir turi naudoti pagal paskirtį, tačiau negali žemės sutvarkyti, nes jų teigimu, Pareiškėjas prieštarauja. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso statinys, kuris stovi valstybinėje žemėje. Paaiškino, kad prieš formuojant žemės sklypą, Pareiškėjas turi kreiptis į Instituciją ir prašyti sudaryti nuomos sutartį, bet jis nesikreipė, žemės sklypas suformuotas pagal kito asmens prašymą, jis dalyvavo susirinkime, susiprojektavo, jam buvo išnuomota, o Pareiškėjas nieko neprašė. Žemės sklypas jau suformuotas ir išnuomotas. Tvirtino, jog liudytojas paaiškino, kad kalbėjo ir aiškinosi su pareiškėju, ar yra nuomos sutartis, jis viską suprato, kad žemė nėra išnuomota jo statiniui eksploatuoti. Taip pat paaiškino dėl betoninės aikštelės, kad ji būtų laikoma statiniu, turi būti atlikti aikštelės kadastriniai matavimai ir įregistruota Registrų centre. Galutinai prašė Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 126-128, 142-143).
Teismo posėdžio 2023 m. lapkričio 28 d. metu liudytojas A. P., UAB „Ometa“ atstovas, paaiškino, kad Pareiškėją pažįsta ir nurodė, kad įmonė įsigijo patalpas kartu su žemės sklypu, t. y. Žemės sklypas nuomojamas iš valstybės, tačiau dalis nuomojamas teritorijos yra užimta daiktais, kurie priklauso Pareiškėjui. Nurodė, kad pirmą kartą buvo susitikę, kai tik įsigijo sklypą, normaliai bendravo, planavo bendrą nuotekų valyklą ir sutarė, kad Pareiškėjas patrauks daiktus, bet kelis metus nieko nevyko. Buvo pradėti vykdyti pastato remonto darbai, tačiau per daiktus negalima prieiti prie savo pastato. Tvora, blokai pastatyti ir jų teritorijoje stovi automobiliai, statybinės šiukšlės. Teigė, kad pastatų pirkimas ir žemės nuoma vyko tuo pačiu metu, tačiau nuo pat nuomos pradžios nėra galimybės naudotis savo žeme. Tvirtino, kad kiti kaimynai, tie kur pastatus pardavė, pasakė, kad šiukšlės Pareiškėjo, net jis pats sakė, kad patrauks, po to pasikeitė kalbos ir sakė kreiptis į teismą. Liudytojas teigė, kad tada pradėjo pyktis su Pareiškėju, jis juos pradėjo skųsti statybos inspekcijai. Liudytojas paaiškino, kad jo atstovauja įmonė atnaujino pastatą, o Pareiškėjas pradėjo aiškinti, kad be jo leidimo nieko daryti negalima. Nurodė, kad prieš išsinuomojant sklypą kadastrinius matavimus darė pardavėjas, žemė yra valstybės ir ją nuomojosi tie, kas pardavinėjo pastatus. Taip pat pažymėjo, kad paskutinį kartą žemę matavo Nacionalinė žemės tarnyba. Liudytojas teigė, kad kai buvo atliekami Žemės sklypo matavimai, Pareiškėjas matė, bet pasislėpė garaže ir nedalyvavo. Liudytojo teigimu, Pareiškėjas neleido išvežti automobilių ir šiukšlių iš Žemės sklypo, kalbėjo apie kažkokius dokumentus, kad žemė jam priklauso. Po Institucijos atlikto patikrinimo jis Pareiškėją informavo patraukti daiktus iš įmonės teritorijos, tačiau pažadėjęs atsakymą pateikti po savaitės, jo taip ir nepateikė. Liudytojas negalėjo nurodyti asmenų duomenų, sakiusių, kad aptariami daiktai Žemės sklype priklauso Pareiškėjui, tačiau turi juos kažkur užsirašęs. Pažymėjo, kad Pareiškėjo statiniai įmonei priklausančios žemės neužima (b. l. 127-129).
Teismo posėdžio 2024 m. sausio 15 d. metu apklaustas liudytojas Albertas (Albert) Masliončeno paaiškino, kad tai jis surašė Skundžiamą nutarimą Pareiškėjo atžvilgiu. Skundžiamas nutarimas jo teigimu, buvo surašytas dėl trijų priežasčių. Pirma buvo du skundai UAB „Ometos“ dėl to, kad nepatraukiami Pareiškėjo daiktai. Antra buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas Patikrinimo aktas. Trečia, pokalbio metu išaiškėjusios aplinkybės. Pareiškėjas neigia, kad tai jo daiktai, tačiau jis atkakliai ginčijo sklypo, kuriame yra visi tie daiktai, ribas. Anot jo, tas sklypas sudarytas su pažeidimais, nebuvo apklausti suinteresuoti asmenys prieš sudarant sklypą. Liudytojas akcentavo, kad pagal Registro ir Kadastro įstatymus duomenys yra tikslūs, nebent būtų užginčyti teisme, tačiau nėra duomenų, kad būtų užginčyta to sklypo riba. Sandėlį dabar valdo Pareiškėjas, iki tol valdė jo mama, o iki mamos dar valdė UAB ir Pareiškėjas įsitikinęs, kad ta žemė, kur sudėtos aptariamos visos šiukšlės, priklauso jam. Patvirtino, kad Pareiškėjas sakė, kad daiktai yra ne jo. Jam ginčijant (duomenys neskelbtini) sklypo sudarymą, jis įsivaizduoja, kad ta tvora žymi, kad jam turėtų priklausyti (duomenys neskelbtini). Taip pat liudytojas paaiškino, kad pažiūrėjus į nuotraukas jis surašė, kad automobiliai ir statybinės medžiagos užima svetimą žemę. Liudytojo nuomone, jei tą tvorą būtų stačiusi Pareiškėjo mama ar įmonė, kuri yra byloje, viskas būtų sutrūniję per ketvirtį amžiaus, o tai nėra toks senas dalykas, todėl, „Ometos“ dviejuose skunduose yra nurodyta, kad tai Pareiškėjo, Patikrinimo akte nurodyta, kad tai yra sandėlio savininko, kuris ir yra Pareiškėjas. Pokalbio su Pareiškėju metu jis sakė, kad ne jis tai darė. Kita vertus, liudytojas pažymėjo, kad Pareiškėjas ginčija užimtą dalį, jos priklausymą sklypui Pramonės 12. Kai Institucija siuntė šaukimą Pareiškėjui, jame buvo parašyta, kad jis kreiptųsi dėl žemės nuomos. Sandėlis priklauso Pareiškėjui, tačiau žemė priklauso valstybei ir UAB, o tas Žemės sklypas, kuris užimtas, visas priklauso valstybei. Ir dvi įmonės, viena iš jų - „Ometa“, nuomojasi bei „Ometa“ skundžiasi, kad nuomojasi iš valstybės, moka pinigus, bet negali prieit prie savo pastato ir remontuoti, nes ten užstatyta automobiliais. Liudytojas paaiškino, kad Skundžiamą nutarimą surašė Pareiškėjui dalyvaujant, kalbėjosi, bet jis nelaukė surašymo pabaigos ir išėjo. Liudytojas teigė, 36 kv. m. yra atitverta ta tvora ir tame atitvertame plote stovi automobiliai ir atliekos. Sandėlio savininko daiktais, užimti tie 36 kv. m. Kad minimi daiktai priklauso Pareiškėjui, nurodyta Žemės naudojimo patikrinimo akte bei Institucijoje gautame 2023-07-10 UAB „Ometa“ prašyme, todėl surašydamas skundžiamą nutarimą tuo ir vadovavosi (b. l. 138-140).
Motyvuojamoji dalis
iv. Teismo argumentai ir išaiškinimai
1. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
2. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-697/2023).
3. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022, 2AT-28-697/2023 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias; valstybinė žemė apsodinama tujomis, įveisiama vynuogių tvorelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022). Be to atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį kyla ne tik už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, bet ir už savavališką jų naudojimą. ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia, o kvalifikuojant asmens veiką pagal šio straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinę ar privačią žemę, mišką ar vandens telkinius, suprasdamas, kad ne jis, o valstybė ar kitas asmuo yra jų savininkas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-697/2023).
4. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nesutinka su Skundžiamu nutarimu ir tvirtina, jog administracinio nusižengimo nepadarė. Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, kad Žemės sklype esantys daiktai (transporto priemonės, kitos statybinės šiukšlės) jam nepriklauso, o tvora, kuria taip pat pagal Skundžiamą nutarimą yra užimta valstybinė žemė, yra pastatyta dar 1996 metais ir ją pastatė tuo metu savo veiklą vykdžiusi įmonė, kuriai priklausė ir sandėlio, besiribojančio su Žemės sklypu, dalis. Pareiškėjas teigė, kad tai ne jis statė tvorą ir iš pačios tvoros per daug metų yra išlikę tik metaliniai stulpeliai, kurie neįbetonuoti, įkalti į žemę. Pareiškėjas nurodė, kad nesiimtų jokių veiksmų, jei aptariami daiktai būtų pašalinti iš Žemės sklypo. Atkreiptinas dėmesys, jog Institucijos atstovė, taip pat liudytoju teismo posėdyje apklaustas Skundžiamą nutarimą surašęs specialistas išvadą, kad daiktai esantys valstybinės Žemės sklype priklauso Pareiškėjui, padarė remdamiesi Institucijoje gautame UAB „Ometa“ prašyme nurodyta informacija. Šios įmonės atstovas teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju teigė, kad tokią informaciją jis sužinojo iš kitų žmonių, tuo tarpu pats Pareiškėjas tvirtino, jog niekada nėra sakęs, kad daiktai priklauso jam ir atvykęs pagal šaukimą į Instituciją tai nurodė. Šią aplinkybę patvirtino ir Skundžiamą nutarimą surašęs specialistas. Pažymėtina, kad tiek Patikrinimo akte, tiek Skundžiamame nutarime Institucija nenurodo, kokiais duomenimis buvo remtasi nustatant, jog tvorą taip pat pastatė Pareiškėjas, kadangi kaip teigė Institucijos atstovė, nors Pareiškėjas yra sandėlio, kuris ribojasi su aptariamu Žemės sklypu, savininkas, tačiau pagal Registrų duomenis Pareiškėjui nepriklauso joks žemės sklypas nei po pastatu, nei šalia jo.
5. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
6. Šiuo atveju vertindamas šioje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, t. y. tyčia savavališkai užėmė ir naudojo svetimą žemę.
7. Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra surinktų objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog daiktai, esantys Žemės sklype, priklauso Pareiškėjui, o jis šią aplinkybę neigė viso proceso metu. Pažymėtina, kad Pareiškėjas net nurodė galimus šių daiktų savininkus bei teigė su jais susisiekęs, kad pastarieji patys išsivežtų jiems priklausančius daiktus, tačiau veiksmų nebuvo imtasi, o pats teigė, jog jei daiktai būtų patraukti – nesiimtų veiksmų, užkertančių tam kelią, nes minėti daiktai jam nepriklauso. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas teismui pateikė VĮ „Regitra“ pažymą, patvirtinančią, kad Pareiškėjo vardu nėra registruota automobilių (b.l. 132), teismo posėdyje Pareiškėjas pateikė apžiūrai ir buvo apžiūrėtas Žemės sklypo pasidalinimo dokumento originalas tarp „Statybos mašinų serviso“ ir UAB „Vaidotų Statyba“ bei inventorinės bylos originalas. Šiuose dokumentuose, kurie sudaryti 1996 metais, be kita ko yra pažymėta ir šiuo konkrečiu atveju aptariama tvora, o tai tik patvirtina Pareiškėjo poziciją, kad tai ne jis statė tvorą, nes sandėlis, stovintis gretimame sklype, jam priklauso tik nuo 2011 metų. Institucijos atstovių argumentas, jog per tiek metų tvora būtų sunykusi, vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi ir pats Pareiškėjas patvirtino, taip pat iš pateiktos bylos medžiagos matoma, kad iš tvoros likę tik metaliniai stulpeliai.
8. Iš teismui pateiktos medžiagos bei Institucijos atstovų paaiškinimų matyti, kad yra kilęs ginčas dėl Žemės sklypo ribų nustatymo, nes Pareiškėjas nesutinka su kadastriniais matavimais bei Žemės sklypo ribomis. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog Pareiškėjas ginčija Žemės sklypo ribas, Institucija nurodo kaip patvirtinančią, jog tvora bei kiti daiktai užimantys Žemės sklypą, yra Pareiškėjo. Pats Pareiškėjas tvirtino, jog šiuo metu su advokatų pagalba yra aiškinamasi dėl Žemės sklypo ribų teisingumo.
9. Teismo nuomone, šios bylos nagrinėjimo metu įrodymais buvo paneigta skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, kad transporto priemonės, galimai užimančios valstybinės žemės sklypo dalį, kurį nuomojasi kiti asmenys, priklauso Pareiškėjui. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog Pareiškėjui priklausytų ir statybinės medžiagos, sudėtos toje pačioje žemės sklypo dalyje, todėl šią aplinkybę teismas laiko neįrodyta. Teismo posėdyje apžiūrėjus Pareiškėjo pateiktus dokumentus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad Pareiškėjas neatliko objektyviosios pusės veiksmų – nestatė tvoros, kuri taip pat galimai užima dalį valstybinės žemės, todėl darytina išvada, kad skundžiamame nutarime išvardintos aplinkybės, sudarančios nusižengimo, numatyto LR ANK 110 straipsnio 1 dalyje, objektyvinę pusę, nepasitvirtino. Pažymėtina, kad tai, jog vyksta ginčas dėl Žemės sklypo ribų, kuris vis dar nėra išspręstas civilinio proceso tvarka, negali lemti išvados, kad daiktus bei tvorą Žemės sklype pastatė Pareiškėjas. Priešingai, kol nėra išspręstas ginčas dėl žemės sklypo ribų, negalima daryti pagrįstos išvados, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra nustatyti ne tik subjektyvieji (asmens kaltė), bet ir objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai – nėra duomenų, kad statybinės atliekos, esančios Žemės sklype, priklauso Pareiškėjui, paneigta aplinkybė, jog valstybinės žemės sklypo dalyje pastatyti automobiliai priklauso Pareiškėjui ir kad Pareiškėjas pastatė tvorą, užimančią dalį valstybinės žemės sklypo, todėl darytina išvada, kad nenustatyti administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
10. Tokiu būdu, kadangi Pareiškėjo veiksmuose nenustatyti būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymiai, Skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė teisena Pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Tenkinti V. R. S. skundą.
Panaikinti 2023 m. rugsėjo 26 d. Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2870-2023 (ROIK: 23222070510) ir administracinio nusižengimo teiseną V. R. S. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.