- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- I-3134-423/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02107-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Grauželio ir Jolantos Medvedevienės,
nedalyvaujant pareiškėjui S. R., atsakovo Alytaus pataisos namų atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. R. savo skundu prašo panaikinti Alytaus pataisos namų 2017-08-08 raštą Nr. 363-1281; panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2017-09-07 sprendimą Nr. 2S-5639; įpareigoti Alytaus pataisos namus tenkinti pareiškėjo 2017-07-18 prašymą, pašalinant iš jo gyvenamosios patalpos buitinius įrenginius, kurių plotas užima pareiškėjui priklausantį laisvą gyvenamąjį plotą. Skunde paaiškino, kad yra kalinamas Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) 9 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 35,5 kv. m, joje įrengtos 8 lovos ir 8 spintelės, todėl gyvenamojo ploto pareiškėjui tenka mažiau, nei reglamentuojama teisės aktuose. Dėl to pareiškėjas 2017-08-09 pateikė prašymą pataisos namų administracijai, kuriame prašė pašalinti iš 7 miegamojo bent dvi lovas ir dvi spinteles, kad minėtoje patalpoje jam tektų 3,1 kv. m ploto. Alytaus PN direktorius ginčijamu raštu pareiškėjui atsakė, jog gyvenamasis plotas yra skaičiuotinas kartu su buitinių įrenginių užimamu plotu. Pagal tokį apskaičiavimą, pareiškėjo teisė į 3,1 kv. m plotą yra užtikrinta. Nesutikdamas su šiuo atsakymu, pareiškėjas jį apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuris 2017-09-07 ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo manymu, vertinant vienam nuteistajam tenkantį gyvenamąjį plotą, turi būti išskaitomas lovų ir kitų baldų užimamas plotas. Kadangi 35,83 kv. m dydžio patalpoje gali gyventi tik 6 asmenys, dvi perteklinės lovos ir spintelės turi būti pašalintos iš pareiškėjo gyvenamosios patalpos.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.6Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma jo gyvenamojoje patalpoje. Kadangi minimalaus ploto normos pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nekonstatuotinas, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neturėtų būti vertinamas. Be to, Alytaus PN yra bendrabučio tipo įstaiga, o ne kamerų tipo kalėjimas, todėl pareiškėjas dienotvarkėje nustatytu metu galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus PN 2017-08-08 raštą Nr. 363-1281, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2017-09-07 sprendimą Nr. 2S-5639 ir įpareigoti Alytaus PN tenkinti pareiškėjo 2017-07-18 prašymą, pašalinant iš jo gyvenamosios patalpos buitinius įrenginius, kurių plotas užima pareiškėjui priklausantį laisvą gyvenamąjį plotą.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017-07-18 pateikė Alytaus PN direktoriui prašymą (b. l. 9), kuriame reikalavo pašalinti iš jo gyvenamosios patalpos 3 ar bent jau 2 lovas ir 2 spinteles, kad pareiškėjui būtų užtikrinta 3,1 kv. m ploto norma. Alytaus PN pareiškėjui pateikė atsakymą 2017-08-08 raštu Nr. 363-1281 (b. l. 12), kuriame nurodė, jog 9 būrio 7 miegamojo plotas yra 35,83 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 4,47 kv. m ploto. Taip pat nurodė, kad šiuo metu patalpoje gyvena 6 asmenys, todėl pareiškėjui tenka 5,97 kv. m ploto. Pažymėjo, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto skaičiavimo su baldais ar be jų. Atsižvelgiant į tai, jog minimali 3,1 kv. m ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-09-07 sprendimu Nr. 2S-5639 (b. l. 13-14) paliko galioti minėtą Alytaus PN raštą, remdamasis naujausia Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, pagal kurią kameroje esančių baldų plotas vertinamas tik sprendžiant dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydžio, bet ne konstatuojant pataisos įstaigos neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas iš esmės ginčą kildina dėl to, kad, jo nuomone, Alytaus PN neteisingai apskaičiavo pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą, neįvertinus baldų užimamo ploto.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr. 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Įsakymas Nr. 194) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma – 3,1 kv. m. – atsižvelgti į patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš patalpos ploto turėtų būti atimtas įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009-07-30 sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas tik vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo gyvenamosios patalpos plotas buvo 35,83 kv. m, joje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, bet to, kaip ginčijamame rašte nurodė Alytaus PN, šio metu patalpoje gyvena tik 6 asmenys (šią aplinkybę skunde nurodo ir pats pareiškėjas), minimalaus ploto normos pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu byloje nenustatytas. Taigi, atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, Alytaus PN pagrįstai nevertino baldų užimamo ploto pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje ir netenkino jo prašymo.
Teismas taip pat pažymi, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalavo ir reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).
LVAT 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš pareiškėjui pateikto Alytaus PN rašto bei Kalėjimų departamento sprendimo jis galėjo ir turėjo suprasti dalyko esmę: skundžiamais sprendimais pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta į prašymą, atsisakant jį tenkinti, nurodomi aiškūs motyvai bei teisės aktų ir teismų praktikos nuostatos, nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis akto pagrindas, motyvuojamoji dalis dėstoma aiškiai, adekvačiai, nurodyta apskundimo tvarka. Įvertinus paminėtus duomenis konstatuotina, kad tiek Alytaus PN, tiek Kalėjimų departamentas, priimdami skundžiamus sprendimus, laikėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principo, aktai yra motyvuoti, pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl ir šiuo atžvilgiu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pareiškėjo ginčijamus sprendimus.
Nepatenkinus pagrindinių skundo reikalavimų dėl ginčijamų aktų panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Alytaus PN tenkinti pareiškėjo prašymą dėl baldų pašalinimo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.