Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė jokių rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį neteiks, tačiau jos pajamos šiuo metu yra apie 2 000,00 Eur darbo užmokesti bei kiekvienam vaikui mokama pašalpa po 100,00 Eur, nekilnojamojo turto Norvegijoje ji neturi. Atstovas nurodo, kad ieškovė sutinka su atsakovo siūloma 30,00 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui kas mėnesį, tačiau ieškovės žiniomis atsakovas turi daugiau pajamų, nes dirba, tai yra kažką remontuoja, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie tai pateikti ji negali. Be to, atsakovas su vaikais nebendrautų jei ne atsakovo sesuo, kuri deda pastangas ir pasiima vaikus ir padeda vaikus išlaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais, ieškovės atstovo paaiškinimais ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2013 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-775-439/2013 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šalys turi du nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) gimusį sūnus E. M. ir (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą E. M., kurių gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su ieškove. Nutraukiant santuoką šalių bendru sutarimu atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą po 14,48 Eur (50,00 Lt) kas mėnesį iki jų pilnametystės. Šalių ištuoka įregistruota 2013 m. lapkričio 28 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo grindžia tuo, kad išaugo vaikų poreikiai ir priteistos sumos vaikų išlaikymui nepakanka, todėl ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 225,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė sutinka mažinti prašomą priteisti išlaikymo sumą ir sutinka su atsakovo siūloma 30,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokama išlaikymo suma.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 str. taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo to laiko kai buvo nutraukta šalių santuoka ir priteistas išlaikymas iš atsakovo yra praėję daugiau kaip šeši metai. Nutraukiant santuoką šalys susitarė dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, šalių dukrai tuo metu buvo šešeri, o sūnui aštuoneri, o šiuo metu šalių dukra yra beveik trylikos metų, o sūnus keturiolikos metų. Akivaizdu, kad augant vaikams auga ir jų poreikiai, atsiranda kasdienių naujų poreikių. Nors ieškovė prie ieškinio ir nepateikė tikslių paskaičiavimų kiek per mėnesį reikia lėšų vaikų išlaikymui ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, tačiau įvertinus šalių nepilnamečių vaikų amžių ir atsakovo priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją, akivaizdu, kad šiuo metu iš atsakovo vaikų išlaikymui priteistos sumos nepakanka, net patiems minimaliausiems vaikų poreikiams užtikrinti ir yra pagrindas spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutraukiant šalių santuoką atsakovas turėjo invalidumą, nes jam nuo 2012 m. gruodžio 7 d. buvo nustatytas 15 procentų darbingumo lygis (Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų civilinė byla Nr. 2-775-439/2013 b.l. 13). Kaip patvirtina atsakovo neįgaliojo pažymėjimas, atsakovui nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2048 m. lapkričio 7 d. yra nustatytas 15 procentų darbingumo lygis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo gaunama netekto darbingumo pensija būtų ženkliai padidėjusi.

Ieškovės atstovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje, jos darbo užmokestis yra apie 2 000,00 Eur, ieškovė už vaikus gauna po 100,00 Eur pašalpą. Atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba, jo gaunamos pajamos yra tik netekto darbingumo pensija, kuri yra 286,19 Eur ir 9,50 Eur transporto išlaidų kompensacija, atsakovas gyvena pas seserį. Todėl įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis iš esmės yra geresnė nei atsakovo, nes ji yra darbinga ir gauna darbo užmokestį, o atsakovas dėl savo sveikatos būklės nedirba ir gauna tik netekto darbingumo pensiją. Be to, nustatyta, kad po santuokos nutraukimo, tai yra 2017 m. spalio 11 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-3840 pagrindu ieškovė įgijo žemės sklypus, tai yra 6356/25421 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šilalės r. (bendras žemės sklypo plotas 2,5421 ha, žemės sklypo paskirtis ūkinis miškų sklypas), 15000/51283 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šilalės r. (bendras žemės sklypo plotas 5,1283 ha, žemės sklypo paskirtis kita žemės ūkio paskirtis) ir ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., Šilalės r., (bendras žemės sklypo plotas 3,4600 ha, žemės sklypo paskirtis ūkinis miškų sklypas). Teismo turimais Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise pagal 2000 m. birželio 9 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-2387, priklauso 1/7 dalis gyvenamojo namo, 1/7 dalis daržinės, 1/7 dalis ūkinio pastato, 1/7 dalis daržinės, 1/7 dalis malkinės, 1/7 dalis viralinės 1/7 malkinės ir 1/7 dalis kitų statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) Šilalės r. (b.l. 23-24). Šį nekilnojamąjį turtą atsakovas turėjo ir nutraukiant santuoką, kaip nurodė pats atsakovas šiuo metu gyvenamas namas nėra pritaikytas gyvenimui, nes yra sugriuvęs, be to, jam priklauso tik maža dalis ir jis negali parduoti šio turto, nes nesutinka kiti bendraturčiai.

Teismo turimi duomenys iš Kelių transporto priemonių registro patvirtina, kad ieškovės vardu transporto priemonių nėra įregistruotų, o atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė „AUDI A6AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovas 2020 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dėl savo neįgalumo negali susirasti darbo, todėl šiuo metu gyvena pas seserį ir yra paėmęs pusantro tūkstančio eurų paskolą, kad įsirengtų įvažiavimą į namą, todėl vaikų išlaikymui jis galėtų teikti tik po 30,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nes daugiau neturi galimybės mokėti. Paaiškino, kad nutraukiant santuoką ieškovė prašė, kad jis vaikams sumokėtų po 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) ir jis jos reikalavimą įvykdė.

Iš atsakovo teismui pateikto mėnesio išlaidų paskaičiavimo nustatyta, kad atsakovo išlaidos yra 100,00 Eur maistui, 50,00 Eur higienos priemonėms, 20,00 Eur vaistams, 100,00 Eur automobilio išlaidoms, 30,00 Eur vaikų išlaikymui, 70,00 Eur komunalinės paslaugos ir 76,00 Eur vartojimo kreditas, tai yra viso 446,00 Eur, nors jo gaunamos pajamos yra tik 295,69 Eur. Atsakovo teismui pateiktas paskaičiavimas, kokios yra jo išlaidos mėnesiui iš esmės patvirtina, kad atsakovas išleidžia daugiau nei jis gauna, o tai tik patvirtina, kad atsakovas turi papildomas pajamas. Tai, kad atsakovo pajamos yra didesnės nei jo gaunama netekto darbingumo pensija iš esmės patvirtina ir tai, kad atsakovui buvo suteiktas 1 500,00 Eur kreditas, kurio dengimui, kaip nurodo atsakovas, per mėnesį jis moka 76,00 Eur, tačiau į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis moka tokio dydžio kreditą. Atsakovas nurodo, kad kreditas buvo imtas tikslu įrengti įvažiavimą į namą, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė. Be to, neaišku dėl ko atsakovas dėl įvažiavimo įrengimo į namą nesikreipė į savivaldybę, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl būsto pritaikymo neįgaliam asmeniui. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis kas mėnesį išleidžia 100,00 Eur automobilio išlaidoms nėra pagrįstos jokiais rašytiniai įrodymais, nes pats atsakovas nurodo, kad jis nedirba, todėl neaišku iš kur susidaro tokios išlaidos. Atsakovas į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis dėl savo negalios turi dažnai lankytis pas gydytojus ir būtent dėl to patiria tokias išlaidas automobiliui. Jei atsakovui yra reikalinga pavėžėjimo paslauga jis gali kreiptis į Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendriją „Gargždų viltis“, kuriai yra perduotas neįgaliems asmenims gabenti pritaikytas automobilis ir paslaugos teikimą finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė, todėl norėdamas vykti į gydymo įstaigą jis gali pasinaudoti šios įstaigos teikiamomis paslaugomis už simbolinę kainą.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004).

Įvertinus išaugusius šalių vaikų poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovui dėl objektyvių priežasčių, tai yra jo sveikatos būklės yra sunku susirasti gerai apmokamą darbą ir gauti daugiau pajamų, nes atsakovui yra nustatytas 15 procentų darbingumo lygis ir dėl patirtos traumos jam yra apribota galimybė laisvai judėti, jis gali judėti tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių ir interesus, vaikų augančius poreikius, į tai, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad šalys turėtų daugiau išlaikytinių, darytina išvada, jog yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams E. M. ir E. M., mokamą periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (CK 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Nors ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė sutinka mažinti išlaikymo dydį iki atsakovo nurodytos sumos, tačiau įvertinus vaikų teises ir teisėtus interesus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti bent pačius minimaliausius šalių vaikų poreikius yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį ir iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti po 60,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad tam iš tėvų su kuriuo nuolat gyvena vaikai ir taip tenka didesnė našta, nes ji užtikrina vaikų kasdienius poreikius, suteikia gyvenamąjį būstą.

Atsakovas nors ir yra neįgalus, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis bandė įsidarbinti ir dėl savo sveikatos būklės to padaryti negali.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turi galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė paskirtina nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 -3.186 straipsniai, 3.190 straipsnis).

Atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant 100 procentų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jo valstybei nepriteistinos.

Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246, 259, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2013 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-775-439/2013, priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini)., ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 60,00 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 3 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Paskirti ieškovę I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų E. M. ir E. M. išlaikymui skirtas lėšas iki jų pilnametystės.

Sprendimui įsiteisėjus Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams gražinti šios civilinės bylos nagrinėjimui išreikalautą civilinę bylą Nr. 2-775-439/2013.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.