Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atstovo advokato Karolio Vaičekausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. sausio 25 d. nutarties, kuria netenkintas A. B. skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės B. A. 2022 m. spalio 27 d. nutarimų administracinio nusižengimo bylose ROIK: (duomenys neskelbtini) ir ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2022 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 144 straipsnio 1 dalį, 220 eurų bauda už tai, kad 2022 m. rugsėjo 3 d., 7.21 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) sankryžoje esančiame lauko vaizdo ekrane, kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė), atsakingas asmuo skleidė išorinę reklamą „(duomenys neskelbtini)“, neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Tokiu būdu pažeidė 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo (toliau ir – Reklamos įstatymo) Nr. VIII-1871 (Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo 2013 m. gegužės 16 d. Nr. XII-315 redakcija) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą.

2. Taip pat A. B. Institucijos 2022 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, 220 eurų bauda už tai, kad 2022 m. rugsėjo 3 d., 10.34 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) sankryžoje esančiame lauko vaizdo ekrane, Bendrovės atsakingas asmuo skleidė išorinę reklamą „(duomenys neskelbtini)“, ir 2022 m. rugsėjo 7 d., 11.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) sankryžoje esančiame lauko vaizdo ekrane, Bendrovės atsakingas asmuo skleidė išorinę reklamą „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Tokiu būdu pažeidė 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 (Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo 2013 m. gegužės 16 d. Nr. XII-315 redakcija) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo A. B. atstovo advokato Karolio Vaičekausko skundas atmetamas

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog institucija, priėmusi nutarimą, tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. kaltės ir paskyrė jam už padarytus administracinius nusižengimus teisėtą ir pagrįstą nuobaudą, todėl ir skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, yra pagrįsta ir teisėta.

10. Pagal ANK 144 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas nesilaikė šorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų ir šią veiką padarė pakartotinai. Straipsnio dispozicija yra blanketinė – išorinės reklamos įrengimo bei išorinės reklamos įrenginių naudojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau tekste ir – Išorinės reklamos įrengimo taisyklės).

11. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra įtvirtina, jog draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 9 punkte taip pat numatyta, kad reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą turi gauti leidimą.

12. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinta, kad leidimas išduodamas arba reklaminės veiklos subjektui pateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, o kai reklama įrengiama pagal leidimą išduodančios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų leidimui išduoti gavimo. Jeigu per nurodytus terminus leidimą išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad KB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduoti leidimai reklamai ekrane adresu (duomenys neskelbtini) sankryža (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei adresu (duomenys neskelbtini) sankryža, šalia (duomenys neskelbtini) (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojantys iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Leidimų turėtojai, apie artėjančią leidimo galiojimo pabaigą buvo informuoti raštu. 2022 m. liepos 8 d. paraiškomis KB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Instituciją dėl leidimų įrengti išorinę reklamą gavimo, tačiau 2022 m. liepos 26 d. institucijos sprendimu, paraiškos tenkintos nebuvo. KB „(duomenys neskelbtini)“ apie priimtą sprendimą buvo informuota elektroniniu paštu. Nepaisant to, užfiksuota, kad KB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 3 d., 7.21 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) sankryžoje esančiame lauko vaizdo ekrane, skleidė išorinę reklamą „(duomenys neskelbtini)“, o tą pačią dieną 10.34 val. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. 11.40 val. skleidė išorinę reklamą ir Kaune, (duomenys neskelbtini) sankryžoje esančiame lauko vaizdo ekrane. Dėl šių nusižengimų, numatytų ANK 144 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2 veikos), A. B. kaip KB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, Institucijos 2022 m. spalio 27 d. nutarimais paskirtos nuobaudos.

14. Skundo argumentais akcentuojamos Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalies nuostatos, nurodančios, kad, jeigu per nurodytus terminus leidimą išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas. Skundo autoriaus vertinimu, ta aplinkybė, kad atsisakymas išduoti leidimą buvo grindžiamas, netinkamais teisiniais pagrindais ir buvo nepakankamai motyvuotas, reiškia, kad turėjo būti taikomos aukščiau nurodytos Reklamos įstatymo nuostatos laikant, kad leidimas yra išduotas (12 straipsnio 10 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Akivaizdu, kad šiuo atvejui Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti leidimą išorinės reklamos įrengimui, ir tai reiškia, kad inkriminuojamų nusižengimų padarymo metu KB „(duomenys neskelbtini)“ galiojančio leidimo reklamai neturėjo. Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą neišdavimo motyvų pagrįstumo ir atsisakymo išduoti leidimus teisėtumo, skundą nagrinėjantis teismas nepasisako, nes administracinių teisės aktų teisėtumo vertinimas priskiriamas administracinių teismų kompetencijai. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir pats ūkio subjekto atsakingas asmuo neturėjo pagrindo be administracinio teismo įvertinimo konstatuoti atsisakymų išduoti leidimus neatitikimo Reklamos įstatymo nuostatoms.

9. Reklamos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad už reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus reklaminės veiklos subjektai, išskyrus fizinius asmenis, atsako šio įstatymo nustatyta tvarka, o fiziniams asmenims už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Remiantis nurodyta norma, skundo autorius ginčija atsakomybės, numatytos ANK 144 straipsnyje taikymą A. B., nes laiko, kad reklaminės veiklos subjektas yra ne bendroves vadovas, o bendrovė. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Šiame kontekste pažymėtina, jog vienas iš esminių juridinio asmens požymių yra juridinio asmens teisnumas, t. y. galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų nustatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.74 straipsnio 1 dalis). Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad atsakomybė už klaidingą verslo sprendimą ar netinkamą įmonės veiklos organizavimą tenka juridinio asmens vadovui, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui; juridinį asmenį (bendrovę) ir jo vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais. Būtent juridinio asmens vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis atstovauja įmonei ex officio, t. y. be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (CK 2.81 straipsnis). Taigi, Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad už juridinio asmens padarytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės taikytinos juridinio asmens atstovui – KB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B..

10. Su skundu yra pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymu, skirti baudą ūkio subjektui – KB „(duomenys neskelbtini)“. Skundo autoriaus argumentais, Institucija siekia dvigubo baudimo, t. y. už visiškai tuos pačius veiksmus ir tuos pačius Reklamos įstatymo pažeidimus nubausti ir Bendrovę, ir Bendrovės vadovą – A. B.. Teismas, vertindamas šiuos skundo argumentus, atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad visų pirma, pateikti nutarimai skirti baudą ūkio subjektui – KB „(duomenys neskelbtini)“, nėra įsiteisėję. Priešingai, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys pagrindžia, kad nutarimai yra apskųsti, taigi jie teisinės galios nėra įgiję. Antra, pateiktais nutarimais ekonominė sankcija yra paskirta ūkio subjektui – KB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo tarpu administracinė nuobauda buvo paskirta fiziniam asmeniui – A. B., einančiam bendrovės vadovo pareigas. Taigi, už tą patį pažeidimą skirtingiems asmenims (juridiniam ir fiziniam) taikant skirtingas atsakomybės rūšis, nėra pažeidžiamas dvigubo baudimo draudimo principas, draudžiantis antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą.

11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodė apelianto atstovas savo apeliaciniame skunde, visapusiškai patikrino Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas. A. B. atstovo advokato Karolio Vaičekausko apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apylinkės teismo išvados dėl nusižengimų, numatytų ANK 144 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo KB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovo A. B. veikoje yra pagrįstos bylos duomenų analize, jos atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus (2 veikos). Todėl naikinti skundžiamą nutartį, bei Institucijos nutarimus ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartį nepakeistą ir A. B. atstovo advokato Karolio Vaičekausko skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.