- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-05
- Bylos Nr.
- 1-18-626/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01368-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Vaivadienė
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Kaltinamasis
- S. I., R. N.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, neteistas,
R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, administracine tvarka nebaustas, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. I. ir R. N. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent jie:
2011 m. liepos 27 d., apie 19 val., Vilniaus r., Buivydžių sen., Stražninkų k., prie autobusų stotelės, veikdami grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, R. N. jėga įsisodinus A. J. (A. J.) į mėlynos spalvos S. I. vairuojamą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. nuvežė į mišką už 30 metrų bei R. N. panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. suduodant kumščiu vieną kartą į pakaušį bei spardant keletą kartų kojomis į įvairias kūno vietas, suduodant keletą smūgių į galvos sritį ir taip padarant A. J. poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, nosies nugarėlės kairiame šoniniame paviršiuje, kairės akies vokuose, paviršinę muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir iš jo bendrais veiksmais pagrobė 100 litų, mobiliojo ryšio telefoną „Vodafone 526“, IMEI Nr. 359739011440480 - 500 Lt vertės, taip padarydami nukentėjusiajam A. J. 600 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis S. I. padaręs šį nusikaltimą prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2011 m. liepos 27 d. jis dirbo Vilniaus rajone, kaime, esančiame apie 40 km nuo Vilniaus, kur jo draugai R. N. ir D. B. dirbo statomame name. Į statybas atvyko su savo mėlynos spalvos automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priklauso jam, tačiau nėra oficialiai perregistruotas. Pirmą dieną pradėjęs dirbti, vakare sugalvojo nuvažiuoti į kaimo parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Važiavo savo automobiliu kartu su R. N.. Parduotuvėje prie jų automobilio priėjo visiškai girtas nepažįstamas vyriškis ir paprašė, kad jį pavežtų. Jie sutiko. Maždaug už 4 km vyriškis liepė sustoti autobusų stotelėje, pakeliui važiuojant tikriausiai dėl girtumo jis keikėsi ir agresyviai elgėsi. Kai vyriškis išlipo stotelėje, paskui jį išlipo turbūt supykęs R. N.. Ką R. N. darė tam vyriškiui, jis nematė, nes sėdėjo už vairo, tačiau atidaręs dureles jam pasakė, kad gana aiškintis ir kad važiuotų iš čia. Robertas įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo. R. N. jam nieko nepasakojo, kitą dieną pasakė, kad jo automobilyje ant galinės sėdynės surado mobiliojo ryšio telefoną. Jis suprato, kad tai gali būti pamestas vyriškio, kurį jie pavežė, telefonas. R. N. pasiėmė telefoną sau ir nesakė, ką toliau su juo darys. Jis pats nemušė to vyriškio, iš jo nieko nevogė ir neturėjo tikslo jo apiplėšti (b. l. 56-57; 59-60; 63-64). Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nukentėjusysis nebuvo jėga įsodintas į automobilį. Jis pripažįsta nukentėjusiojo civilinį ieškinį, žada jam atlyginti žalą dalimis.
Kaltinamasis R. N. padaręs šį nusikaltimą prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad nuo 2011 m. liepos 27 d. dirbo statomame name pagal verslo liudijimą su savo draugais S. I. ir D. B., Vilniaus r., Bulgardino k.. S. I. į vietą buvo atvykęs su jam priklausančiu tamsiai mėlynos spalvos automobiliu „VW Passat“. Pirmą dieną pradėjus dirbti vakare po darbo jie nutarė išgerti alkoholinių gėrimų, todėl S. I. vairuojamu automobiliu „VW Passat“ nuvažiavo į šalia esančio kaimo parduotuvę. Kai apsipirko, prie jų automobilio priėjo girtas ir agresyviai nusiteikęs vyriškis, kuris paprašė jį pavežti, o jie sutiko. Vyriškis atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės, jį vežė apie 4 km iki stotelės. Važiuojant automobiliu vyras pradėjo agresyviai elgtis, keiktis necenzūriniais žodžiais ir jie jį prie stotelės išleido. Jis išlipo iš automobilio ir nukentėjusįjį sumušė, t. y. jam sudavė į galvą, pilvą ir gulintį paliko. Iš automobilio išlipo S. I. ir pasakė, kad jie baigtų. Jis grįžo į automobilį ir nuvažiavo. Nukentėjusiojo į jokį mišką jie nevežė. Kitą dieną S. I. automobilyje R. N. rado pamestą mobiliojo ryšio telefoną „Vodafone“, suprato, kad jis nukentėjusiojo. Telefoną jis norėjo atiduoti, tačiau nežinojo kur nukentėjusįjį surasti, dėl to nutarė pats naudotis telefonu. Jis neturėjo tikslo apiplėšti nukentėjusiojo, jo telefonas iškrito automobilyje, o pinigų iš jo tikrai nevogė, nes turėjo jų pakankamai užsidirbęs statybose. Įtarime nurodytus pinigus minėtas vyras taip pat galėjo pamesti. Vyrą mušė, nes jis negražiai kalbėjo automobilyje. Dėl savo poelgio labai gailisi ( b. l. 81-83, 84-85, 88-89).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltė įrodyta tokiais įrodymais:
-nukentėjusiojo A. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad 2011-07-27 apie 19 val. jis buvo Vilniaus r., Buivydžių sen., Buivydžių I k., kur parduotuvėje nusipirko alaus. Parduotuvėje buvo nepažįstami vyriškiai, kurių paprašė jį pavežti. Važiuojant su jais automobilyje „VW Passat“, tamsiai mėlynos spalvos, jis kalbėjo savo mobiliojo ryšio telefonu. Vyrai jį išleido Stražninkų k., tačiau pravažiavus iki autobusų stotelės apsisuko ir grįžo. Privažiavus prie jo atsidarė automobilio galinės durys ir R. N. jį jėga įtraukė į automobilį. Pravažiavus apie 0,2 km atstumą, įvažiavo į miškelį. Jis pats išlipo iš automobilio, o iš paskos išlipo R. N., o vairuotojas liko sėdėti už vairo. Jis pajuto stiprų smūgį į pakaušį ir nuo smūgio nukrito, dar pajuto kelis smūgius ir laikinai prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę pastebėjo, kad iš jo kelnių kišenės pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Vodafone“, kurio vertė 500 litų ir 100 litų. Dėl šio plėšimo jis patyrė 600 litų turtinę žalą. Apie įvykį jis papasakojo savo kaimynui A. M. (A. M.), kuris ir iškvietė policiją. Kaimynas važinėdamas Vilniaus r., Buivydžių sen., Punžonių k. atpažino jo aprašytą automobilį ir užrašė valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14).
Teismui pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad juos visiškai palaiko ir patvirtina, paaiškino, kad su R. N. susitaikė, prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti. Jis jam atlygino pusę žalos. Pretenzijas jis reiškia S. I.. Civilinį ieškinį jis sumažino iki 550 Lt.
-liudytojos J. I. parodymais, kad 2011 m. liepos mėnesį jos vyras S. I. nusipirko automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su šiuo automobiliu važinėja tik jos vyras. Jis dažnai važinėja į komandiruotes Vilniuje ir kitus Lietuvos miestus ( b.l. 34-35);
-liudytojos L. J. parodymais, kad nukentėjusysis yra jos vyras. 2011-07-27 apie 19 val. į parduotuvę, kur ji dirba, Vilniaus r., Buivydžių k., užėjo neblaivus jos vyras, kuris jai pasakė, kad iš mamos pasiskolino 100 litų ir kad pėsčiomis eis namo. Per langą ji matė, kad jos vyras gėrė alų ir bendravo su nepažįstamais vyrais, įsėdo į juodos spalvos automobilį „VW Passat“. Maždaug apie 19.30 val. jai paskambinusi dukra pasakė, kad tėtis namo grįžo sumuštas, jį vežę vyriškiai jį sumušė ir viską atėmė, jie dar važinėja po kaimą. Vyro telefonas buvo išjungtas. Grįžusi namo ji pamatė sumuštą savo vyrą, kuris papasakojo, kad jį nuvežė toliau nuo namų ir išleido, tada sugrįžo atgal, įsitempė jį į automobilį ir pavežė iki miškelio, kur sumušė ir atėmė 100 litų bei jo mobiliojo ryšio telefoną. Įvykio vietoje dingusių daiktų ji nerado. Pamačiusi važiuojant pro šalį užsirašė kaltinamojo automobilio valstybinius numerius ( b. l. 24-26);
-liudytojo A. M. (A. M.) parodymais, kad nukentėjusysis yra jo kaimynas. 2011 m. liepos 27 d. vakare, jis buvo kieme ir pamatė kaip nuo Buivydžių k. atvažiavo automobilis „VW Passat“, tamsios spalvos ir truputį pavažiavęs už jo namo, išleido jo kaimyną A. J.. Automobilis pavažiavo toliau, apsisuko ir vėl sustojo prie nukentėjusiojo ir iš jo išlipęs vyras A. J. jėga įsodino į automobilį, girdėjo tarp jų ginčą. Automobilis nusuko į miškelį. Jis išgirdo kaip nukentėjusysis pradėjo šaukti, kad jo nemuštų. Tai išgirdęs jis nubėgo į mišką ir pamatė iš jo išvažiuojantį „VW Passat“ bei ateinantį priešais sumuštą A. J. (b. l. 27-28).
-2011-08-09 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK KPS 1-ojo poskyrio tyrėjo P. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad atlikus pagrobto telefono IMEI kontrolę, nustatyta, kad į jį buvo įstatyta SIM kortelė Nr. 8621 95726, kuria naudojasi R. N. (b. l. 43);
-reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš R. N. paimtas pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Vodafone 526“, kurio IMEI Nr. 359739011440484, jis apžiūrėtas ir grąžintas nukentėjusiajam (b. l. 44; 45-47; 49);
-specialisto išvada Nr. G 2428/11(01), kuria įrodyta, kad nukentėjusiajam padaryta poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, nosies nugarėlės kairiame šoniniame paviršiuje, kairės akies vokuose, paviršinė muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, poodinė kraujosruvą kairiame žaste, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-07-27). Sužalojimai veide yra būdingi smūgių sudavimams. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 17-18);
-asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis atpažino S. I., kaip asmenį vairavusį automobilį ir dalyvavusį jį apiplėšiant (b. l. 19-21);
-2011-07-28 VĮ „Regitra“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso F. V. (b. l. 31);
-reikalaujamųjų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš S. I. buvo paimtos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartys, kuriose užfiksuota, kad 2011-05-21 F. V. pardavė transporto priemonę A. P., kuris 2011-07-08 automobilį pardavė S. I. (b. l. 33-35);
-įvykios vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta - kelias ir miškas Vilniaus r., Buivydžių sen., Stražninkų k. Kelio kairėje pusėje ties elektros stulpu Nr. 105/4 nukentėjusysis buvo įsodintas į automobilį. Jokių grumtynių pėdsakų neaptikta. Pravažiavus miško keliuku apie 30 m, dešinėje pusėje privažiuojama vieta, kur yra išmindžiota žolė apie 1x2 m pločio (b. l. 8-12).
Kaltinamųjų parodymai nebuvo nuoseklūs, jie neprisipažino vežę nukentėjusįjį į miškelį, kad ten jis buvo sumuštas ir iš jo pagrobtas mobilusis telefonas bei pinigai. Tačiau byloje surinkti įrodymai – liudytojo A. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtina nuoseklius nuknetėjusiojo parodymus, kad jis buvo jėga įsodintas į automobilį, nuvežtas į miškelį, kur buvo sumuštas ir iš jo pagrobti pinigai. Kaltinamųjų parodymai, kad jėga į automobilį nukentėjusiojo nesodino, telefono iš jo negrobė, o rado automobilyje, vertintini kaip jų gynybinė pozicija.
Teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymus, pripažįsta, kad jo parodymai yra tinkamas įrodymų šaltinis, kadangi jo parodymai gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas (BPK 20 str.). Nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, jo parodymai atitinka kitų liudytojų parodymams bei surinktiems duomenims. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų turėjęs motyvą apkalbėti kaltinamuosius, teismas neabejoja jo parodymų teisingumu ir objektyvumu.
Ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji S. I. ir R. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdami grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant bausmes atsižvelgta į padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes, savanaudišką tikslą, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 4 d.), į kiekvieno kaltinamojo vaidmenį, kaltės formą-tiesioginę tyčią, į pagrobto turto vertę, bei tai, kad R. N. nukentėjusiojo atsiprašė ir jis jam pretenzijų neturi, į jų asmenybes, t. y. kad abu S. I. nedirba, registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, R. N. dirba, administracine tvarka nebaustas, abu neteisti, į abiejų sveikatos būklę, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena sunkinanti, todėl jiems skirtinos mažesnės nei vidutinės su laisvės atėmimu susiję bausmės, kurių vykdymas atidėtinas, esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
R. N. su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino jam padarytą žalą. A. J. teigė jam pretenzijų neturintis. Pagal BK 38 str. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. 1–4 p. nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. N. kaltu padaręs apysunkį nusikaltimą prisipažino iš dalies, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nesant BK 38 str. 1 d. Nurodytų aplinkybių visumos, jis negali būti atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Nukentėjusysis A. J. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės ir moralinės žalos, kuriame turtinę žalą įvertino 600 Lt. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad R. N. žalą jam atlygino, civilinį ieškinį sumažino iki 550 Lt. Kaltinamasis S. I. civilinį ieškinį pripažino, žadėjo žalą atlyginti dalimis.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyta turtinė žala yra įrodyta ir pagrįsta, todėl tenkintina visiškai.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, gydymosi trukmę, dvasinius išgyvenimus, į jo emocinę būseną po nusikaltimo, į to sužalojimo pasekmes. Teismas taip pat atsižvelgė, kad žala buvo padaryta tyčia, į kaltinamųjų asmenybę ir turtinę padėtį, kad yra jauno amžiaus sveiki, darbingi. Tačiau pripažįsta, kad sveikatos sužalojimo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, šiuo atveju yra sužalojimo pasekmės ir dėl to nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai. Įvertinęs visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad ieškinys įrodytas ir pagrįstas, nes žala padaryta dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, panaudoto fizinio smurto, sukelto fizinio skausmo, todėl ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.250 str., CK 6.282 str. 3 d., BPK 115 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.
nusprendė:
S. I. ir R. N. pripažinti kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti:
S. I. - laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per 10 mėnesių sumokėti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Pritaikius BK 66 str. Realaus bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2011-08-08 iki 2011-08-09.
R. N. - laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per 10 mėnesių sumokėti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti abiems palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo A. J. (A. J.) ieškinį tenkinti ir priteisti iš S. I. 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) litų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.