Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Violetos Petkevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. A. M. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu Sprendimu buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas). Atsisakymo išduoti Leidimą teisinis pagrindas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 str. 1 d. 1 p. (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai). Atsisakymas išduoti leidimą priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo padarytus Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus, keliančius grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Skunde teismui pareiškėjas akcentavo Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 ir 13 punktų nuostatas, pabrėždamas, kad Aprašo 13 punkte nurodytos aplinkybės yra tik vertinamojo pobūdžio ir jų būvimas savaime nereiškia, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Pažymėjo, kad pareiškėjo padaryti Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) numatyti pažeidimai nevertintini kaip šiurkštūs pažeidimai Aprašo 13 punkto prasme, be to, tuo pagrindu atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi nėra proporcinga priemonė užtikrinant visuomenės saugumą ir viešąją tvarką. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas Lietuvoje vykdo komercinę veiklą, jam reikalinga transporto priemonė, taip pat jis siekiantis įsitvirtinti Lietuvoje, vykdyti veiklą, čia gyventi ir dirbti.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (b. l. 29–33) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad vertindami pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kartu buvo įvertinta, ar nėra atsisakymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindų, numatytų Įstatymo 35 str. 1 d. 1 punkte. Tuo pagrindu Departamentas kreipėsi į Policijos departamentą, kuris pateikdamas 2015-12-28 išvadą Nr. 5-S-13438 informavo, kad pareiškėjas per laikotarpį 2013-2015 metus padarė 8 administracinius teisės pažeidimus, susijusius su KET pažeidimais ir 1 pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Sprendimo priėmimo metu už pažeidimus paskirtos baudos, viso 1424 Eur, nebuvo sumokėtos, taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas nemoka ir privalomųjų mokesčių Sodrai (2294,24 Eur). Vertinant pareiškėjo padarytus pažeidimus, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Nr. N-444-3092/2010) buvo nustatytas šiurkštaus pažeidimo padarymas, taip pat nustatytas pažeidimų padarymo pakartotinumas, kas reikštų, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo kelių eismo taisykles. Pabrėžė, kad priimant Sprendimą buvo vertinta nustatytų aplinkybių visuma ir tai nulėmė neigiamo sprendimo priėmimą. Pažymėjo, kad priimant Sprendimą, kartu buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016-01-28 sprendimo Nr. (15/4-1)31-125 (00006) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iš naujo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2015-11-30 prašymu kreipėsi į Departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 34). Leidimo išdavimo pagrindu pareiškėjas nurodė, jog užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo su prašymu pateiktus dokumentus 2016-01-28 sprendimu Nr. (15/4-1)31-125 (00006) atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 5). Departamentas priimdamas sprendimą rėmėsi Policijos departamento 2015-12-28 išvada Nr. 5-S-13438 (b. l. 106). Atsisakymo išduoti Leidimą teisinis pagrindas – Įstatymo 35 str. 1 d. 1 punktas.

Įstatymo 40 str. 1 d. 5 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad pareiškėjas nebūtų atitikęs kriterijų nustatytų leidimui laikinai gyventi gauti minėtos Įstatymo nuostatos pagrindu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurią nagrinėjamo ginčo kontekste pagrįstai akcentuoja ir Departamentas, vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014-12-29 nutartis Nr. A-858-2720/2014). Prašymo išduoti Leidimą turinys vertintinas taip pat ir Įsatymo 35 str. 1 dalies, kuri nustato pagrindus, kuriems esant atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi, apimtyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 d. 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikant Įstatymo 35 str. 1 d. 1 punktą, turėtų būti atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, taip pat šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai realus ir akivaizdus pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi Įstatymo 35 str. 1 d. 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010).

Nagrinėjamu atveju Departamentas atsisakymą išduoti pareiškėjui Leidimą grindė Įstatymo 35 str. 1 d. 1 punktu, kuriame nustatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Tokią išvadą Departamentas priėmė atsižvelgdamas į Policijos departamento, į kurį kreipėsi vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, 71 punkto pagrindu, pateiktą 2015-12-28 išvadą Nr. 5-S-13438 (toliau – ir Išvada).

Pagal Tvarkos aprašo 71 punktą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą arba užsieniečio (išskyrus nurodytą Aprašo 61 punkte) prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio, nurodyto Aprašo 61 punkte, prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Vienas iš kriterijų, kurį Departamento darbuotojui privalu patikrinti yra tai, ar Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre – ar užsienietis (vyresnis nei 14 metų) nėra (nebuvo) padaręs administracinių teisės pažeidimų. Jeigu nustatoma, kad užsienietis yra (buvo) padaręs administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos jam skirta (skirtos) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bauda (baudos), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu 1 bazinės socialinės išmokos dydis, patikrinama, ar bauda (baudos) yra sumokėta (sumokėtos). Policijos departamentas, pateiktoje Išvadoje (pateikta Tvarkos aprašo 78 punkto pagrindu) pateikė duomenis apie pareiškėjo per 2013-2015 metų laikotarpį padarytus 8 administracinius teisės pažeidimus, susijusius su KET pažeidimais, už kurių padarymą pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK). Taip pat buvo nustatyta, kad Išvados parengimo metu pareiškėjas nuobaudų nebuvo sumokėjęs, o Ieškomų asmenų registre buvo patalpinti duomenys apie tai, kad 2014-12-04 buvo paskelbta pareiškėjo, kaip asmens, vengiančio administracinės atsakomybės, paieška. Policijos departamentas, remiantis Aprašo 13.4 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad užsienietis gali būti vertinamas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis sistemingai daro tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas, pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Įvertinus skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą, jo priėmimo pagrindą (Išvada), taip pat kitų aplinkybių, charakterizuojančių pareiškėjo asmenį, visumą, darytina išvada, kad Departamentas įvertinęs aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas per 2013-2015 metus padarė net 8 KET pažeidimus, iš kurių už ATPK 123 str. 1 dalyje nustatytą pažeidimą buvo baustas 4 kartus (iš jų 3 kartus 2015 metais, vertintina kaip sistemingas tos pačios rūšies pažeidimo darymas), už ATPK 123 str. 5 dalyje nustatytą pažeidimą baustas 3 kartus, tai, kad pareiškėjas paskirtų baudų prašymo svarstymo metu nebuvo sumokėjęs (2014-12-04 paskelbta pareiškėjo, kaip vengiančio administracinės atsakomybės paieška), prašymo pateikimo metu taip pat buvo skolingas Sodrai (2294,24 Eur), pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja realus pagrindas pareiškėją vertinti kaip keliantį grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Nustatyta, kad Departamentas priimdamas Sprendimą taip pat vertino aplinkybes, susijusias su Lietuvos Respublikoje susiklosčiusiai pareiškėjo socialiniais ryšiais (šeiminiai ryšiai nenustatyti), ir tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotiems vertinimo kriterijams sprendžiant leidimo išdavimo, pakeitimo klausimus. Atsižvelgiant į tvarkos nustatytos KET nesilaikymą (atitinkamu atveju sistemingą), vengimą mokėti baudas ir kitus privalomuosius mokesčius, pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjas neatitiko Įstatyme nustatytų pagrindų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei). Tuo pagrindu priimtas neigiamo pobūdžio Sprendimas laikytinas proporcingu ir nepažeidžiančiu valstybės interesų ir užsieniečio teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros.

Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl to, kad jo padaryti ATPK pažeidimai nevertintini kaip šiurkštūs pažeidimai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (2010-12-20 nutartis Nr. N-444-3092/2010), dalyje dėl 2014-06-15 pažeidimo (viršytas leistinas greitis 57 km/h). Taip pat pažymėtina, kad vien faktas, kad pareiškėjas vykdo komercinę veiklą Lietuvoje pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką nėra pagrindas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (2014-12-22 nutartis Nr. A-858-2720/2014), todėl pareiškėjo argumentai apie norą įsitvirtinti Lietuvos rinkoje, ateityje vykdyti komercinius sandorius, vykdyti veiklą, Lietuvoje gyventi, nagrinėjamo ginčo kontekste (nustačius Įstatymo 35 str. 1 d. 1 punkte įtvirtintą atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindą) nevertintini kaip reikšmingi. Kaip konstatuota nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pareiškėjo buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti verslą Lietuvoje.

Apibendrinant aptartą teisinį reglamentavimą bei faktines ginčo aplinkybes, darytina išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog Departamentas nenustatė sąlygų, leidžiančių konstatuoti, kad pareiškėjui nėra pagrindo išduoti atitinkamą leidimą gyventi Lietuvoje.

Departamentui pareiškėjo prašymą išnagrinėjus tinkamai taikant Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius prašymų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimo tvarką, sutiktina su Departamento priimta išvada atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Atitinkamai skundžiamas Departamento 2016-01-27 sprendimas Nr. (15/4-1)3I-125(00006) laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pripažinus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo atsakovą įpareigoti pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. K. A. M. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.