Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms R. R., A.M,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J.R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1991-07-01, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas: 2011-12-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., areštu penkiasdešimt dviem paroms,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 3 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2010 m. rugsėjo 17 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, pavėsinėje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. R., tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiuoju nepilnamečiu S. B., gim. 1993-04-13, prieš jo valią oraliniu būdu pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nes nukentėjusysis dėl savo įgimto protinio atsilikimo negalėjo visapusiškai teisingai suprasti su juo atliekamų veiksmų reikšmės, bei bijodamas, kad prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas, negalėjo adekvačiai su juo atliekamiems veiksmams priešintis, t.y. jis ir A. R. pakvietė nukentėjusįjį į darželio teritorijoje esančią pavėsinę, ten jis nusimovė kelnes bei apatines kelnaites, išsitraukė savo lytinį organą ir liepė jį nukentėjusiajam čiulpti, nukentėjęs bijodamas, kad nebūtų sumuštas, pritūpęs šį paliepimą vykdė apie 10 minučių, po to J. R. nukentėjusiajam liepė čiulpti lytinį organą A. R., kuris patraukęs žemyn savo sportines kelnaites ir apnuoginęs lytinį organą davė jį čiulpti nukentėjusiajam, kuris pritūpęs šį paliepimą vykdė apie 1 minutę, dėl to S. B. atsirado laikinas psichikos sutrikimas- ūminė stresinė reakcija, tokiu būdu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata,

Kaltinamasis J. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 161, 162), iš kurių matyti, kad jis parodė, jog 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, penktadienį, kai dar buvo šviesu, tikslios valandos neprisimena, kartu su savo broliu A. R. nuėjo į (duomenys neskelbtini) teritoriją, kur susitiko pažįstamą E. S., su kuriuo bendravo kartais tik iš gailesčio, kadangi jis buvo vaikų globos namuose. Visi trys nuėjo į vaikų darželio pavėsinę parūkyti. Parūkę grįžo į globos namų teritoriją, kur pamatė ant sūpynių tų pačių namų globotinį S. B.. Jis žinojo, kad pastarasis turi protinę negalią. Jo brolis nuėjo pakalbėjo kažką su S. B., ką negirdėjo ir abu priėjo prie jo. Žinojo, kad S. B. pigiai pardavinėja arba maino dėvėtus telefonus. Ar reikėjo jo broliui tuo metu kokio nors mobilaus ryšio telefono, nežino. Paskui girdėjo, kad jo brolis su S. B. kažką kalbėjo apie ausinukes. Lyg ir suprato, kad brolis kažką siūlo S. B., už tai žadėdamas ausinukes, o S. B. sutiko. Po to kartu su broliu pakvietė S. B. į tą pačią darželio pavėsinę, kur visi-jis, brolis, E. S. ir S. B. nuėjo. Tada brolis liepė S. B. pačiam pasmaukyti savo penį. S. B. pradėjo nusimovęs savo kelnes smaukyti savo penį, o brolis tuo metu filmavo savo mobiliuoju telefonu. Paskui jis liepė S. B., kad pačiulptų jo penį. S. B. pasakė, kad pačiulps. Tada jis nusimovė savo kelnes ir kelnaites, S. B., atsitūpė ir čiulpė jo penį ne ilgiau kaip 1 minutę. S. B. atsitraukė ir nustojo tai daryti pats. Jo penis nebuvo sustandėjęs ir jis S. B. nebeliepė tai daryti toliau. Tada pasakė, kad S. B. pačiulptų penį jo broliui A. R.. S. B. sutiko tai padaryti. Tada jo brolis nusimovė savo kelnes ir kelnaites, o S. B. pritūpęs čiulpė brolio penį irgi apie 1 minutę laiko. S. B. taip pat atsitraukė pats. Ar buvo broliui penis sustandėjęs, jis nematė. Tą vakarą buvo išgėręs apie 1, 5 litro stipraus alaus. Po viso to, brolis atidavė S. B. mobilaus ryšio ausinuką. Jis suprato, kad tai atlygis už tai, kad S. B. jam ir broliui čiulpė penius. Po to S. B. ir E. S. išėjo į globos namus, o jis su broliu taip pat išėjo į namus. Kartu pavėsinėje buvo ir visa tai matė E. S.. Tai, ką brolis nufilmavo savo telefonu, jis peržiūrėjo, o paskui brolis vaizdą parodė globos namų vaikams M. ir M. G.. Tą vakarą negalvojo, kad abu su broliu elgiasi netinkamai, nes buvo išgėręs alkoholio. Tik rytojaus dieną, kai išsiblaivė, suprato, ką abu padarė. Žinojo, kad už tokį elgesį, už seksualinį prievartavimą yra baudžiamoji atsakomybė. Jis ir brolis pasinaudojo tuo, kad S. B. turi kažkokią negalią ir už nedidelį atlygį daro tai, kas pasiūloma. Nei jis, nei brolis S. B. negrasino, nesakė, kad muš, jei jis nedarys, tą ką liepia. Maždaug prieš metus ar dvejus, kai mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, yra ne kartą sudavęs per galvą ar įspyręs S. B. už jo manymu netinkamą elgesį. Nuo to karto S. B. jo prisibijojo ir klausė jo nurodymų, todėl mano, kad minėtą vakarą S. B., nors pastarajam negrasino, iš anksčiau jo bijojo ir darė viską, ką S. B. jis liepė. Teisme kaltinamasis J. R. gailėjosi dėl savo poelgio, ateityje pažadėjo daugiau taip nebesielgti. Nurodė, kad šiuo metu jam rūpi draugė ir vaikas.

Įtariamasis J. R. savo parodymus patvirtino 2010-09-22 parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 115-118).

Be kaltinamojo J. R. visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusysis S. B. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 54-57), iš kurių matyti, kad jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 17 d. po vakarienės, kuri būna apie 16 val. 30 min., jis išėjo į kiemą. Būdamas (duomenys neskelbtini) globos namų teritorijoje, suposi ant sūpynių. Šalia jo stovėjo globotinis E. S.. Jam besisupant priėjo A. ir J. R.. J. R. pavadino jį eiti į pavėsinę. Jis tuo metu nežinojo, ko jie iš jo nori. Ėjo neturėdamas, ką veikti ir nieko blogo nesitikėdamas. R. nėra jo draugai, jis netgi jų bijo, kadangi (duomenys neskelbtini) mokykloje ne kartą jį yra nuskriaudę. Pavėsinėje J. R. liepė jam nusimauti kelnes ir „smaukyti“. Jų bijodamas, darė, ką liepė. Aplinkui nebuvo nei auklėtojų, nei kitų žmonių, į ką būtų galėjęs kreiptis pagalbos, nebandė nei išeiti, nei bėgti, manė, kad neišleis. Nusimovęs kelnes ir triusikėlius tiek, kad matytųsi penis, ranka pradėjo smaukyti. Tai darė apie 2 minutes. Visa tai A. R. telefonu filmavo ir visi trys iš jo juokėsi. Jam buvo gėda. Tada J. R. atsisegė mėlynos spalvos džinsines kelnes ir jas nusimovė iki žemės. Taip pat nusimovė juodos spalvos triusikėlius ir liepė čiulpti jo penį. Bijodamas, kad nebūtų sumuštas, vykdė J. nurodymus. J. stovėjo, o jis tūpėjo. A. R. mobiliojo ryšio telefonu viską filmavo. Visa tai trūko apie 10 minučių. Kol jis čiulpė, J. penis buvo gležnas. Po to J. liepė čiulpti penį jo broliui A.. A. nusimovus juodos spalvos sportines kelnes, jis priėjo prie A., pritūpė ir pakartojo tą patį ką ir J., tik niekas to nefilmavo. A. čiulpė šiek tiek trumpiau, nes pats to nebenorėjo daryti. A. penis taip pat buvo gležnas. Kartu su R. pavėsinėje buvo E. S. ir viską matė. Po to visiems nuėjus prie bibliotekos pastato laiptų, J. R. pasakė, kad apie tai, kas vyko pavėsinėje, jis niekam nepasakotų ir tuoj po tų žodžių padavė mobilaus ryšio telefono juodos spalvos ausinuką. Jis to ausinuko jų neprašė ir nežino, už ką jį jam davė. Kai abu su E. S. grįžo į bendrabutį, jis patikrino ar ausinukas tinka jo NOKIA telefonui. Įsitikinęs, kad ausinukas jam netinka, atidavė tame pačiame bendrabutyje gyvenančiam M. S.. Apie tai, kas vyko pavėsinėje, jis niekam nepasakojo, nes buvo gėda. Jis suprato, kad iš jo pasityčiojo. Filmuotą medžiagą A. R. parodė (duomenys neskelbtini) namų globotiniams M. G. ir M. S.. Nei E. S., nei M. G., nei M. S. jo negynė ir neliepė J. ir A. R. liautis. Dar būnant pavėsinėje J. R. jam pagrasino, kad jeigu kam nors apie tai papasakos, jam bus blogai. Žodį „blogai“ suprato taip, kad jį sumuš. Prigrasintas niekam to nepasakojo. 2009 m. Jonas ir A. R. buvo jį sumušę, bet to jis niekam nesipasakojo. Teisme pareiškė civilinį ieškinį 10 000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad kalbėti apie įvykį jam sunku, dėl to jaučiasi blogai, jam yra nemalonu, gėda, dėl įvykio turėjo dvasinių sukrėtimų, išgyvena iki šiol.

Iš 2011-02-03- 03-07 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.103MS-17 matyti, kad:

1. S. B. nusikalstamos veikos prieš jį padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam iš mažens konstatuotas įgimtas protinis atsilikimas. S. B. remdamasis turimomis žiniomis, įvykio metu galėjo pakankamai teisingai suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo visapusiškai teisingai suprasti su juo atliktų veiksmų reikšmės, bei atsižvelgiant į jo būseną įvykio metu (įtariamųjų baimė), jis negalėjo adekvačiai su juo atliekamiems veiksmam priešintis.

2. S. B., įvertinus jam būdingus individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines, reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau ilgainiui jo parodymai gali stokoti detalumo, tikslumo ir kt.

3. S. B. dėl atliktų nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu 2010-09-17, jau po nagrinėjamų įvykių- 2010-09-23 lankėsi pas vaikų ir paauglių psichiatrą Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos psichikos sveikatos centre, jam konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu 2010-09-17, -ūmi stresinė reakcija. Minėtas laikinas [psichikos sutrikimas pagal LR Sveikatos apsaugos ministro, LR Teisingumo ministro ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, 2003-05-23, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (V skyrius 9 p., sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui).

4,5. Šiuo metu S. B. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas (1 t., b. l. 48-53).

Liudytojas M. G. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 68-69), iš kurių matyti, jog jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugsėjo mėnesį, dienos ir tikslaus laiko nepamena, po globos namuose duodamos vakarienės, t.y. po 16.30 val., abu su M. S. ėjo pasivaikščioti aplink mokyklą. Eidami pro (duomenys neskelbtini) vaikų darželio teritorijoje esančią pavėsinę, pamatė ten sėdinčius A. ir J. R., S. B. ir E. S.. Praeidamas paklausė, ką jie ten daro. Kažkuris iš R. pasakė, kad daro „maklę“ su telefonais. Nueinat tolyn juos pasivijo A. R.. Jis rankoje laikė išstumiamą mobilaus ryšio telefoną NOKIA 5200. Paklausė, ar neturi cigarečių ir pasiūlė pažiūrėti, ką jis nufilmavo. Žvilgtelėjęs į telefoną ir pamatęs ten stovintį S. B. su apnuogintais lytiniais organais, nusisuko ir nuėjo tolyn. Ar ten buvo nuotrauka ar filmuota medžiaga, negali pasakyti, kadangi žvilgtelėjo tik akimirką. Jo tokie dalykai nedomino. M. S. pasilikęs toliau žiūrėjo filmuotą medžiagą. Po to abu nuėjo savais reikalais. Kai maždaug po 15 minučių grįžo pro tą pačią pavėsinę, jų ten jau nebebuvo. Ką R. kartu su S. B. veikė pavėsinėje, jis nematė. Apie tai, ką matė telefone, niekam nepasakojo. Nėra girdėjęs, kad S. B. dar kam nors būtų čiulpęs lytinius organus. Teisme taip pat parodė, kad S. B. pažinojo kaip ramų, nelinkusį muštis globos namų auklėtinį.

Liudytojas A. G. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 70-71), iš kurių matyti, jog jis parodė, kad dirba globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugsėjo 17 d. vakare, apie 21.30 val. baigiantis darbo laikui, prie jo priėjo globos namų ugdytiniai K. C. ir S. B.. K. C. liepė S. B., kad šis pasipasakotų kas jam nutiko. S. B. buvo nekalbus. K. C. primygtinai prašė, kad šis pasipasakotų. Tada jis S. B. nusivedė į socialinių darbuotojų kambarį ir pašaliniams negirdint, paprašė papasakoti, kas jam nutiko. S. B. nenoromis pradėjo sakyti, kad po vakarienės, jam supantis ant sūpynių, prie jo priėjo J. ir A. R.. Jie liepė S. B. eiti kartu su jais į vaikų darželio pavėsinę ir ten, J. R. liepus, tenkino jį oraliniu būdu. S. B. tai pasakojo sava kalba, t.y. sakė, kad J. R. liepė čiulpti jo „bybį“, o S. vykdė jo nurodymus. Tuo metu S. B. nesisakė, kad tą patį darė ir A. R.. Tai paaiškėjo tik rytojaus dieną. Tą vakarą nuraminęs S. B., liepė eiti jam miegoti. Rytojaus dieną, t.y. 2010 m. rugsėjo 18 d. ryte apie šį įvykį papasakojo direktoriaus pavaduotojai socialiniam darbui V. P. ir S. B. prižiūrinčiai socialinei darbuotojai L. K.. Daugiau apie tai su S. B. nebesikalbėjo. Su juo bendravo socialinė darbuotoja L. K.. Teisme taip pat parodė, kad po įvykio kalbantis su S. B., jis jautėsi blogai, buvo sutrikęs, matė, kad jis išgyveno ir suprato, kad jam nemalonu pasakoti, kas įvyko. Nurodė, kad įvykio išsigalvoti S. B. negalėjo, jis niekada nieko neišsigalvoja, pasakoja, kas būna įvykę. S. B. yra specialiųjų poreikių vaikas, jis yra ramus ir paklusnus. Apie J. R. negalėjo pasakyti nieko gero. Jis mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, nors nebuvo piktybinis, tačiau nuolat įsiveldavo į nemalonumus.

Liudytoja L. K. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 76-78), iš kurių matyti, jog ji parodė, kad dirba Panevėžio rajono vaikų globos namuose socialine darbuotoja. Globos namuose vaikai yra suskirstyti į šeimynas. Iš viso yra septynios šeimynos. Ugdytinis S. B. gyvena septintoje šeimynoje. Ji dirbo su šia šeimyna ir daug laiko praleido su S. B., kuris turi protinę negalią. Fiziškai jis yra stiprus, tačiau nesportuojantis. Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. jis pradėjo mokytis Radviliškio mieste Lietuvos reabilitacinio profesinio rengimo centre. Pasimokęs vos pora mėnesių, mokslus metė. Per tuos pora mėnesių kelis kartus buvo pabėgęs iš šio centro, o vėliau užprotestavo, kad ten nebesimokys. Tuo metu S. B. gyveno (duomenys neskelbtini) globos namuose ir niekur nebesimokė. S. B. nėra konfliktiškas, yra paslaugus vaikams, o ypač pedagogams. 2010 m. rugsėjo 18 d. iš socialinio darbuotojo A. G. sužinojo, kad netoli globos namų gyvenantys broliai R. pasinaudojo S. B. negalia ir jį seksualiai prievartavo. Tai sužinojusi, tą pačią dieną bandė pabendrauti su S. B. ir paklausinėti, kaip viskas įvyko. Jis buvo nekalbus, t.y. nepasakojo kaip tai vyko, tik pasakė, kad abiem broliam R. „čiulpė bybį“. Mano, kad jai nenorėjo pasakoti, nes ji yra moteris ir jis gėdinosi. Po šio įvykio S. B. elgesys ir bendravimas nepasikeitė. Mano, kad jis nelabai suprato, kad juo pasinaudojo. Tą dieną, kai S. B. buvo seksualiai prievartaujamas, ji dirbo globos namuose. Po vakarienės, apie 17-18 val. matė S. B. besisupantį globos namų kieme ant sūpynių. Tą vakarą dirbo iki 21.30 val. Iki darbo pabaigos matydama S. B. nieko įtartino jo elgesyje nepastebėjo, jokių emocijų nerodė. Ji pati nematė, kad S. B., kada nors būtų seksualiai išnaudojamas, jai apie tai niekas nėra minėjęs, išskyrus šį atvejį su R. S. B. su kitais vaikais dažnai mainydavosi mobiliaisiais telefonais. Tai daryti vaikams jie nedraudžia. Ji neprisimena, ar tuoj po šio įvykio yra mačiusi pas S. B. kokį nors ausinuką. Teisme taip pat parodė, kad po įvykio S. B. jautėsi blogai, labiau užsidarė, buvo nuliūdęs. Pasakoti nenorėjo, galimai jam buvo gėda. Įvykio išsigalvoti jis negalėjo.Teismo procesas S. B. ypač paveikė, nes apie įvykį jam reikėjo iš naujo pasakoti. Patirto poveikio pasekmės jam išliko.

Liudytojas E. S. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 63-65), iš kurių matyti, jog jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kur gyveno S. B.. 2010 m. rugsėjo 17 d. po vakarienės apie 17-18 valandą išėjo į kiemą. Būdamas kieme, susitiko brolius J. ir A. R.. Su broliais R. nuėjo į vaikų darželio pavėsinę parūkyti. Iš pavėsinės atėjo į globos namų teritoriją. Matė, kad ant sūpynių sėdėjo S. B.. J. R. priėjo prie S. B.. Jie kalbėjosi apie telefonus, norėjo pamainyti kažkokius mobilaus ryšio telefonus. Po to J. R. S. B. pavadino eiti į vaikų darželio pavėsinę ir pasiūlė S. B. pačiulpti penį. Girdėjo, kad į tokį J. R. pasiūlymą S. B. atsakė „gerai“ ir visi kartu nuėjo į pavėsinę. Jis ėjo, nes norėjo įsitikinti ar tikrai S. B. darys tai, ko prašė J. R.. Iš pradžių J. R. su S. B. nuėjo prie darželio teritorijoje augančių tujų, tačiau ten nieko nedarė. Sakė, kad labai ten matosi. Tada visi nuėjo į pavėsinę. Pavėsinėje J. R. pasiūlė, kad jis pirmas duotų S. B. pačiulpti. Jis nesutiko. To daryti visiškai nenorėjo, nes žinojo, kad tai yra negerai ir gali būti daug problemų. J. R. liepus, S. B. pamovė savo tamsios spalvos sportines kelnes ir pradėjo „smaukyti“, t.y. yra ranka glamonėti lytinį organą. Jo supratimu S. B. tai darė 3-4 minutes. Po to prie jo priėjo J. R., atsisegė kelnių užtrauktuką, išsitraukė penį ir S. B. pradėjo jam čiulpti. J. R. varpa buvo nesustandėjusi. Tai pamatęs jis nuėjo šiek tiek į šalį, nenorėdamas tai stebėti iš arti. Jo supratimu S. B. čiulpė kokias 3 minutes. Matė, kad A. R. sėdėdamas pavėsinėje savo mobilaus ryšio telefonu filmavo kaip S. B. čiulpia J. R. lytinį organą. Po to A. R. priėjo prie S. B.. Nors jam gerai nesimatė ką jis ten daro, bet suprato, kad ir jam S. B. čiulpia varpą. A. R. čiulpė maždaug iki 1 minutės laiko. Iš pavėsinės visi keturi nuėjo prie vaikų darželio bibliotekos laiptų. Sėdint ant laiptų matė, kad S. B. rankoje laikė juodos spalvos ausinuką. Tokį pat ausinuką prieš tai matė pas A. R.. A. R. savo telefonu nufilmavo kaip S. B. ranka glamonėjo savo lytinį organą ir kaip S. B. čiulpė J. R. penį. Šią filmuotą medžiagą A. R. rodė pro pavėsinę ėjusiems M. S. ir M. G.. Jis pats tos filmuotos medžiagos nematė.

Iš liudytojo M. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b.l. 66, 67) ir teisme matyti, kad jis parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį, dienos ir tikslaus laiko nepamena, po vakarienės, kuri būna apie 16.30 val., ėjo pasivaikščioti aplink mokyklą. Einant pro (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančią pavėsinę, pamatė ten sėdinčius A. ir J. R. bei S. B.. Nueinat pasivijo A. R. ir parodė įrašą telefone. Telefone buvo filmuota medžiaga, kaip S. B. kažkam čiulpia lyties organą. Kam jis tai darė, filmuotoje medžiagoje nesimatė ir nesiaiškino. Filmuota buvo apie minutę laiko. Antanas liepė niekam nepasakoti ir jis apie tai niekam nesakė. Jis pats įvykio nematė.

Iš 2010-10-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) vaikų darželio teritorijoje esanti mūrinė-baltų plytų, šiferiniu stogu pavėsinė (1 t., b. l. 13-18).

Taigi ištyrus bylos įrodymus, jų visumą, kaltinamojo J. R. kaltė neginčijamai nustatyta, jo paties parodymais, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., b.l. 115-118), nukentėjusiojo S. B. parodymais, liudytojų E. S., M. S., M. G., A. G., L. K. parodymais, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr.103MS-17 (1 t., b.l. 48-53). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus patvirtina rašytiniai bylos įrodymai, kurie atitinka vieni kitus ir teismas jais abejoti neturi pagrindo. Tokiu būdu kaltinamojo J. R. nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d., t.y. jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. R., tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiuoju nepilnamečiu S. B. prieš jo valią oraliniu būdu, pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. R., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į bausmės skyrimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1 – 3 dalyse. Kaltinamasis J. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkiems nusikaltimams (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), šis nusikaltimas buvo baigtas. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – nors kaltinamasis J. R. nusikalstamos veikos darymo metu buvo laikomas neteistu, nes Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-04-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu (1 t., b.l. 173-174), tačiau J. R. atžvilgiu 2011-12-06 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., paskiriant areštą penkiasdešimt dviem paroms, be to, kaltinamojo atžvilgiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos padarymo (1 t., b.l. 166-167). Nusikalstamos veikos darymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų ir po nusikalstamos veikos padarymo ne kartą buvo baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus (1 t., b.l. 175-177), niekur nesimokė, nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, yra nevedęs, augina vaiką, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai (1 t., b.l. 179), psichikos sveikatos centro bei priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (1 b.l. 178). Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, tačiau J. R. pasislėpė nuo teismo, jam buvo išduotas Europos arešto orderis, tokiu būdu buvo apsunkintas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes – šiuo nusikaltimu buvo pažeista nukentėjusiojo seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas, veika padaryta prieš nepilnametį, pasinaudojus bejėgiška nukentėjusiojo būkle, jo protiniu atsilikimu, ko pasekoje nukentėjusiajam nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, į tai, kad kaltinamasis žalos neatlygino, jog yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, bausmės tikslais bus apsiekti skyrus kaltinamajam J. R. realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus dydžių, numatytų sankcijoje, vidurkiui. Paskirta bausmė bendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-06 nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsniu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį.

Nukentėjusysis S. B. ir jo atstovė adv. R Keblienė. pareiškė civilinį ieškinį byloje ir prašė priteisti iš kaltinamojo J. R. 10 000 Lt jo naudai neturtinei žalai atlyginti. (t. 2, b.l. 39-40)

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Nukentėjusysis S. B. ir jo atstovė adv. R. K. nurodė, kad dėl kaltinamojo J. R. nusikalstamų veiksmų S. B. patyrė stiprų šoką, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus bei emocinę depresiją, jautėsi labai pažemintas, sutryptas, išgyveno bejėgiškumo jausmą, dėl to jam atsirado laikinas psichikos sutrikimas-ūminė stresinė reakcija. Ir šiuo metu jis dar nuolat jaučia baimę, negali draugiškai bendrauti su vaikinais, nes nebegali pasitikėti jų nuoširdumu, kankina nemiga, naktimis sapnuoja košmarus, dažnai pabunda. Neturtinę žalą sudaro ir nepatogumai, kurie yra susiję su atliekamu šios baudžiamosios bylos ikiteisminiu tyrimu bei šios bylos nagrinėjimu teisme, nes apklausinėjant jaučia gėdą, naujai išgyvena skaudžias įvykio aplinkybes, dėl šio įvykio atsirado psichikos sveikatos paūmėjimas, jaučia baimę dėl to, kad reiks vykti į teisiamąjį posėdį ir kad vėl akis į akį teks susidurti su jį sužalojusiu ir paniekinusiu kitu asmeniu, nes teismo posėdis dėl vieno iš jų jau yra baigtas. Be to, šiuo metu jam vis dar tęsiamas gydymas, vartoja gydytojo neurologo paskirtus vaistus.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. R. nusikalstamų seksualinio pobūdžio veiksmų nukentėjusysis S. B. patyrė stiprų šoką, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus bei emocinę depresiją, jautėsi pažemintas, išgyveno bejėgiškumo jausmą ir dėl to jam atsirado laikinas psichikos sutrikimas-ūminė stresinė reakcija. Nusikaltimo pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol, jis negali draugiškai bendrauti su vaikinais, prastai miega naktimis. Jis taip pat patyrė nepatogumus dėl atliekamo baudžiamosios bylos ikiteisminiu tyrimu bei šios bylos nagrinėjimu teisme. Iš nukentėjusiojo S. B. parodymų, jo blogos savijautos, jaudinimosi, apie nusikaltimo darymo aplinkybes negalėjimo kalbėti teisiamojo posėdžio metu, dėl ko jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo balsu perskaityti, taip pat jo nenoro dalyvauti visame teisminiame bylos nagrinėjime (1 t., b.l. 50), matyti, kad, nors po nusikaltimo praėjo nemažai laiko, nukentėjusiojo savijauta nėra gera, jis iki šiol gydosi, vartoja vaistus. Akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė didžiulę psichinę traumą ir iki šiol patiria neigiamus padarinius dėl įvykdyto nusikaltimo jo seksualiniam neliečiamumui, o įvertinant tai, kad nusikaltimas padarytas prieš nepilnametį, socialiai nebrandų septyniolikos metų, neįgalų asmenį, konstatuotini galimi ilgalaikiai padariniai jo tolimesniam gyvenimui. Neturtinę žalą nukentėjusiajam S. B. kaltinamasis padarė nusikalstamais veiksmais, nors nedirba, tačiau yra darbingas, jauno amžiaus, todėl ateityje galės dirbti ir atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nukentėjusiojo S. B. ir jo atstovės adv. R. K. pareikštas civilinis ieškinys kaltinamajam J. R. tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo J. R. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam S. B..

Iš kaltinamojo J. R. išieškotinos Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 2 p., 6 p., 104 str. 2 d., 105 str.1 d. pagrindu proceso išlaidos už teismo šaukimus 56.68 Lt ir liudytojo M. G. kelionės išlaidos 28 Lt į valstybės pajamas (2 t., b.l. 27, 68). Taip pat iš kaltinamojo J. R. priteistinos 4654 Lt Policijos departamento turėtos ekstradicijos išlaidos (2 t., b.l. 32, 33, 34, 35, 36), kadangi šios išlaidos yra pagrįstos.

Nukentėjusiojo S. B. atstovė adv. R. K. pateikė prašymą valstybei iš kaltinamojo J. R. priteisti 160 litų išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kadangi šias išlaidas dengia valstybė, todėl kaltinamasis neturi prievolės jų atlyginti valstybei. Dėl nurodytos priežasties, nukentėjusiojo S. B. atstovės prašymas netenkintinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303, 305-307 str. str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti J. R. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti jį penkeriems ( 5 ) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-06 nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu ir J. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, atliktą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-06 nuosprendį nuo 2010-09-25 iki 2010-09-27, nuo 2011-10-28 iki 2011-12-06 bei laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2010-09-20 iki 2010-09-22 (dvi dienas), laiką, išbūtą sulaikytu ir suimtu, taikant ekstradiciją – nuo 2011-05-16 iki 2011-10-28 (sulaikymo Vilniaus oro uoste), suėmime išbūtą laiką nuo 2011-12-06 iki 2012-02-20.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-02-24.

Kardomąją priemonę - suėmimą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, pareikštą nukentėjusiojo S. B. ir jo atstovės, tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo J. R. priteisti 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam S. B..

Priteisti iš J. R. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai 4654 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus) ekstradicijos išlaidų.

Išieškoti iš J. R. valstybės naudai proceso išlaidas – 84.68 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus 68 ct.).

Atmesti adv. Rimos Kebelienės prašymą dėl išlaidų už nukentėjusiajam S. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.