- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-531-470/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00415-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. , jo atstovui adv. L. P. , teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „A.“ administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2015-03-29 apie 4 valandą 16 minučių Alytuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,77 prom. girtumas), nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, manevruodamas atbuline eiga kliudė kitą stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 9 punktų reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d.
A. K. kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino. Jis paaiškino, kad naktį leido su draugais Alytuje, Likiškelių g. 86, vartojo alkoholinius gėrimu. Apie 4 valandą ryto susiruošė namo, tačiau buvo neblaivus ir dėl to vairuoti savo automobilio negalėjo, todėl susitarė su G. A. , kad jį iki namų parveš. Norėdamas pasiimti iš savo automobilio Opel Vectra dokumentus ir cigarečių, įlipo pro keleivio dureles į automobilio vidų, atsidarė daiktadėžę ir nepastebėjo, kaip automobilis ėmė riedėti atbulas. Jis išgirdo, kaip įsijungė kito automobilio signalizacija. Tada išlipo iš savo automobilio ir pamatė, kad jo automobilis įsirėmė į kito automobilio Audi priekinį buferį. P. A. įsėdo į jo automobilį ir jį pavarė į priekį, nes ketino jį apsukti, kad pasišviečiant priekiniais žibintais būtų galima apžiūrėti, ar svetimas automobilis neapgadintas. Matėsi, kad svetimo automobilio valstybinis ženklas nukritęs, daugiau žalos nesimatė. Tačiau tuomet iš laiptinės išbėgo automobilio Audi savininkas ir moteris, užsipuolė jį dėl automobilio apgadinimo, sukėlė konfliktą. Buvo iškviesti policijos pareigūnai.
Nukentėjusysis R. Z. parodė, kad naktį buvo atsibudęs, išgirdo kieme bumbtelėjimą, įsijungė jo automobilio signalizacija. Per langą pamatė, kaip iš automobilio, atsitrenkusio į jo automobilį, per vairuotojo dureles išlipo vaikinas, kaip vėliau sužinojo, A. K. , kuris pabandė pritvirtinti prie jo automobilio nukritusį valstybinį ženklą. Supratęs, kad jo automobilis gali būti apgadintas, išskubėjo į lauką. Tuo metu kiemą taip pat stebėjo jo draugė M. G. , kuri pradžioje liko bute. Ji jam vėliau papasakojo, kad matė, kaip vienas iš priėjusių vairuotojo draugų sėdo už automobilio vairo ir bandė išvažiuoti iš kiemo. Kai jis išbėgo į lauką, A. K. bandė neigti kaltę dėl automobilio apgadinimo, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai.
A. A. A6, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. Z. , ir automobilio Opel Vectra, v.n. (duomenys neskelbtini) , priklausančio A. K. , kontaktas įvykio metu patvirtinamas transporto priemonių techninės apžiūros aktais (b.l. 10, 11) ir žemiau nurodytų liudytojų parodymais.
A. K. girtumo įvykio metu faktą patvirtina alkoholio kiekio matuoklio Alkotest 7510 duomenys, iš kurių matyti, kad 2015-03-29 5.03 valandą A. K. nustatytas 1,77 promilių girtumas (b.l. 4).
Liudytoja M. G. parodė, kad naktį įsijungė prie daugiabiučio namo palikto stovėti jos draugo R. Z. automobilio signalizacija. Ji per langą pamatė, kaip iš automobilio išlipo A. K. , kurio vairuojamas automobilis buvo atsitrenkęs į R. Z. automobilį, ir bandė pritvirtinti nukritusius jos draugo automobilio numerius. Vėliau A. K. draugas bandė automobilį išvairuoti, tačiau jį sustabdė į kiemą išėjęs R. Z. .
Liudytojas Audrius Baidokas parodė, kad dirba vyr. patruliu Kelių policijos skyriuje. Gavęs iškvietimą, nuvyko į įvykio vietą. Nustatinėjant automobilį Opel Vectra vairavusį asmenį iš pradžių A. K. teigė, kad vairavo draugas, tačiau vietoje apklaustas jo nurodytas draugas to nepatvirtino.
Liudytojas Arūnas Plenta parodė, kad dirba vyr. patruliu Kelių policijos skyriuje. Gavę pranešimą nuvyko į įvykio vietą. Išsiaiškino, kad įvykį matė nukentėjusysis ir jo sugyventinė, kurie papasakojo, kad automobilį, atsitrenkusį į jiems priklausantį automobilį Audi, vairavo A. K. . Policijos komisariate apklausus įvykyje dalyvavusį G. A. , pastarasis patvirtino, kad pirmas į automobilį įsėdo ir jį vairavo A. K. , o vėliau jis bandė perimti automobilio vairavimą.
Liudytojais apklausti G. A. , V. Č. , I. M. ir A. S. parodė, kad A. K. į savo automobilį įlipo per keleivio pusės dureles, automobilis pajudėjo ir riedėdamas atsitrenkė į kitą kieme stovėjusį automobilį.
Nors liudytojų parodymai prieštaringi, tačiau nustatant teisės pažeidimo faktą G. A. , V. Č. , I. M. ir A. S. parodymai vertintini kritiškai, nes visi šie asmenys yra susiję su A. K. , kartu dalyvavo vakarėlyje Likiškėlių 86-30, Alytuje, visi vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko galimai siekdami padėti išvengti jam atsakomybės, duoda A. K. palankius parodymus. Šių liudytojų parodymai paneigiami kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Iš autoavarijos vietos schemos su fotonuotraukomis (b.l. 6-9) matyti, kad įvykio vieta yra Likiškėlių g. namo Nr. 86, Alytuje, kieme. Vieta apžiūrėta 2015-03-29 4.16 valandą ryto. Pagal autoįvykio schemą ir įvykį mačiusių asmenų paaiškinimus, visi gyventojų nakčiai kieme palikti automobiliai stovėjo galais į daugiabutį namą, A. K. automobilis Opel Vectra buvo paliktas prie šaligatvio šalia įėjimo į namo laiptinę ir stovėjo šonu į namą, o vertinant kitų automobilių atžvilgiu jiems statmenai. Kaip minėta, A. K. tvirtino, jog jo automobilis savaime nuriedėjo apie 2 metrus ir atsitrenkė į svetimą automobilį, kai jis keleivio sėdynėje ieškojo jam reikalingų daiktų, muistėsi. Tačiau iš papildomos autoavarijos vietos schemos, kuri į bylą buvo pateikta teismo pareikalavimu (b.l. 67) ir fotonuotraukų (b.l. 68) matyti, kad gyvenamojo namo kiemas turi tik visai nežymią nuokalnę, todėl mažai tikėtina, kad nuo judesio, kai A. K. įsėdo į automobilį, automobilis galėjo pajudėti ir savaimine eiga nuvažiuoti atstumą iki kito automobilio. Be to, itin svarbi ta aplinkybė, kad automobilis nuvažiavo ne tiesia trajektorija, bet užsisuko apie 90 laipsnių kampu, o tai visiškai pašalina tikimybę, kad jis važiavo savo eiga, t.y. neužvestu varikliu. Pagal automobilio judėjimo trajektoriją ir matomus abiejų automobilių apgadinimus akivaizdu, kad automobilis Opel Vectra važiavo užvestu varikliu, sukant jo vairą, kad jis tam tikra jėga trenkėsi į stovintį automobilį ir jį apgadino. Automobilio judėjimo kryptis tik patvirtina, kad A. K. ketino kieme apsisukti, kad galėtų priekiu išvažiuoti iš kiemo, tačiau to nesugebėjo saugiai padaryti ir važiuodamas atbulomis atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę Audi A6.
. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d. sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, pažeidėjo asmenybę. A. K. atsakomybę lengvinančių (ATPK 31 str.). ir sunkinančių aplinkybių (ATPK 32) nenustatyta. A. K. administracine tvarka baustas, tačiau ne už tokios pačios rūšies pažeidimą. Jis dirba ir darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai (b.l. 43). Įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. K. už padarytą teisės pažeidimą skirtina piniginė nuobauda, lygi sankcijos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., skirti administracinę nuobaudą – 1 303 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį teismą.