Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-12 · Civilinė byla Nr. 2A-746-567/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-12
Bylos Nr.
2A-746-567/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
Atsakovas
N. R.
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-18504-868/2013 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, ieškinį N. R. ir E. R. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje pateikė ieškinį, prašydamas:

1) priteisti iš atsakovų N. R. ir E. R. po 50 % išmokėtos draudimo išmokos, t. y. po 19285,05 Lt ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ naudai, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ naudai;

2) jei teismas manytų, kad 50 % dydžio suma iš N. R. nepriteistina, prašė 100 % dydžio draudimo išmoką, t. y. 38570,09 Lt priteisti iš atsakovės E. R.;

3) visais atvejais, kiek nebus priteista iš atsakovo N. R., priteisti iš atsakovės E. R.;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-12-16 tarp ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, ir atsakovo N. R. buvo sudaryta sutartis Nr. SGB 0977815, kuria apdrausta transporto priemonė VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civiline atsakomybe už eismo įvykio metu padarytą žalą. Sudarydamas sutartį, ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal atsakovo N. R. pateiktą informaciją. Atsakovas N. R. patvirtino, kad transporto priemonės Volkswagen GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairuos asmenys, jaunesni nei 30 metų amžiaus, bei ji nebus naudojama ilgiau nei 7 dienas už Lietuvos Respublikos ribų per draudimo apsaugos laikotarpį (sutarties 1.5. p.). 2012-01-01 Vokietijoje atsakovė E. R., būdama neblaivi ir vairuodama automobilį Volkswagen GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino tretiesiems asmenims priklausantį turtą ir sutrikdė žmonių sveikatą. Vadovaudamasis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, ieškovas atlygino 11170,67 eurų, t. y. 38570,09 Lt dydžio nuostolius, susijusius su eismo įvykio metu padaryta žala. Eismo įvykio metu jo kaltininkė E. R. neturėjo 30 metų amžiaus (policijos pažymoje nurodyta, kad ji gimusi 1983-07-25), be to, transporto priemonė buvo naudojama už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau nei 7 dienas per draudimo apsaugos laikotarpį. Ieškovas teigia, jog tai laikytina rizikos padidėjimu, todėl atsakovas N. R. privalėjo pranešti ieškovui apie rizikos padidėjimą, tačiau to nepadarė (LR CK 6.37 str., 6.210 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas N. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad 2012-01-02 E. R. informavo jį, kad pateko į autoįvykį. Automobiliu E. R. pasinaudojo be jo leidimo ir žinios, todėl jis negali atsakyti už jos veiką. Atsakovas teigia, kad ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybės, t.y. į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką, kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Teisė reikalauti grąžinti dalį išmokos, negali būti tapatinama su teise gauti reikalaujamą išmoką (LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.).

Atsakovė E. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama leisti 50 % įmoką mokėti dalimis dviejų metų laikotarpiu. Nurodė, kad sutinka sumokėti 50 % sumos, kadangi padarė eismo įvykį 2012-01-01. Nesutinka mokėti visos sumos, nes ji nėra transporto priemonės Volkswagen Golf , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudėja. Šį automobilį draudė N. R., kuris pažeidė draudimo įstatymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-08 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti:

1) priteisti iš atsakovo N. R. ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, 7714,02 Lt išmokėtos draudimo išmokos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 568,72 Lt bylinėjimosi išlaidų;

3) priteisti iš atsakovės E. R. ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, 30856,07 Lt išmokėtos draudimo išmokos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2274,88 Lt bylinėjimosi išlaidų;

4) ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, grąžinti 18 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad 2011-12-16 tarp AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, ir atsakovo N. R. buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neklebtini), kuria apdrausta transporto priemonė Volkswagen GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civiline atsakomybe (b.l. 12-13). 2012-01-01 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Draudimo bendrovė dėl šio įvykio išmokėjo 11170,67 eurų, t.y. 38570,09 Lt draudimo išmoką (b.l. 15-21). Eismo įvykis įvyko dėl to, kad atsakovė E. R., būdama neblaivi, sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino transporto priemonę Volkswagen, priklausančią H. N., bei nesunkiai sužeidė kartu su H. N. važiavusia keleivę H. N.. Atsakovė E. R. savo kaltės dėl eismo įvykio neneigė, tačiau sutiko sumokėti 50 % prašomos sumos. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamam ginčui taikytinos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos. Minėto įstatymo 2 str. 17 d. numato, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė E. R. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, nėra, todėl ieškovas turi teisę prašyti priteisti draudiko sumokėtą išmoką iš atsakovės E. R.. Teismas konstatavo, jog atsakovas žinojo, kad pagal sutarties sąlygas transporto priemonę Volkswagen GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negali valdyti asmuo, jaunesnis nei 30 metų amžiaus. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad E. R. naudojosi jo transporto priemonę be jo sutikimo, be to, buvo neblaivi ir sukėlė avariją, todėl draudimo išmoka priteistina tik iš atsakovės E. R.. LR CK 6.270 str. 3 d. nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Tokiu atveju už žalą atsako ne valdytojas, o asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį. Pagal LR CK 6.270 str. 3 d. nuostatas, jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, o atsako solidariai su neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu. Teismas nurodė, kad atsakovas N. R. neįrodė, jog atsakovė E. R. užvaldė automobilį neteisėtai, atvirkščiai, atsakovas N. R. pats paliko atsakovei E. R. ir automobilį, ir automobilio raktelius, ir dokumentus. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi didesnę rūpestingumo pareigą ir jis privalo rūpintis, kad didesnio pavojaus šaltinis būtų tinkamai saugomas (rakteliai ir dokumentai turi būti saugomi nežinomoje vietoje ir neturi būti lengvai surandami). 2011-12-16 sutartyje (b.l. 12) yra nurodyta, kad šiai sutarčiai yra taikomos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės, kurių 62.2 punktas numato, kad draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 % išmokėtos draudimo išmokos - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėja sutartyje numatyta draudimo rizika ir draudėjas apie tai neinformuoja draudiką. Atsakovas N. R. palikdamas transporto priemonę, raktelius ir dokumentus atsakovei E. R., neinformavo draudėją apie tai, kad padėjėja draudimo rizika. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. numato, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 str. nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog yra pagrindas iš atsakovės E. R. ieškovui priteisti 80 % išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 30856,07 Lt, o iš atsakovo N. R. 20 % išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 7714,02 Lt (LR CK 6.270 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas N. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas:

1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimą;

2) priteisti iš atsakovės E. R. ieškovui AAS Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, 38570,09 Lt išmokėtos draudimo išmokos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2274,88 Lt bylinėjimosi išlaidų;

3) ieškinį atsakovo N. R. atžvilgiu atmesti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas privalėjo įvertinti ginčą ne tik pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, bet spręsti ginčą iš esmės, nepaliekant prielaidų kitam ginčui. Atsakovas N. R. teigia, kad automobilį paliko E. R. kieme dėl saugumo. Rakteliai ir automobilio dokumentai taip pat buvo jos žinioje. Jis negalėjo svetimame būste slėpti raktus ir dokumentus, kad namo šeimininkė jų nerastų, nes, pirmiausia, neturėjo tam pagrindo ir tai būtų nemandagu. Atsakovas teigia, jog ne jis turėjo įrodinėti automobilio valdymo teisėtumą, o tai privalėjo padaryti atsakovė E. R.. Teismas turėjo būti aktyvus ir bylos kontekste išspręsti ne tik ieškovo ir abiejų atsakovų tarpusavio santykius, tenkinant ieškinio reikalavimą, bet ir susiklosčiusius santykius tarp abiejų atsakovų. Remiantis įstatyminėm nuostatom, atsakovas, sumokėjęs ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, priteistą sumą, turės teisę reikšti ieškinį E. R., nes taps jos kreditoriumi (LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, jog neatmestina, kad šalis sieja ne dalinė, o solidarioji prievolė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą. Tai, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį (b.l. 2-4), prašydamas:

1) priteisti iš atsakovų N. R. ir E. R. po 50 % išmokėtos draudimo išmokos, t. y. po 19285,05 Lt ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ naudai, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ naudai;

2) jei teismas manytų, kad 50 % dydžio suma iš N. R. nepriteistina, prašė 100 % dydžio draudimo išmoką, t. y. 38570,09 Lt priteisti iš atsakovės E. R.;

3) visais atvejais, kiek nebus priteista iš atsakovo N. R., priteisti iš atsakovės E. R.;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 141 str. nenustatė termino ieškovui galutinai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, yra esminis procesinis pažeidimas, nes jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Ieškovui pasiūlius tik apeliacinėje instancijoje galutinai suformuluoti ieškinio pagrindo ir dalyką, gali būti ribojamos bylos dalyvių procesinės teisės, tame tarpe ir teisė į apeliaciją.

LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (šiuo atveju draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditoriaus pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Byloje kilęs ginčas dėl ieškovo sumokėtos draudimo išmokos dydžio atlyginimo regreso tvarka iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šiuo atveju teisiškai reikšmingi argumentai yra dėl teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui ir atsakingo už padarytą žalą asmens pagal draudiko regreso reikalavimą, bei teisingas civilinės atsakomybės rūšies nustatymas.

Nagrinėjamos subrogacijos atveju, kai draudikas išmokėjo pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl už žalą atsakingą asmenį, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir už žalą atsakingą asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje.

Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovas N. R. neįrodė, kad atsakovė E. R. užvaldė automobilį neteisėtai, netinkamai pritaikė LR CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas, spręsdamas dėl valdymo netekimo ir didesnio pavojaus valdytojo kaltės, kuris neatleidžiamas nuo atsakomybės, o gali atsakyti solidariai su neteisėtai didesnį pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu.

Atsakovas N. R., kaip transporto priemonės savininkas, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir pagal teismo sprendimą galį įgyti prievolę atlyginti žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jei neįrodys, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Ši civilinė atsakomybė gali kilti be kaltės, nes automobilio savininkas negali gintis savo kaltės nebuvimu.

Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas didesnio pavojaus šaltinio valdymas, kaip nuosavybės teisės įgyvendinimas, kai transporto priemonės savininkas nevairavo transporto priemonės autoįvykio metu. Šia prasme atsakovui, kaip transporto priemonės savininkui, gali atsirasti dėl minėto autoįvykio civilinė atsakomybė, kurios pagrindus turi išsamiai išanalizuoti pirmosios instancijos teismas, ir nustatyti, ar žala turi būti atlyginama, ar yra atsakovo N. R. neteisėti veiksmai, ar atsakovas leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui, kuris buvo neblaivus, ar yra priežastinis ryšys tarp žalos ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio.

Teismas nevertino, ar byloje yra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą N. R. nuo civilinės atsakomybės, ar atsakovas N. R. įrodė, kad jo, kaip transporto priemonės savininko, atsakomybė pasibaigė dėl valdymo praradimo (CK 6.270 straipsnio 3 dalis), ar didesnio pavojaus šaltinio valdymas prarastas dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Ta, aplinkybė, kad atsakovas N. R. eismo įvykio metu buvo transporto priemonės savininkas, savaime patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.270 str. 3 d. nuostatas, nes atsakovas yra asmuo, valdęs padidinto pavojaus šaltinį nuosavybės teise.

Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą, pagal CPK 141 str. nepasiūlęs ieškovui galutinai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, padarė esminį procesinį pažeidimą, nes jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas (LR CPK 115 str., 138 str., 141 str., 312 str., 313 str.). Šis esminis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą ir ištyrus visas aplinkybes, spręstina byla (CPK 2 str., 8 str., 13 str., 115 str., 141 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Ona GasiulytėVytautas Zelianka