Kauno apygardos teismo sprendimas

2007 m. gruodžio 3 d. nuvykus į jai priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), tapo žinoma, kad jai priklausančiame sklype vyksta žemės darbai. Nuvykus į vietą nustatyta, kad M. K. žemės sklype esantis keliukas bei aikštelė yra perkasti per vidurį, šaligatvio borteliai išvartyti, prie keliuko, vedančio į pastatus prie sklypo tvoros iškastos tranšėjos bei pakloti vamzdžiai. Paaiškėjo, kad ieškovės žemės sklype yra vykdomi AB „Lietuvos dujos“ dujotiekio tiesimo darbai, o darbus vykdo UAB “Požeminės linijos“. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina 2007 m. gruodžio 3 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtiems darbams ieškovė nebuvo davusi sutikimo, ji kreipėsi į AB “Lietuvos dujos“ ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją tikslu išsiaiškinti aplinkybes dėl jai nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype vykdomų statybos darbų.

2008-06-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) AB“ Lietuvos dujos“ Kauno filialas informavo ieškovę, kad AB “Kauno dujotiekio statyba“ pagal 2007-06-22 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su užsakovu AB“ Lietuvos dujos“ vykdė vidutinio slėgio dujotiekio į įmones (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste tiesimo darbus. Žemės darbus ieškovei priklausančiame sklype atliko subrangovinė organizacija UAB “Požeminių linijų statyba“ pagal 2007 m. lapkričio 15 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti žemės darbus dujotiekio trasos paklojimui. Taip pat informavo, kad gavus ieškovės pretenziją projektas buvo pakoreguotas ir dujotiekis paklotas valstybinėje žemėje 2 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Analogiškas aplinkybes nurodė ir AB “Kauno dujotiekio statyba“ 2008 m. sausio 11 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini).

2008-05-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija informavo ieškovę, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrius 2007-10-26 išdavė Akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinio slėgio dujotiekiui į įmones (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste. Taip pat nurodė, kad statytojo pateiktame Nuolatinei statybos komisijai projekte dujotiekio trasa suprojektuota šalia M. K. sklypo- atstumu 2 metrai iki ieškovės žemės sklypo ribos. Todėl ieškovės sutikimas tokiems statybos darbams nebuvo reikalingas.

Remiantis 2007 metų birželio 22 d. statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos dujos“ pavedė AB „Kauno dujotiekio statyba“ suprojektuoti dujotiekį pagal pridedama projektavimo užduoti ir projektavimo sąlygų sąvadą. Pagal parengtą projektą gauti statybos leidimą.

Iš byloje pateiktų projektų bei aiškinamųjų raštų paaiškėjo, kad statybos leidimas buvo išduotas pagal 2007 metų rugsėjo mėnesį parengtą projektą, kuriame dujotiekis suprojektuotas per M. K. žemę ( aiškinamasis raštas tomas 2, b. l. 15, 16). Pakoreaguotas projektas ir aiškinamasis raštas buvo parengti tik pradėjus darbus gavus M. K. pretenziją dėl jos sklypo kasimo. Kadangi statybos leidimas buvo išduotas 2007-10-26, akivaizdu, kad jis negalėjo būti išduotas pagal 2007 metų gruodžio mėnesio projektą.

Statybos leidimo išdavimą bei leidimo vykdyti žemės darbus reglamentuoja tiek Statybos įstatymas, tiek ir STR nuostatos.

Sutinkamai su Aplinkos ministro įsakymu 2002 m. balandžio 30 d. Nr. 218 patvirtinto statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" ( redakcija galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) 15.2 punktą statybos leidimo gavimui statytojas privalėjo pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Pagal šio reglamento 15.4 punktą statytojas privalėjo pateikti sutartį su gretimo žemės sklypo savininku dėl šio sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu ir servitutų naudojant pastatytą statinį, dėl kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jei ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti už Statytojui priklausančio žemės sklypo ribų ar kai gretimo sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti.

Tokios nuostatos buvo nustatytos ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose ir 23 straipsnio 6 dalyje ( Įstatymo 2007-05-19 redakcija), įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininko sutikimą statytojas privalo pateikti gaunant projektavimo sąlygas.

Sutinkamai su Aplinkos ministro įsakymu 2002 m. balandžio 30 d. Nr. 218 patvirtinto statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2002 "Statybos leidimas" ( redakcija galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) Savivaldybės administracijos subjektas, gavęs Statytojo prašymą, patikrina, ar pateikti visi reikalingi dokumentai, nurodyti Reglamento 15 punkte; jei pateikti visi reikalingi dokumentai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja prašymą; jei pateikti ne visi reikalingi dokumentai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša Statytojui apie trūkstamus dokumentus; gavęs visus trūkstamus dokumentus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja prašymą ir apie prašymo įregistravimą raštu informuoja Statytoją. Įregistravęs prašymą, visus dokumentus perduoda Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo juos patikrinti ir nustatyti, ar: statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, taip pat Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktų reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos subjektui išduoti Statytojui jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti.

Atsakovas AB “Lietuvos dujos“ M. K. sutikimą turėjo pateikti dar gaunant projektavimo sąlygas. Atsakovas AB “Kauno dujotiekio statyba“ pagal 2007 metų birželio 22 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakinga tiek už projekto rengimą, tiek ir už leidimo gavimą. Todėl rengdama projektą ir projektuodama dujotiekį per M. K. žemės sklypą, žinojo, kad gaunant leidimą yra būtinas M. K. sutikimas bei sutartis su ja pagal Aplinkos ministro įsakymu 2002 m. balandžio 30 d. Nr. 218 patvirtinto statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2002 "Statybos leidimas" 15 punkto reikalavimus. Toks sutikimas gautas nebuvo. Sutinkamai su aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimais Kaišiadorių rajono savivaldybė turėjo atsisakyti išduoti statybos leidimą, kadangi dar projektavimo sąlygų rengimo metu turėjo būti gautas M. K. sutikimas darbams per jos žemės sklypą. Tačiau nepaisant tokio sutikimo nebuvimo, 2007-10-26 išdavė statybos leidimą dujotiekio kasimui per M. K. žemės sklypą.

AB “Lietuvos dujos“, nei AB „Kauno dujotiekio statyba“ negali būti atleista nuo civilinės atsakomybė tuo pagrindu, kad statybos darbus vykdė pagal išduotus statybos leidimus. Tiek Statybos įstatymo nuostatos, tiek ir STR nuostatos yra privalomos visiems statybos dalyviams. Pareiga pateikti žemės sklypo savininko sutikimą ir sutartį su juo, sutinkamai su aukščiau nurodytomis materialinė teisės normomis yra statytojo pareiga, šiuo atveju AB „Lietuvos dujos“ ir pagal sutartį statybos leidimą įsipareigojusios gauti AB „Kauno dujotiekio statyba“ pareiga. Akivaizdu, kad AB „Lietuvos dujos“ yra žinomi teisės aktų reikalavimai, kadangi dujotiekio klojimo darbai yra nuolatiniai šios bendrovės darbai, įprastai vykdomi per trečiųjų asmenų sklypus. Todėl net ir gaudamos 2007-10-26 statybos leidimą statybos darbams atlikti, atsakovai žinojo, kad šis leidimas yra neteisėtas, kadangi jos neturi M. K. sutikimo ir sutarties su ja dėl kompensacijos ir žalos atlyginimo. Remiantis Aplinkos ministro įsakymu 2002 m. balandžio 30 d. Nr. 218 patvirtinto statybos techninį reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15 punkto nuostatomis, statytojas turi susitarti su gretimo sklypo savininko, per kurio sklypą tiesiami inžinieriniai tinklai dėl kompensacijų už naudojimąsi sklypu. Todėl darytina išvada, kad M. K. sutikimas nebuvo gautas sąmoningai, tikslu sutaupyti kompensacijas ir išlaidas gerovės atstatymui.

Išduotame 2007-11-15 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos leidime Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas subrangovui UAB „Požeminių linijų statyba“ vykdyti žemės darbus dujotiekio trasos paklojimui 2 punkte buvo nustatyta, kad vykdant žemės darbus, rangovas turi vadovautis statinio statybos projektu bei darbų technologijos projektu.

Leidimas žemės darbams yra išduodamas remiantis Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. Nr. D1-629 įsakymu patvirtinto statybos techninį reglamentą STR 1.07.02:2005 "Žemės darbai" nuostatomis. Šio reglamento 5 punktas numato, kad Reglamento reikalavimai yra privalomi visiems statybos proceso dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (valdytojams ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas. Reglamento 4 punktas numato, kad Žemės darbai teritorijoje, kuriai yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atliekami (išskyrus šio Reglamento VI skyriuje išvardytus darbus) tik: 4.1. gavus statinio statybos leidimą arba j galiotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų pritarimus - kai šie dokumentai yra privalomi [6.13, 6.14]; 4.2. gavus žemės savininko arba valdytojo raštiškus pritarimus (sutikimus, sutartis). Leidimas žemės darbams buvo išduotas atsakovui UAB „Požeminių linijų statyba“, kuris ir atliko žemės darbus M. K. žemės sklype. Kaip minėta, aukščiau nurodyto STR normos suponuoja pareigą visiems statybos proceso dalyviams laikytis reikalavimų pradėti žemės darbus tik gavus žemės savininko pritarimą. Todėl gaudama leidimą žemės darbams bei pradėdama žemės darbus M. K. žemės sklype, atsakovė UAB “Požeminių linijų statyba“ neįsitikino, ar yra gautas žemės sklypo savininko sutikimas, tuo pažeisdama teisės aktų reikalavimus. STR 40 punktas numato, kad asmenys, pažeidę šio Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Iš byloje pateikto projekto matyti, kad jis buvo pakoreguotas 2007 metų gruodžio mėnesį, suprojektuojant dujotiekio rengimą dviejų metrų atstumu iki M. K. žemės sklypo. Tačiau atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad koreguotas projektas būtų svarstytas Nuolatinėje statybos komisijoje ir pagal jį išduotas statybos leidimas. Tuo buvo pažeisti Statybos įstatymo bei LR Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. Nr. D1-629 įsakymu patvirtinto statybos techninį reglamentą STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai", Aplinkos ministro įsakymu 2002 m. balandžio 30 d. Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" nuostatai, nustatantys, kad statybos darbai vykdomi pagal statybos leidimą, o leidimas išduodamas pagal pateikiamą projektą. Pakoreaguotas projektas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje netgi nebuvo svarstytas.

Šie sprendimai nedaro įtakos nei sprendžiant atsakovų veiksmų teisėtumo klausimą, nei ieškovui padarytos žalos dydį.

Pirma. Tiek ieškinyje nurodytų darbų atlikimo metu, tiek ir išduodant leidimus statybos bei žemės darbams, M. K. buvo žemės sklypo savininkė, todėl ji privalėjo būti informuota apie jos sklype vykdomus žemės ir dujotiekio tiesimo darbus. Žinodama apie tokius darbus, M. K. būtų galėjusi kitaip disponuoti savo, kaip žemės savininkės teisėmis, kitokiu būdu susitarti su nuomininkais dėl nuomos sutarties termino.

Atsakovai vykdydami žemės darbus dujotiekio trasos paklojimui, o atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybė, išduodama leidimą be M. K. sutikimo, negalėjo nesuprasti, kad veikdami be žemės savininko sutikimo pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

2007 m. gruodžio 21 d. ieškovė M. K. kreipėsi į UAB „Kauno dujotiekio statyba“ dėl jai daromos žalos. 2008 m. sausio 14 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad žemės darbai ieškovei priklausančiame sklype ir toliau tęsiami. Teritorijoje darbus vykdė AB „Kauno dujotiekio statyba“, o asmuo prisistatęs AB „Kauno dujotiekio statyba“ darbų vadovu M. L. nurodė, kad jam buvo duotas nurodymas tęsti darbus.

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė negavo pajamų.

2007 m. spalio 15 d. nuomos sutartimi ieškovė išnuomojo 1, 4140 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties 1.6 punktu buvo sutartas nuomos mokestis po 10 000 Lt kas mėnesį. Remiantis sutarties 1.2 punkto reikalavimais nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomos objektą nuo 2007 m. gruodžio 03 d. ir pasirašyti turto perdavimo-priėmimo aktą. Kadangi 207-12-03 nuvykus apžiūrėti nuomojamo objekto, paaiškėjo, kad ieškovės žemės sklype vykdomi žemės darbai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu informavo ieškovę, kad nesant galimybės naudoti žemės sklypo su jame esančiais statiniais gamybinei veiklai vykdyti yra neįmanoma ir vienašališkai nutraukė nuomos sutartį nuo 2007 m. gruodžio 23 d. Iki nurodytos datos ieškovei nepavyko pašalinti priežasčių, trukdančių perduoti nuomos objektą nuomininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi dar 2008 m. sausio 14 d. žemės darbai ieškovei priklausančiame žemės sklype buvo tęsiami. Akivaizdu, kad perkasus (duomenys neskelbtini) gatvę, kaip vienintelį galimą patekimą prie išnuomotų statinių, nuomininkas neteko galimybės jų naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl turėjo pagrindą nutraukti sutartį. Kadangi darbai buvo tęsiami ir 2008 metų sausio mėnesį, nebuvo aišku, kada realiai jie bus baigti, todėl toks nuomininko teisių pažeidimas laikytinas esminiu.

Nuomos sutarties 1.6 punktu nuomininkas įsipareigojo pervesti nuomos mokestį priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dieną už vienerius metus, t.y. 120 000 Lt. Todėl dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė negavo pajamų sumoje 120 000 Lt. Kadangi likusią dalį nuomos mokesčio nuomininkas įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 3 d., todėl ieškovė reiškia ieškinį tik dėl dalies negautų pajamų, kurios buvo realios ir pagrįstos.

Atsakovus sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, žala atsirado tik dėl visų atsakovų veiksmų, be to, sutinkamai su CK 6.650 straipsnio 3 dalimis generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių nevykdymą arba netinkamą įvykdymą, todėl AB „Kauno dujotiekio statyba“ yra atsakinga už UAB „Požeminių linijų statyba“ veiksmus. Todėl atsakovų pareiga atlyginti žalą yra solidari.

Atsakovas AB „Lietuvos dujos“ nesutinka su patikslintame ieškinyje reiškiamu reikalavimu ir prašo ieškinį atmesti. AB „Lietuvos dujos“ kaip statytojas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ( CK 6.246 str. 1 d.), todėl jam negali atsirasti ir pareiga atlyginti ieškovo patikslintu ieškiniu keliamus reikalavimus.

Nurodo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje remiasi STR „Žemės darbai“ bei 2007-11- 15 Leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės darbams vykdyti bei teigia, kad atsakovai pagal šiuos aktus privalėjo iki žemės darbų pradžios užtikrinti normalias eismo sąlygas apylanka (kai darbai vykdomi eismo vietose). Pažymėtina, kad darbai buvo vykdomi neįrengiant apylankos, kadangi tokio poreikio šiuo atveju nebuvo: pastatai, priklausantys M. K. darbų vykdymo metu buvo nenaudojami, keliu niekas nesinaudojo, M. K. savo pretenzijoje iš karto reikalavo atlyginti jai nuostolius, bet nesikreipė dėl apylankos įrengimo. Leidimo 3 punktas (b. l. 46) numatė pareigą užtikrinti normalias eismo sąlygas apylanka, kai darbai vykdomi eismo vietose, taigi šiuo atveju tokia pareiga nei vienam iš atsakovų nekilo.

Ieškovas atsakovų neteisėtus veiksmus nepagrįstai įrodinėja, teigdamas, kad žemės darbai buvo vykdomi neteisėtai, neturint leidimo žemės darbams, kadangi Leidime yra nurodyta darbus užbaigti iki 2007 m. lapkričio 29 d. (b. l. 46). Tačiau ieškovas nutyli jam nenaudingas aplinkybes apie tai, kad leidimas buvo pratęstas ir leista „per (duomenys neskelbtini) g. darbus vykdyti atviru būdu iki atstatymo 2008-05-01 “ (b. l. 47.)

Nepagrįstas ir ieškovo argumentas dėl atsakovo AB „Lietuvos dujos“ pareigos gauti M. K., kaip gretimo žemės sklypo savininkės sutikimą arba sudaryti sutartį pagal tuo metu galiojusio STR „Statybos leidimas“ 15.4 punktą. Minėtas teisės aktas numatė, kad statytojas privalo pateikti susitarimą su gretimo žemės sklypo savininku, jei „pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti už Statytojui priklausančio žemės sklypo ribų ar kai gretimo sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti“. Byloje yra pateiktas 2007-05-15 Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 189,190), kuriame nėra informacijos apie tai, kad numatyta tiesti dujų tinklus per M. K. priklausantį žemės sklypą ar šį sklypą naudoti statybos metu. Taigi remiantis šiuo dokumentu, statytojui AB „Lietuvos dujos“ neatsirado pareiga kreiptis į M. K. dėl jos sutikimo leisti tiesti dujotiekį gretimame sklype. Duomenų apie tai, kad jai nuosavybės teise priklausantis sklypas buvo naudojamas ar buvo numatytas naudoti statybvietės įrengimui, byloje taip pat nėra. Dujų tinklai buvo numatyti tiesti valstybinėje žemėje. Sutikimas tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje buvo gautas iš Kauno apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) (b. l. 191).

AB „Lietuvos dujos“ kaip statytojas šiuo atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl jam negali atsirasti ir pareiga atlyginti ieškovo patikslintu ieškiniu keliamus reikalavimus.

2007-10-15 Nuomos sutartis tarp nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) savininkės M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 6.478 straipsnio 2 dalis).

Ieškininis reikalavimas yra nepagrįstas ir dėl to, kad Nuomos sutarties šalys tarpusavyje sudarė tariamąjį sandorį, kuris pagal CK 1.86 str. yra negaliojantis, todėl ieškovė negali remtis šia Nuomos sutartimi, reikalaudamas iš atsakovų sumokėti negautas pajamas. Nuomos sutarties sudarymo faktu verčia abejoti byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose esanti informacija. 2007 m. gruodžio 21 d. pretenzijoje (b. l. 31) buvo nurodyta, kad Nuomos sutarties terminas- vieneri metai, o sutartimi nustatytas nuomos mokestis – 20 000 Lt per mėnesį. Tuo tarpu- prie ieškinio pateiktoje Nuomos sutartyje (b. l. 49-51) nurodytas nuomos terminas - dveji metai (1.5 punktas), o nuomos mokestis - 10000 Lt per mėnesį. Šie prieštaravimai leidžia daryti prielaidą, kad pirma buvo parašyta pretenzija, o tik po to pasirašyta nuomos sutartis.

Nuomos sutarties 1.7 ir 2.1.5 punktuose nurodyta, kad išnuomojamame žemės sklype esantys statiniai turi būti naudojami pagal naudojimo paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registre. Minėtame registre nurodytos paskirtys: administracinė, garažų ir pagalbinio ūkio, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-12-03 rašte (b. l. 53) dėl sutarties nutraukimo nurodo, kad nutraukia sutartį dėl to, kad sutarties objektas netinkamas naudoti pagal paskirtį, nes sklypas su pastatais reikalingas gamybinei veiklai vykdyti. Minėtame rašte yra teigiama, kad Nuvykus apžiūrėti sutarties objekto, paaiškėjo, kad jis nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Šios faktinės aplinkybės sukelia abejones: pirma, kad nuomojamo turto savininkė galėjo būti pati kalta dėl šios sutarties nutraukimo, kadangi neatskleidė kitai šaliai visų aplinkybių, t.y. neinformavo kitos šalies apie tai, kad savininkei priklausantys pastatai nėra tinkami gamybinei veiklai; antra, kad Šalys pasirašydamos Nuomos sutartį, sudarė tariamąjį sandorį, kurio neplanavo vykdyti, todėl nebuvo atkreiptas dėmesys į pastatų paskirtį.

Nuomos sutarties sudarymo faktu verčia abejoti ir faktinė nekilnojamojo turto būklė Nuomos sutarties sudarymo metu. Gavus M. K. pretenziją dėl jos pažeistų teisių, AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo, AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Požeminių linijų statyba“ atstovai buvo nuvykę į vietą ir apžiūrint kelio dangą, dėl kurios atstatymo buvo gauta pretenzija. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad M. K. priklausantys pastatai adresu (duomenys neskelbtini) yra apleisti, ilgą laiką nenaudojami. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, administracinis pastatas yra pastatytas 1892 metais, o jo nusidėvėjimas yra 62 procentai. Be to Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nuo 2005-11-22, kai šį nekilnojamąjį turtą įsigijo M. K. iki šiol jis niekada taip ir nebuvo išnuomotas ar kitaip suteiktas kam nors naudotis, kas patvirtina prielaidas, kad jis galimai nėra tinkamas naudoti.

Abejonę dėl Nuomos sutarties sudarymo fakto kelia ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė situacija 2007-2008 metais, kai pagal Nuomos sutarties 1.6 punktą ji neva buvo įsipareigojusi sumokėti 120 000 Lt avansinį nuomos mokestį už metus į priekį.

Abejones dėl šios įmonės pajėgumo tuo metu sumokėti šį mokestį, patvirtina VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui pateikti dokumentai (Pelno (nuostolių) ataskaita, balansas) iš kurių matome, kad 2007 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuostolingai: nuostoliai už 2007 metus siekė 211841 Lt. Be to 2007 m. metiniame pranešime UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenis rodo, kas įmonė daugiau nei 30 procentų sumažino darbuotojų skaičių, taip pat nurodoma, kad „per 2007 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto žymiai sumažėjo, jis buvo arba parduotas arba nurašytas kaip netinkamas naudoti“ bei pateikiama informacija, kad 2007 metais stipriai sumažėjo įmonės pajamos.

Pablogėjusią šios įmonės finansinę padėtį 2007 metais patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S., duodamas interviu Verslo žinioms (duomenys neskelbtini): „Šiais metais iš 43 vilkikų parko pasilikau du. ... Ateina sunkūs laikai.... Šie metai bendrovei buvo patys blogiausi.“ Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms įmonės vadovas ir vienintelis jos akcininkas negalėjo sudaryti nuostolingo sandorio, pagal kurį turėtų mokėti metinį nuomos mokestį avansu.

Visos aukščiau nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Nuomos sutarties šalys tarpusavyje sudarė tariamąjį sandorį, kuris pagal CK 1.86 str. yra negaliojantis, todėl ieškovas negali remtis šia Nuomos sutartimi, reikalaudamas iš atsakovo sumokėti negautas pajamas. Toks ieškovės reikalavimas pažeidžia CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, turi būti tikra, jog ji patyrė faktinių nuostolių, t. y. negavo pajamų, dėl atsakovų veiksmų pasekmių. Manome, kad ieškovas patikslintame ieškinyje ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais neįrodo netiesioginių nuostolių buvimo realumo bei atsakovų kaltės dėl ieškovo negautų pajamų, todėl jo ieškinyje pateiktas reikalavimas priteisti negautą nuomos mokestį yra nepagrįstas.

Kaišiadorių rajono savivaldybė su ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Nurodo, kad Kaišiadorių rajono savivaldybei 2007 m. rugsėjo 28 d. mėn. buvo pateiktas Vidutinio slėgio dujotiekio įmones (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mieste, projektas. Kaišiadorių rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2007 m. spalio 10 d. (protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrino AB „Lietuvos dujos“ prašymą išduoti statybos leidimą ir pateiktus dokumentus. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrius 2007 m. spalio 26 d. išdavė Akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) Vidutinio slėgio dujotiekiui į įmones (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) mieste. Statytojo pateiktame projekte dujotiekio trasa buvo suprojektuota valstybės žemėje, šalia M. K. žemės sklypo, 2 metrų atstumu nuo sklypo ribos. Savivaldybė, išduodama statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidė nei Statybos įstatymo, nei kitų galiojančių teisės aktų.

Ieškovas patikslintame ieškinyje neteisingai nurodo, kad patikslintas projektas turėjo būti svarstytas Nuolatinėje komisijoje ir išduotas naujas statybos leidimas. Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-266 patvirtinto statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas“ 53 punkte nustatyta, kad po statybos leidimo išdavimo keičiant projekto sprendinius, privaloma atlikti projekto ekspertizę, projektą patvirtinti ar jam pritarti ir nustatyta tvarka gauti naują statybos leidimą, jei: keičiasi pagrindinė statinio naudojimo paskirtis, statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai, statinio laikančiosios konstrukcijos, didinamos planuojamos ūkinės veiklos apimtys; būtina pakeisti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius arba statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Visais kitais atvejais, nenurodytais Reglamento 53 punkte, po statybos leidimo išdavimo atliktiems projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti Statytojas (užsakovas). Tokiu būdu, Savivaldybė neprivalėjo svarstyti ir išduoti naujo statybos leidimo.

Ieškovo svarstymai, ar teisingai buvo išduotas statybos leidimas, ar projektas atitiko reikalavimus, neturi reikšmės, nes statybos leidimo išdavimas ieškovo teisių nepažeidė, gatvės danga ieškovui nepriklausė. Dujotiekis buvo tiesiamas valstybės žemėje ir ieškovui ar jo menamam nuomininkui netrukdė naudotis, iš visko sprendžiant, nenaudojamu turtu.

Statybos leidimo išdavimas dėl dujotiekio tiesimo valstybės žemėje niekaip nesusijęs su M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta nuomos sutartimi ar šios sutarties nutraukimu.

Ieškovo pradiniame 2010 m. ieškinyje Kaišiadorių rajono savivaldybė buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Tai rodo, kad ieškovas suprato, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės veiksmai ir išduotas statybos leidimas tiesti dujotiekį valstybės žemėje neturi jokio ryšio su ieškovo negautomis pajamomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus nuomos sutartį. Tik tada, kai Savivaldybė pareiškė savo teises į teisėtai jai priklausančią ir Registro įmonėje įregistruotą (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, ieškovas pakeitė Savivaldybės procesinę padėtį ir Savivaldybę įtraukė atsakovu.

Kelia abejonių žemės sklypo nuomos sutartis, neva sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. spalio 15 d. Nuomos sutartyje 1.2 punkte nurodyta, kad nuomotojas įsipareigoja perduoti objektą pagal numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas. VĮ Registrų centro Kauno filialo Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2 p. bei Žemės sklypo nuomos sutarties 1.3. punkte nurodyta žemės sklypo paskirtis - kita, naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos, naudojimo pobūdis - administracinių pastatų statybos. Tačiau nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gruodžio 3 d. raštu nutraukė sutartį visiškai dėl kitos priežasties - nurodė, kad bendrovei reikalingas sklypas su pastatais gamybinei veiklai vykdyti, minėtame rašte nurodė, kad nutraukia sutartį, nes sklypas nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tai reiškia, kad sklypas buvo išnuomotas su kita paskirtimi, negu buvo reikalinga nuomininkui, ir sutartį nuomininkas nutraukė dėl to, kad netiko sklypo paskirtis, nes jam buvo reikalingas sklypas gamybinei veiklai vykdyti, o ne dėl to, kad šalia sklypo tiesiamas dujotiekis, ir tuo labiau ne dėl to, kad Savivaldybė išdavė leidimą dujotiekiui tiesti valstybės žemėje. Todėl ieškovas pats kaltas dėl to, kad neinformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog pastatai ir žemės sklypas yra netinkami gamybinei veiklai vykdyti.

Gatvės dalies remontas negalėjo turėti ir neturėjo įtakos nuomininkui vykdyti jo veiklos (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veikla - automobilių transporto paslaugos) žemės sklype ir negalėjo būti sutarties nutraukimo priežastimi. Atsakovas UAB „Požeminių linijų statyba“ savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ir vykstant darbams nuomininkas turėjo galimybę netrukdomai patekti į žemės sklypą ir statinius. Tačiau net ir iš ieškovo pateiktų dokumentų (nuotraukų) matyti, kad šiame sklype jokie darbai nebuvo vykdomi nuo sklypo nuomos pradžios ir nebuvo ruošiamasi vykdyti jokios veiklos: pastatai apleisti, neremontuoti, žemės sklypas, kelias į jį apaugę žolėmis, nenaudojamas, gatvės bordiūrai taip pat apaugę žolėmis, nuo pat šio turto įsigijimo 2005 metais jis nebuvo naudojamas nei paties savininko, nei buvo kam nors išnuomotas.

Įvairūs darbai gatvėse ir keliuose vyksta pastoviai: statomi įrengimai, tiesiamos komunikacijos, atliekami gatvių remontai, tačiau nėra žinoma tokių atvejų, kad dėl to verslininkai atsisakytų vykdyti veiklą. Todėl ir kyla abejonės dėl šios nuomos sutarties sudarymo tikrumo.

Kelia abejonių ir pats sutarties sudarymo ir nutraukimo faktas, nes visi veiksmai atlikti bei raštai surašyti viena data. Nuomos sutartis sudaryta 2007 m. spalio 15 d., o sutarties 4.3 p. nustatyta, kad priėmimo-perdavimo aktas pasirašomas 2007 m. gruodžio 3 d. Antstolio S. U. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas taip pat 2007 m. gruodžio 3 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytas raštas dėl sutarties nutraukimo taip pat 2007 m. gruodžio 3 d. Todėl darome išvadą, kad šios sutarties šalys yra nesąžiningos ir sudarė tariamą sandorį, kuris pagal Civilinio kodekso 1.86 str. yra negaliojantis, be to, manome, kad buvo sudarytas atgaline data, dėl to ir nebuvo įregistruotas viešame registre.