- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-31
- Bylos Nr.
- I-221-484/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02428-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- T. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. O. kreipėsi į teismą su skundu, (I t., b. l. 1–2), prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), 80 000 Eur neturtinei žalai, patirtai laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 14 d., atlyginti (t. I, b. l. 1, 2).
Pareiškėjas skunde nurodo nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. buvo konvojuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą nežmoniškomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Dėl automobiliuose vežamo per didelio asmenų skaičiaus trūkdavo oro. Automobiliai buvo purvini ir surūdiję. Juose nebuvo veikiančios ventiliacijos ir šildymo, tvyrojo blogas oro kvapas, žiemą buvo šalta, o vasarą karšta. Automobiliuose taip pat nebuvo saugos diržų, o tai kelia grėsmę avarijos atveju.
Dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs emocines ir dvasines kančias, jautėsi pažemintas. Dėl to jis sapnuoja košmarus, jaučia baimę. Mano, kad dėl psichinės traumos, pasekmės išliks visam gyvenimui.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (t. II, b. l. 47).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams iki 2012 m. balandžio 27 d. (t. I, b. l. 7–9). Atsiliepime nurodo, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu.
Nurodo, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatytų reikalavimų, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojam asmeniui. Konvojavimas yra ginkluotas asmenų lydėjimas.
Atliekama specialiosios paskirties transporto priemonių planinė ir neplaninė dezinfekcija. Be to ir patys konvojuojami asmenys privalo palaikyti švarą automobiliuose. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nenustatyta, kad aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, įrašant konvojaus kelionės žiniaraštyje. Skundai konvojavimo metu yra registruojami konvojaus kelionės žiniaraštyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas dėl netinkamo pareigūnų elgesio jokių skundų neteikė. Skunde nurodė abstrakčius teiginius dėl Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Be to, nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. Nėra ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Atsakovės atstovės nuomone, nėra byloje duomenų, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, nepažeidus Konvojavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (t. II, b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo T. O. teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų.
Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3145-171/2016 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą pakeitė ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš galimai netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d., priteisimo. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimą, teismas, nagrinėdamas šią bylą, vertina tik faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo konvojavimu laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d. Išanalizavus bylos medžiagą, pareiškėjo skunde nurodytų teisių pažeidimų pobūdį, darytina išvada, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, kadangi jis skunde nurodė, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų patyrė emocines ir dvasines kančias, jautėsi pažemintas, sapnuoja košmarus, jaučia baimę ir mano, kad dėl psichinės traumos, pasekmės išliks visam gyvenimui. Todėl, įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015 m. balandžio 29 d. (t. I, b. l. 1, 2), o prieš tai nesikreipė į jokias institucijas dėl pažeidžiamų teisių ir patirtos neturtinės žalos, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą, todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. balandžio 29 d. ir nėra pagrindo jį atnaujinti.
Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Šiuo atveju teismui neatnaujinus termino reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. balandžio 29 d., skundas šioje dalyje atmestinas. Atsižvelgiant į tai, teismas toliau pasisako dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d. konvojuotas nebuvo, todėl pagrindo konstatuoti neteisėtus Viešojo saugumo tarnybos veiksmus nagrinėjamu atveju nėra.
Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. O. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.