Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-02 · Administracinė byla Nr. eI-1126-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-02
Bylos Nr.
eI-1126-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05354-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
V. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1126-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05354-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos V. T. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja V. T. su 2013 m. spalio 17 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra, atsakovė) neišmokėtą prokuroro darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. (duomenys neskelbtini) Lt.

Pareiškėja skundą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, skunde, be kita ko, nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 37 str. 1 d., esant tarnybiniam būtinumui, laikinai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pavesta atlikti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro pareigas, o nuo (duomenys neskelbtini) paskirta į (duomenys neskelbtini)prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro pareigas. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini)paskirta (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurore. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Generalinio prokuroro įsakymu Nr. P-282 suteiktas jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas, (duomenys neskelbtini) suteiktas justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas, (duomenys neskelbtini) suteiktas justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas, (duomenys neskelbtini) – vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas.

Atsiliepimas

2. Pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė nurodo, kad ji nesutinka su pareiškėjos skundu. Pažymėjo, kad per visą laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nepriskaičiuota darbo užmokesčio dalis sudaro (duomenys neskelbtini). Generalinė prokuratūra, apskaičiuodama ir mokėdama prokurorų darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiais įstatymais, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. Mano, kad Generalinės prokuratūros veiksmai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir išmokant sumažintą pareiginę algą, yra teisėti, nepažeidžiantys pareiškėjos teisių ir (ar) teisėtų interesų. Atsakovė prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nusprendus tenkinti skundą, mokėjimus išdėstyti proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per vienerius metus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. T. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjai neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt. Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėja dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis