- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-05
- Bylos Nr.
- e2S-614-1136/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14064-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Atsakovas
- E. V.
- Ieškovas
- F. V.
- Trečiasis asmuo
- U. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24585-566/2025 pagal ieškovės F. V. ieškinį atsakovui E. V., trečiajam asmeniui U. V. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė F. V., pareikšdama ieškinį dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą ieškovei mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 389,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Vilniaus misto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 25 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovei, mokamą periodinėmis išmokomis po 389,00 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo.
3. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apie atsakovo gaunamas pajamas bei pilnametės ieškovės poreikius, darė išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Sprendė, kad priteistinas laikino išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji pilnamečio vaiko poreikiai bus patenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovas E. V. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį.
6. Teigė, kad ieškovė nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Paaiškino, jog pilnametė ieškovė į teismą kreipėsi tik po metų nuo pilnametystės, kas manytina, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo. Tvirtino, kad jokio pranešimo apie mediaciją jis negavo, pati ieškovė nei skambino, nei jam rašė, kad jai reikalingas materialinis išlaikymas.
7. Nurodė, jog jis yra bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, augina du nepilnamečius vaikus, turi sveikatos problemų ir jo galimybės įsidarbinti yra apsunkintos..
8. Tvirtino, kad ieškovė nenurodė jos pamokų tvarkaraščio, numatomų laikyti egzaminų, jų laikymo tvarkaraščio, nesiaiškintos galimybės pačiai pasirūpinti savo finansine padėtimi. Atkreipė dėmesį, jog išmoka vaikams šiuo metu siekia 122,50 Eur, be to, ieškovė gali pasinaudoti ir kitomis valstybės skiriamomis išmokomis.
9. Teigė, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas reikalingo išlaikymo dydį, jį sutapatino su ieškinio reikalavimu, taip iš esmės pasisakydamas dėl ieškinio dalies pagrįstumo. Tvirtino, kad teismas negalėjo nustatyti didesnio laikino išlaikymo nei 327,00 Eur, iš reikalingos pilnametei išlaikymo sumos atimant valstybės mokamą vaiko išmoką.
10. Nurodė, kad teismas nevertino to, kad ieškovei būnant nepilnametei, buvo mokamas 289,00 Eur išlaikymas. Pažymėjo, jog yra sukūręs naują šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, turimas turtas nėra didelės vertės, su sutuoktine yra sudaręs vedybų sutartį, kuria įtvirtintas asmeninės nuosavybės institutas. Tvirtino, kad neturi finansinių galimybių prisidėti prie pilnamečio vaiko poreikių tenkinimo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir nepagrįstos.
Atsiliepimas
11. Ieškovė F. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė skundą atmesti.
12. Teigė, jog ieškinyje išdėstytos aplinkybės nesudarė teismui preliminariai vertinti ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Laikė, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas atitinka realius jos poreikius, tėvų turtinę padėtį. Išlaikymo dydis nėra neproporcingas ir pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Atkreipė dėmesį, jog ginčydamas nutartį, atsakovas net neprašė sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydžio.
13. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturėjo galimybių visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo dydžio, realių tėvų galimybių teikti išlaikymą, nes tai nustatoma bylą nagrinėjant iš esmės. Atkreipė dėmesį, jog bylai pateikti patvirtino, kad atsakovas turi turto, darbingas, neseniai neatlygintinai perleido didelės reikšmės nekilnojamąjį turtą, todėl turi galimybę teikti savo pilnametei dukrai išlaikymą.
14. Teigė, jog nagrinėjama byla yra šeimos byla, kur teismo vaidmuo yra aktyvus (gali viršyti byloje pareikštus reikalavimus, savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus), todėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškiniu reiškiamų reikalavimų sutaptis nėra kliūtis teismui spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisti vaikui laikiną išlaikymą.
15. Pažymėjo, kad atsakovas, susilaukdamas dar dviejų vaikų su kita moterimi, turėjo suvokti, kad, nepaisant iširusių santuokinių ryšių, pareiga rūpintis dukra išliks net ir sulaukus jai pilnametystės, ir pareiga negali būti perkeliama dukros motinai, su kuria vaikas liko gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties / sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Atsakovas E. V. su atskiruoju skundu pateikė į bylą vaikų gimimo išrašus, pažymą iš Užimtumo tarnybos.
20. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas nepranešus atsakovui (CPK 147 straipsnio 1 dalis), atsakovas neturėjo galimybės pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrindui priimti su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.
Dėl skundžiamos nutarties
21. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
22. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra nagrinėjamas ginčas tarp šalių, netiriami ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, tik sprendžiama, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, ar būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui. Tokia laikinai ginčo situaciją sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė ir yra laikino išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
23. Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevertinus pačios ieškovės galimybių pagerinti savo finansinę padėtį, apelianto turtinės padėties, jo galimybių teikti išlaikymą, iš esmės pasisakius dėl ieškinio reikalavimo dalies pagrįstumo.
24. Kaip nurodyta nutarties 22 punkte, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra aiškinamasi išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo pagrįstumas, detaliai netiriamos visos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog pirmosios instancijos teismas detaliai nevertino nei pačios ieškovės galimybių pasigerinti savo finansinę padėtį, nei apelianto turtinės padėties, o tik preliminariai vertino ieškinyje nurodytas aplinkybes, kokia yra ieškovės motinos, apelianto turtinė padėtis, kokie poreikiai pačios ieškovės, pažymėjo, kad ieškovę išlaiko tik jos motina.
25. Apelianto atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl jo galimybių dirbti, jo šeiminės padėties, dėl valstybės skiriamos vaiko išmokos, dėl ieškovės galimybių pačiai pasirūpinti finansine padėtimi vertintinos bylą nagrinėjant iš esmės, sprendžiant klausimą dėl realaus ieškovės poreikio gauti išlaikymą iš apelianto, paties apelianto finansinių galimybių teikti savo dukrai išlaikymą.
26. Vertinant apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės pasisakė dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, primintina, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžiamas nenagrinėjant bylą iš esmės. Pabrėžtina, jog tik bylą išnagrinėjus iš esmės, paaiškės, ar ieškovės reikalavimas buvo pagrįstas ir įrodytas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paties išlaikymo dydis bus aiškus išnagrinėjus bylą iš esmės, kas reiškia, jog priteistas laikino išlaikymo dydis gali ir pasikeisti.
27. Apeliantas teigia, kad pati ieškovė, sulaukusi pilnametystės, su juo nebuvo susisiekusi dėl reikalingo išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apelianto teiginys iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovę išlaiko tik motina.
28. Kadangi apeliantas atskiruoju skundu prašė panaikinti skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais neturi pagrindo naikinti 2025 m. gegužės 21 d. nutartį.
30. CPK 80 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teikiamus šeimos bylose, žyminis mokestis nemokamas. Kadangi nagrinėjama byla patenka į šeimos bylą kategoriją, skundas dėl nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Nustatyta, kad apeliantas, teikdamas, sumokėjo 57,00 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas grąžinti apeliantui sumokėtą žyminį mokestį CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57,00 Eur (penkiasdešimt septyni eurai 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. birželio 2 d. grynųjų pinigų įmokėjimu Nr. 409967 AB Artea banke, tai įpareigojant atlikti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.