- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- e2-24283-734/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- D. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei D. D. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijios tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo teismo iš atsakovės priteisti 704,70 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka - sūnui. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – Ieškovas) su draudėja S. P. sudarė draudimo sutartį Nr. 710-301-21045, kuria remiantis buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis adresu Žemynos g. 17-47, Vilnius. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino Draudėjai 704,70 EUR dydžio nuostolius, kuriuos Draudėja patyrė dėl 2018-10-25 įvykusio karšto vandens pratekėjimo iš patalpų, esančių adresu Žemynos g. 17-47, Vilnius, kuomet šiose patalpose įvyko santechninis gedimas. Įvykio metu minėtos patalpos nuosavybės teise priklausė atsakovei.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Bylos duomenys patvirtina, kad butas, kuriame gyvena atsakovė, yra virš Draudėjos buto, Ieškovas, įgyvendindamas savo regreso teisę (CK 6.1015 straipsnį), 704,70 EUR reikalauja iš atsakovės. Taigi butui padaryta žala (704,70 Eur) kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamos buto priežiūros (CK. 6.246-6.249 str.). Remiantis CK 6.1051 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi ieškovė, veikdama kaip draudikė, atlyginio žalą, padarytą butui, esančiam, ji įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos (704,70 Eur) iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 704,70 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (verslininkas) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus materialius teisinius ieškinio reikalavimus, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės tenkintinas visiškai.
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio pateikimą teismui ieškovė sumokėjo 16 Eur žyminį mokestį, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 0,86 Eur už Nekilnojamo turto registro centrinio bako išrašą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuris jos naudai priteistinas iš atsakovės.
Valstybė patyrė 1,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 704,70 Eur (septynis šimtus keturis eurus 70 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 704,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2019-06-18 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,70 Eur (septyniolika eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės ERGO Insurance SE, į.k. 10017013, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 302912288, naudai.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.