- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- I-2946-473/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01154-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundus atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl žalos atlyginimo .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundais (b. l. 1–2, 31–32), kuriuose prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkmų kalinimo sąlygų.
Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. kovo 27 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Minėtos įkalinimo įstaigos dušų patalpose esančios persirengimo vietos nebuvo atitvertos nuo likusių dušų patalpų ir išėjimo durų, todėl buvo pažeistas pareiškėjo privatumas kitų kalinių ir prižiūrėtojų atžvilgiu. Be to, besimaudant dušo patalpoje renkasi garai, dėl ko sušlapdavo pareiškėjo rūbai. Dėl šių netinkamų sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, negalėjo ramiai miegoti, jautė dirglumą, padidėjusią fobiją aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas. Pareiškėjas už šuo pažeidimus prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, kad nors pareiškėjas pasiprašė būti kalinamas su nerūkančiais asmenimis, tačiau visi buvo rūkantys, nors buvo parašę, kad yra nerūkantys. Kaip antai, pradarius langą ar būnant pasivaikščiojimo kiemleyje, tekdavo kvėpuoti rūkančiųjų dūmais. Tekdavo nutraukti pasivaikščiojimą, nes pareiškėjas patyrė fizinių ir moralinių nepatogumų. Pasivaikščiojimo kiemeliai nesutvarkyti, grindys kreivos, betonas suskilinėjęs, tieisiai vaikščioti neįmanoma, visur pelėsis. Po pasivaikšičojimo nurodytose sąlygose pareiškėją apimdavo dar didesnė depresija, nesinorėjo eiti vaikščioti į kiemą. Įkalinimo įstaiga visiškai nesirūpina suimtųjų užimtumu. Pareiškėjas tapo apatiškas, tingus, irzlus, mažai bendraujantis, linkęs save žaloti. Dėl šių kalinimo sąlygų pareiškėjas prašo priteisti 3 000 Eur atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN) atsiliepimuose su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo pareiškėjo skundus atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 8–12, 41–45). Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukom buvo kalinams nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. kovo 28 d. Pažymi, jog vadovaujantis įstaigos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe – 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Patalpose įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui. Dėl pareigūnų funkcijų atlikimo ir elgesio atsakovas nurodo, jog Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Siekiant užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, Lukiškių TI-K prižiūrėtojai per stebėjimo langelį arba akutę privalo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Dėl laikymo kartu su rūkančiais /nerūkančiais atsakovės atstovas paaiškina, kad įkalinimo įstaigoje nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai. Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Duomenys apie tai, ar asmuo sutinka būti laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis yra saugomi nuteistojo (suimtojo) asmens byloje. Pareiškėjui 2018 m. kovo 28 d. išvykus į Kybartų pataisos namus, kartu su juo šiai pataisos įstaigai buvo perduota ir jo asmens byla. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos, patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1-191 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos patvirtinimo“ 11 punktu, suimtieji (nuteistieji) priežiūros poste Nr. 8 (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnio, 70 straipsnio reikalavimais. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus pravestas pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal Tvarką, suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Vadovaujantis Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagrindinius sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“, Lukiškių TI-K įrengtos specialiosios rūkymui skirtos patalpos (rūkymo vietos). Šios patalpos yra įstatymo nustatyta tvarka paženklintos. Vietose, kuriose yra draudžiama rūkyti, yra iškabinti aiškiai matomi įspėjamieji ženklai ir (arba) užrašai.
Atsakovės atstovo manymu, pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės pagrįstos tik abstrakčiais teiginiais,tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiamai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. D. D. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti arba žeminti jo orumą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.). Su kalinamaisiais turi būti elgiamasi taip, jog būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015).
Pareiškėjas nurodo, kad dušų patalpose persirengimo vieta nėra atitverta nuo likusių dušų patalpų ir išėjimo durų, dėl ko nebuvo užtikrintas jo privatumas perisrenginėjant kitų kalinių ir pareigūnų atžvilgiu. Be to, dušuose dėl garų sušlapdavo rūbai.
Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Lietuvos higienos normos HN 134:2015) nenumatytas reikalavimas, kad privatumas kalinamiems asmenims dušų patalpose būtų užtikrinamas persirengimo metu, t. y. kad asmenys persirenginėtų atskirose privačiose kabinose. Ta aplinkybė, jog Lukiškių TI-K nebuvo įrengtų atskirų persirengimo patalpų galėjo sukelti tam tikrų nepatogumų pareiškėjui, tačiau negalėjo pažeisti jo privatumo ir padaryti realios neturtinės žalos pareiškėjui. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas šiuo aspektu nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes nebuvo nustatytos pareigos dušinėse įrengti atskirus persirengimo kambarius ar pertvaras. Toks vertinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. pvz., 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019).
Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad drabužiai maudymosi metu sudrėkdavo nuo garų ir būdavo šlapi, teismas pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti tokių situacijų, maudymosi metu drabužius galėjo laikyti neperšlampamame (pvz., polietileniniame) maišelyje.
Pareiškėjas neturinės žalos atsiradimą, be kita ko, kildina iš to, jog jis buvo kalinamas kartu su rūkančiais asmenimis.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Atsakovės atstovas nurodė, kad pagal Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagrindinius sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normą HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“, Lukiškių TI-K įrengtos specialiosios rūkymui skirtos patalpos (rūkymo vietos), kurios patalpos yra įstatymo nustatyta tvarka paženklintos. Vietose, kuriose yra draudžiama rūkyti, yra iškabinti aiškiai matomi įspėjamieji ženklai ir (arba) užrašai. Šiuos atsakovės atstovo argumentus patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 64–70).
Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1-1911 (b. l. 50-53), 9 punkte nustatyta, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems išdalinama (įteikiama) anketa, kurioje atvykę asmenys raštu nurodo, ar būdami įstaigoje pageidauja būti laikomi su rūkančiais ar su nerūkančiais asmenimis, užpildo kitus reikalingus duomenis. To pateis aprašo 11 punkte nustatyta, kad Lukiškių TI-K APS vyriausiasis specialistas (budinčiosios pamainos) ar specialistas (budinčiosios pamainos) arba pagal kompetenciją paskirtas specialistas suimtuosius ir nuteistuosius iš laikino laikymo kamerų skiria į kameras Nr. 104-125 priežiūros poste Nr. 8, užtikrindamas minimalų plotą vienam asmeniui bei griežtai vadovaudamasis teisės aktuose nustatytais izoliavimo reikalavimais, taip pat atsižvelgdamas į asmens pageidavimą būti laikomam su rūkančiais ar su nerūkančiais asmenimis.
Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras, be kita ko, atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Byloje pateiktame Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. balandžio 2 d. tarnybiniame pranešime apie D. D. nurodoma, kad 2017 m. spalio 30 d. D. D. atvykęs į Vilniaus PN užpildė „Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą apklausos anketą“, kurioje nurodė, kad nesutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio „Suimtųjų ir nuteistųjų laikymas atskirai” reikalavimais buvo laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis (b. l. 63). Teismas šiame tarnybiniame pranešime nurodyta informacija neturi pagrindo abejoti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant dėl nerūkančių nuteistųjų laikymo kartu su rūkančiais, pripažįstama, jog tai pažeidžia Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktų ( HN 37:2009 6, 13 punkto) nuostatas, iš esmės įtvirtinančias nerūkančio asmens teisę į jų sveikatai saugią aplinką. Kita vertus, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3808-575/2018, 2017 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1396/2013 ir kt.). Pareiškėjas skunde nenurodė ir byloje nėra duomenų apie pareiškėjo nusiskundimus žodžiu, ar raštu administracijai dėl jo patalpinimo su rūkančiais ar dėl to, jog pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui buvo kliūčių tokį skundą pateikti. Nustačius, kad nebuvo kliūčių pareiškėjui išreikšti minėtus nusiskundimus administracijai, tačiau jis tokia galimybe nesinaudojo, laikoma, jog pareiškėjo teisių pažeidimas nenustatytas.
Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo pelėsis, kad grindys buvo kreivos, betonas suskilęs.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
Pareiškėjas, teigdamas, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo pelėsis ir kad grindys buvo kreivos, nenurodo konkrečių netinkamos būklės pasivaikščiojimo kiemelių. Skunde jis taip pat aiškiai neišdėstė su galimais pažeidimais susijusių aplinkybių, tačiau apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginių išdėstymu. Pareiškėjas nenurodė, o ir byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės su skundais būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją. Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą dėl nurodytų pažeidimų ištyrimo. Pareiškėjas teigė, kad dėl prastos pasivaikščiojimų kiemelių būklės net nenorėdavo į juos eiti, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo atsisakymas pasinaudoti galimybe pasivaikščioti gryname ore negali sąlygoti neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl to, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo pelėsis ir kad grindys buvo kreivos, laikomi nepagrįstais ir neįrodytais.
Pareiškėjas taip pat skundėsi aplinkybe, kad nebuvo užtikrintas suimtųjų užimtumas. Vertinant šiuos argumentus, teismas pažymi, kad pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, susijusius su suimtųjų užimtumo neužtikrinimu. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar konkrečiai ginčo laikotarpiu būtent jam nebuvo užtikrintas užimtumas ir kad dėl to su skundais ar prašymais būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šie pareiškėjo argumentai nėra susiję su kokiomis nors paties pareiškėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iš to kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, daro išvadą, kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundai atmestini kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. D. skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.