Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nutarties, kuria A. G., kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2005 m. spalio 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. kaltinamas tuo, kad seksualiai prievartavo ir išžagino mažametę A. V., o būtent: 2000 m. birželio mėnesį, nenustatytą dieną ir valandą, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, mažametyste, nenustatytu automobiliu nuvežė A. V., (duomenys neskelbtini), į mišką, esantį Šiaulių rajone, kur prieš savo valią, tenkindama A. G. reikalavimą, paėmė į burną ir čiulpė jo lytinį organą, varpą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kaltinamasis A. G. iki 2002 m. nenustatyto mėnesio ir dienos, kartą kas 3-4 savaitės, nenustatytomis dienomis ir valandomis, nenustatytu automobiliu nuveždavęs A. V. į mišką Šiaulių rajone, automobilyje ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, mažametyste, prieš nukentėjusiosios valią, oraliniu būdu, tenkino lytinę aistrą su mažamete A. V. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2002 m. nenustatyto mėnesio iki 2005 m. kovo 23 d., kas dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis valandomis, nenustatytos markės automobiliu nusivežęs A. V. į mišką, esantį Šiaulių rajone, tame pačiame lengvajame automobilyje, taip pat bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, mažametyste, prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su mažamete A. V., tokiu būdu ją seksualiai prievartavo, t. y. A. G. kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Be to, A. G. kaltinamas tuo, kad 2005 m. kovo 23 d., apie 24 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, mažametyste, prieš nukentėjusiosios valią lytiškai santykiavo su A. V., (duomenys neskelbtini), bei vonioje ir svečių kambaryje ant stalo, t. y. nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje.

A. G. buvo sulaikytas 2005 m. balandžio 5 d. (skundžiamoje nutartyje per klaidą nurodyta, kad 2005 m. liepos 14 d.), o 2005 m. balandžio 7 d. jam paskirta kardomoji priemonė, suėmimas.

Kaltinamasis A. G., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nutartį dėl suėmimo pratęsimo.

A. G. manymu, nėra pagrindo jam skirti griežčiausią kardomąją priemonę, suėmimą, nes jis nepadarė jokio nusikaltimo, byloje nėra pakankamai objektyvių tiesioginių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė inkriminuojamas veikas, kaip to reikalauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punktas. Anot suimtojo, Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti parenkant švelnesnę kardomąją priemonę - namų areštą. Suimtasis teigia, kad jį bandoma apkalbėti, apšmeižti, nes šeimoje reikalavo griežtos tvarkos, mano, kad apkalbamas ir šmeižiamas dėl žmonos V. G. intrigų ir ambicijų. Anot suimtojo, teismas, skirdamas kardomąją priemonę, suėmimą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas. A. G. neigia liudytojos V. G. parodymus (b. l. 83, t. 1), kad buvo toks atvejis, kai jis tarpusavio konflikto metu buvo pridėjęs savo tarnybinį ginklą nukentėjusiajai A. V. prie smilkinio. Suimtojo manymu, V. G. siekia sudaryti įspūdį, kad jam būnant laisvėje gali kilti realus pavojus jos ar nukentėjusiosios A. V. gyvybei ar sveikatai, V. G. yra suinteresuota bylos baigtimi, nes siekia atimti iš jo vaikus, nuteisus laisvės atėmimu suimtąjį, ji turėtų materialinės naudos. Be to, suimtojo nuomone, tai neturi jokios sąsajos su tiriamomis veikomis. Suimtasis teigia, kad V. G. kreipdavosi į ikiteisminio tyrimo prokurorę, kad jai daromas poveikis, kiekvieną kartą po to, kai suimtojo tėvai aplankydavo jo vaikus, kadangi siekia A. G. išlaikyti izoliuotą, kad galėtų sau palankiai susitvarkyti materialius dalykus bei visiškai sugniuždyti suimtąjį. A. G. teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo objektyviai tiriamos jo nurodytos aplinkybės bei nesigilinama į priežastis ir motyvus, kodėl jis gali būti šmeižiamas. Anot A. G., teismai, priėmę procesinius sprendimus dėl kardomosios priemonės, suėmimo, skyrimo, pratęsimo bei nagrinėdami apeliacine tvarka, nesigilino į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas prieštaraujančias viena kitai aplinkybes, kuriomis grindžiamas kaltinimas (šios aplinkybės bus nurodytos teisminio nagrinėjimo metu).

A. G. manymu, teismas, nagrinėdamas suėmimo pratęsimo klausimą, tinkamai neužtikrino jo gynybos, pažeidė jo teisę į gynybą, kadangi jis posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, jog suėmimo pratęsimas būtų nagrinėjamas be jo gynėjos advokatės L. Rožkovos, su kuria jis yra sudaręs sutartį dėl gynybos, nes ji geriausiai yra susipažinusi su byloje esančiais duomenimis. Suimtasis nurodo, kad jis turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, butą (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra jo deklaruota gyvenamoji vieta. Be to, jis gali gyventi ir pas tėvus (duomenys neskelbtini), kur gyvendamas apskritai neturėtų jokios galimybės net atsitiktinai susitikti su nukentėjusiąja, liudytoja V. G., kitais liudytojais.

A. G. atkreipia dėmesį, kad teismas paviršutiniškai išnagrinėjo suėmimo pratęsimą, nutartyje nurodė neteisingą sulaikymo datą (2005-07-14), tokia data apskritai nebuvo sprendžiamas kardomosios priemonės, suėmimo, klausimas, nutartyje nurodė, kad jis kaltinamas dviem tyčiniais sunkiais nusikaltimais, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų, kai tuo tarpu iš tikrųjų jis kaltinamas dviem labai sunkiais nusikaltimais, už vieną kurių numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 13 metų, už kitą – iki 15 metų. A. G. teigia, kad iš teismo daromų išvadų matyti, jog teismas turi išankstinę nuomonę ir kad, net nepradėjus teisminio nagrinėjimo, už akių yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. A. G. teigia suprantąs savo atsakomybę ir, žinodamas pasekmes, jis tikrai negalėtų daryti poveikio nukentėjusiajai bei liudytojams. Byloje ikiteisminis tyrimas jau atliktas, todėl jo buvimas laisvėje negalėtų trukdyti procesui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi kaltinamojo gynėja prašė jo ginamojo skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. G. padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios A. V., liudytojų V. G., T. B. ir kitų liudytojų parodymai, teisės medicinos specialistų išvados, daiktai bei dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir kiti duomenys. Ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė jam inkriminuotas veikas nei sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, nesprendžiama. Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės taikymui reikalingas buvimas pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką.

Pratęsdamas A. G. suėmimo terminą dar 3 mėnesiams, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t.y. manymą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis trukdys procesui, bandydamas paveikti liudytoją ir nukentėjusiąją.

Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos.

Nukentėjusiosios ir liudytojos V. G. parodymuose yra duomenų ir apie tai, kad A. G. joms yra grasinęs susidorojimu. Nukentėjusioji yra parodžiusi, kad grasinimas buvo tiesiogiai siejamas su reikalavimu, kad niekas neturi sužinoti apie tai, kas yra įvykę tarp A. G. ir nukentėjusiosios. Duomenų apie tai, kad nukentėjusioji A. G. yra prigrasinta ir jo bijo, yra ir liudytojų A. J., Z. R., V. A. parodymuose. Dėl šių duomenų apygardos teismo išvada, kad būdamas laisvėje A. G. gali trukdyti procesui, bandydamas paveikti nukentėjusiąją ir liudytoją, pripažįstama pagrįsta. Tai, kad laisvėje A. G. gali gyventi ir kitoje vietoje, o ne su nukentėjusiąja ir liudytoja, tokio pagrindo realumo nepašalina, kadangi vien gyvenimas to paties miesto kitoje gatvėje ar net kitame mieste nėra sunkiai įveikiama kliūtis susirasti ir bandyti paveikti nurodytus asmenis.

Nurodyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

Kita būtina suėmimo termino pratęsimo sąlyga buvo (už nusikaltimus, kurių padarymu kaltinamas A. G., numatyta griežtesnė negu 1 metų laisvės atėmimo bausmė).

Suėmimo pratęsimo tvarka pažeista nebuvo. Panevėžio apygardos teismo 2005-10-07 posėdyje dalyvavo gynėjas R. Kurklietis ir kaltinamasis sutiko, kad jį gintų šis gynėjas. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentais apie teisės į gynybą pažeidimą.

Skundžiamoje nutartyje iš tikro, kaip teisingai nurodoma skunde, neteisingai nurodyta A. G. sulaikymo data (2005-07-14 vietoj 2005-04-05) bei maksimalios bausmės už vieną iš inkriminuojamų nusikaltimų dydis (15 metų laisvės atėmimo vietoj 13 metų laisvės atėmimo). Tačiau šie apsirikimai įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

kaltinamojo A. G. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.