- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-07
- Bylos Nr.
- 2-535/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- VĮ Mažeikių miškų urėdijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Alksjanos servisas“
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VĮ Mažeikių miškų urėdijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo VĮ Mažeikių miškų urėdijos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-515-43/2006 pagal Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, bendraieškis VĮ Mažeikių miškų urėdija, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Alksjanos servisas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras, gindamas VĮ Mažeikių miškų urėdijos interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Alksjanos servisas“, prašydamas: 1) nutraukti 2002 m. rugsėjo 30 d. tarp atsakovo ir VĮ Mažeikių miškų urėdija sudarytą medienos hidraulinio krautuvo Herkules 18 pirkimo - pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovo VĮ Mažeikių miškų urėdijai 118 000 Lt; 2) nutraukti 2002 m. gruodžio 20 d. tarp tų pačių šalių sudarytą minėto medienos hidraulinio krautuvo modernizavimo ir montavimo rangos sutartį ir priteisti iš atsakovo VĮ Mažeikių miškų urėdijai 27 777,20 Lt; 3) priteisti iš atsakovo VĮ Mažeikių miškų urėdijai 19 599,30 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad įvykus viešajam pirkimui atvirojo konkurso būdu, 2002 m. rugsėjo 30 d. tarp bendraieškio ir atsakovo buvo sudaryta medienos hidraulinio krautuvo Herkules 18 pirkimo - pardavimo sutartis. Bendraieškis sutartyje nustatytus įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovas perdavė ne tik netinkamos kokybės daiktą, bet ir nepateikė dokumentų, kurie jį charakterizuotų. Prieš pasirašant priėmimo - perdavimo aktą paaiškėjo, kad parduodamas įrenginys turi trūkumų ir negali būti eksploatuojamas. Vėliau atsakovas sutiko pašalinti įrenginio trūkumus ir tuo pagrindu 2002 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta minėta rangos sutartis. Atsakovas, šalindamas įrenginio trūkumus, sukūrė kitą įrenginį, kuris neteko pagrindinės hidromanipuliatoriaus savybės – jį reikėjo valdyti rankomis. 2003 m. liepos 11 d. aktu buvo konstatuota, kad perduoto daikto trūkumai yra esminiai ir nepašalinti rangos sutarties darbais. Akto išvadų atsakovas nepasirašė, bet ir nepateikė jokių šias išvadas paneigiančių duomenų. Ieškovo teigimu, tokiu būdu atsakovas pardavė netinkamą daiktą, nes jis negali būti naudojamas pagal paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad VĮ Mažeikių miškų urėdijos įsigytas medienos hidromanipuliatorius yra saugus ir tinkamas naudoti pagal jo tiksline paskirtį - medienos krovinio darbams. Teismas sprendė, jog ginčo 2002 m. rugsėjo 30 d. sutartis dėl medienos hidraulinio krautuvo pirkimo-pardavimo yra tinkamai įvykdyta, o ieškovas ir bendraieškis priešingai neįrodė.
Teismas taip pat nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad bendraieškis būtų reiškęs atsakovui pretenzijas dėl įsigyto krautuvo netinkamos kokybės, o 2002 m. gruodžio 20 d. tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, kurios objektas – medienos hidraulinio krautuvo modernizavimo ir montavimo ant automobilio darbai, o ne krautuvo trūkumų šalinimas. Teismas sprendė, kad ir 2002 m. gruodžio 20 d. medienos hidraulinio krautuvo modernizavimo ir montavimo rangos sutartis yra tinkamai įvykdyta, o ieškovas ir bendraieškis priešingai neįrodė (CPK 178str.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas VĮ Mažeikių miškų urėdija 2008 m. kovo 17 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad po Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimo įsiteisėjimo naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Šį savo teiginį pareiškėjas grindė tuo, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2007 m. gruodžio 14 d. pateikė išvadą, jog nepašalinus inspekcijos išvardintų trūkumų, naudoti ginčo hidromanipuliatorių Herkules 18 yra nesaugu ir jo naudojimas negalimas. Valstybinės darbo inspekcijos rašte konstatuoti tokie įrenginio trūkumai: netinkamas ir nekonkretus įrenginio ženklinimas, kiekviename dokumente nurodyti vis skirtingi įrenginio pavadinimai, yra du paso variantai su skirtingais daviniais, naudojimo dokumentuose nėra nurodytas gaminio komplektiškumas, nėra tiksliai apibrėžta gaminio paskirtis ir nepateikti visi su gaminio sauga ir jo saugiu naudojimu susiję parametrai, jų tikslumas, nenurodytos gaminio naudojimo sąlygos; nepateikta operatoriui būtina valdymo organų išdėstymo schema ir neaprašytas nuosekliai įrenginio parengimas darbui, jo valdymas bei darbas su juo, trūksta esminių, būtinų saugiam darbui nuostatų, nepakankamai akcentuojama reikalavimas hidrosistemos nuorinimui, nors tai tiesiogiai susiję su pavojais keliant krovinius, esant nenuorintai sistemai; įrenginio techninėje byloje pasigendama bandymų rezultatų (bandymų protokolų) patvirtinančių, kad yra užtikrinti tokie parametrai ar reikalavimai, kaip įrenginio stovumas, perkrovų bei darbo zonų (posūkių) ribojimas. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad Valstybinė darbo inspekcija pripažįsta įrenginį nesaugiu ir todėl negalimu naudoti, turi esminės reikšmės sprendžiant klausimą, ar ginčo hidromanipuliatorius yra tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Pareiškėjas nurodė, jog kartu su potencialiai pavojingu įrenginiu pirkėjui turėjo būti pateikti įrenginio techniniai dokumentai, tai yra įrenginio atitikties deklaracija, įrenginio pasas, brėžiniai, saugos instrukcija ir kiti kartu su įrenginiu gamintojo pateikiami dokumentai, kuriuose nurodoma įrenginio paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomieji saugos reikalavimai bei naudojimo tvarka (CK 6.318 str. 1d., 6.325 str.). Atsakovas techninę įrangos dokumentaciją sukomplektavo tik 2005 metais. Tačiau net ir įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo atmestos pareiškėjo pretenzijos dėl įrenginio nekokybiškumo, darbų saugos reikalavimų laikymąsi kontroliuojanti institucija konstatavo, kad techninė įrenginio dokumentacija paruošta netinkamai ir todėl įrenginys yra nesaugus ir jo naudoti negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 23 d. nutartimi šį pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, tai yra techninės dokumentacijos trūkumai, negali būti laikoma esmine nagrinėjant šią civilinę bylą, nes ieškinys šioje civilinėje byloje buvo pareikštas kitais pagrindais. Teismas nurodė, kad ieškinys buvo kildinamas iš pareiškėjo su atsakovu sudarytų sandorių, o šalių sudarytoje ginčo pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, jog ieškovas perka, o atsakovas parduoda hidraulinį krautuvą, nenurodant apie jokią pridedamą techninę dokumentaciją. Lygiai taip pat apie techninę dokumentaciją nebuvo nurodyta ir VĮ Mažeikių miškų urėdijos paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygose. Teismo nuomone, pareiškėjui po šios bylos išnagrinėjimo paaiškėjusios aplinkybės – techninės dokumentacijos trūkumai – gali būti pagrindas kreiptis į teismą su tapačiu (ar kitu) ieškinio reikalavimu, tačiau kitu pagrindu.
Teismas taip pat teigė, jog pareiškėjo nurodoma įrangos dokumentacija buvo tiriama ekspertų teismo ekspertizės metu, todėl tos pačios techninės dokumentacijos naujas įvertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas VĮ Mažeikių miškų urėdija prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas negrindė ieškinio reikalavimų techninės dokumentacijos trūkumais, nes ieškovas ieškinį grindė esminiais sutarčių įvykdymo trūkumais, o vienas iš esminių sutarties įvykdymo trūkumų pasireiškė tuo, kad su įrenginiu buvo nepateikta reikalinga techninė dokumentacija. Nors ginčijamose sutartyse ir konkurso sąlygose apie techninę dokumentaciją nebuvo užsiminta, tačiau pardavėjos pareigą pateikti techninę įrenginio dokumentaciją numato Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Tą patvirtina ir CK 6.325 straipsnio nuostatos. Tinkamos techninės dokumentacijos pateikimas yra ne tik savarankiška aplinkybė, sprendžiant ar ginčijamos sutartys buvo įvykdytos tinkamai, bet ir įeina į kitos esminės šioje byloje aplinkybės sudėtį. Techninės dokumentacijos be trūkumų pateikimas apsprendžia ir klausimą, ar įrenginys yra saugus ir juo galima naudotis pagal paskirtį. Nei teismui, nei bylos šalims bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma aplinkybė, kad įrenginio saugumo klausimą apsprendžia ne tik įrenginio techninis tvarkingumas, bet ir tinkamas techninės dokumentacijos paruošimas. Pareiškėjas įsigyto įrenginio negali naudoti darbo procese, nepaisant teismo sprendimų, kad įrenginys yra saugus ir tinkamas naudoti. Neteisingos teismo išvados, kad techninė dokumentacija buvo tiriama ekspertų ir kad pačios techninės dokumentacijos naujas įvertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Vertinant šalies galimybę žinoti tam tikras aplinkybes, reikia įvertinti ne tik objektyvias žinojimo galimybes, bet ir subjektyvias. Tik stengiantis priimti įrenginį į gamybą tapo žinoma, kad jis nesaugus ir netinkamas naudoti. Be to, tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2003 pateiktam išaiškinimui, kad naujomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami ir nauji įrodymai, jei jie gali turėti reikšmės teismų išvadoms. Minėtas Valstybinės darbo inspekcijos raštas laikytinas nauju įrodymu, patvirtinančiu faktines aplinkybes, kad dėl atsakovo kaltės įsigytas įrenginys yra nesaugus ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Teismas ignoravo pagrindinį proceso atnaujinimo instituto tikslą – siekį, kad teismo sprendimu būtų įvykdytas teisingumas. Teismas vadovavosi vien formaliais argumentais, neanalizuodamas naujai pateiktų įrodymų, visų bylos aplinkybių kontekste, ir nesiremdamas teisės normose įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą paaiškėjo, jog atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimu yra iškelta bankroto byla. Tokiai situacijai esant ieškovas nebegalės pateikti naujų reikalavimų atsakovui ir vienintelė galimybė, kad byloje būtų įvykdytas teisingumas, yra atnaujinti procesą šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra su atskiruoju skundu sutinka ir minėtą teismo nutartį prašo panaikinti. Nurodo, kad ginčas kilo dėl netinkamos kokybės daikto, kuris buvo parduotas be techninės dokumentacijos, o pateikus šią dokumentaciją ir ją įvertinus Valstybinei darbo inspekcijai, konstatuota, jog pareiškėjas yra įgijęs daiktą, kuriuo negali naudotis. Valstybinės darbo inspekcijos raštas nėra ištirtas ir įvertintas kartu su kitais įrodymais, nebuvo ir nėra pašalinti prieštaravimai tarp ekspertų išvadų ir gauto rašto, todėl procesas turi būti atnaujintas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB ,,Alksjanos servisas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB ,,Jurveda“, prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Remiasi iš esmės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip žinia proceso atnaujinimo instituto tikslas, kaip ir teismų sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimas apeliacinėje ar kasacinėje teismų instancijoje, yra užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti ar nepagrįsti, procesas turi būti atnaujintas. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Teismų praktikoje CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto aiškinimas neapsiriboja vien įstatymo prasme. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti. Prašyme atnaujinti šios bylos nagrinėjimą pareiškėjas nurodė, kad įrenginys neatitinka saugaus jo naudojimo reikalavimams. Šiai aplinkybei patvirtinti pateikė Valstybinės darbo inspekcijos pažymą, kurioje nurodyta, kad įrenginio techniniai dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų, todėl iki pašalinant nurodytus trūkumus įrenginio naudojimas yra nesaugus dėl to draudžiamas. Apeliantas vadovaudamasis minėta pažyma ir joje nustatyta aplinkybe, teigia, kad tai turi esminės reikšmės siekiant teisingai išspręsti klausimą ar įrenginys yra tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Apeliantas teisingai nurodo, kad naujai pateikti įrodymai gali būti pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą, tačiau reikia pažymėti kad tokie įrodymai yra pagrindas atnaujinti procesą tik tuo atveju, kai jie patvirtina buvus aplinkybes, atitinkančias naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2005). Kaip žinoma, pagal CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą bei susiklosčiusią teismų praktiką šiuo klausimu, naujai pateiktu įrodymu grindžiamos aplinkybės turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. konkrečių faktinių duomenų didelis skirtumas nuo anksčiau turėtų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo nurodytą aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai, kadangi ieškinys prašomoje atnaujinti byloje buvo pareikštas kitais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, todėl nesutinka su tokia teismo išvada.
Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutarties, priimtos prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, ginčas vyko ir dėl nekokybiškai atliktų hidraulinio krautuvo Herkules 18 montavimo ant automobilio Ural-4320 darbų. Minėti teismai, spręsdami nurodytą ginčą, buvo skyrę hidraulinio krautuvo Herkules 18 ir automobilio Ural-4320 junginio technines ekspertizes. Šių ekspertizių metu buvo tiriama atsakovo pateikta krautuvo techninė dokumentacija bei atliktas techninis patikrinimas ir teismams buvo pateikti ekspertizės aktai, kurių pagrindu teismai konstatavo, kad įrenginys (krautuvo ir automobilio junginys) techniškai tvarkingas, saugus ir tinkamas eksploatuoti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teismai vertindami ieškovo nurodytą ieškinio pagrindą ir spręsdami klausimą dėl netinkamai atliktų montavimo darbų bei rangos sutarties nutraukimo (įrodinėjimo dalykas), vertino techninę dokumentaciją ir sprendė dėl įrenginio techninio saugumo ir tinkamumo eksploatuoti, spręstina, kad šiuo metu pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl techninės dokumentacijos buvo šio ieškinio faktiniu pagrindu bei įrodinėjimo dalyku.
Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad techninių dokumentų trūkumai nesusiję su prašomoje atnaujinti civilinėje byloje nurodytu ieškinio pagrindu. Dėl to nustačius, kad apelianto nurodyta aplinkybė susijusi su ieškinio pagrindu, būtina spręsti, ar šiuo metu pateiktų faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų yra esminis, dėl ko galėjo būti priimti nepagrįsti ir neteisėti teismų sprendimai. Pažymėtina, kad įrodinėjimo priemonės turinys paprastai ištiriamas teismo posėdyje. Tuo tarpu svarstant, ar atnaujinti procesą civilinėje byloje, preliminariai gali būti įvertinama, ar naujai pateiktuose įrodymuose yra konkrečių duomenų, keliančių protingų abejonių dėl teismų sprendimo ir nutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005). Kaip minėta, apeliantas pateikė Valstybinės darbo inspekcijos pažymą, kurioje nurodyta, kad įrenginio techniniai dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų, todėl jo eksploatacija draudžiama. Teisėjų kolegija jau buvo pažymėjusi, kad teismai konstatuodami įrenginio tinkamumą naudoti pagal paskirtį vadovavosi ekspertizės aktais, kuriuose buvo nurodyta, kad minėta dokumentacija atitinka jai keliamus reikalavimus, o įrenginys saugus bei tinkamas naudoti. Tačiau ekspertizės aktai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri teismui nėra privaloma. Tuo tarpu vadovaujantis LR Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo šeštojo straipsnio 3 punktu valstybinės darbo inspekcijos viena iš funkcijų yra tikrinti, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos atitinka įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar atliekama nuolatinė šių įrenginių priežiūra, taip pat ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse. Taigi minėtos institucijos pateikti duomenis apie techninių dokumentų atitikimą jiems keliamiems reikalavimams yra tiesiogiai susiję su šios valstybės institucijos kompetencija bei funkcijų vykdymų. Todėl spręstina, jog teismai, žinodami apie techninės dokumentacijos trūkumus galimai priimtų kitą sprendimą, t. y. pripažintų atsakovo atliktus montavimo darbus nekokybiškai atliktus. Dėl to, manytina, kad pareiškėjo nurodytą aplinkybė dėl įrenginio techninės dokumentacijos ir jo saugumo turi esminę reikšmę bylai ir duoda pagrindą protingai abejoti priimtų sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi atnaujinus bylos nagrinėjimą minėti argumentai šioje proceso stadijoje yra teisiškai nereikšmingi.
Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija patenkina ieškovo atskirąjį skundą, skundžiamą teismo nutartį panaikina ir patenkina ieškovo prašymą dėl proceso nurodytoje civilinėje byloje atnaujinimo (CPK 329 str. 1 d., 370 str. 3 d. ).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-515-43/2006 pagal ieškovų Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, bendraieškis VĮ Mažeikių miškų urėdija, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Alksjanos servisas“ dėl žalos atlyginimo.