- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-28
- Bylos Nr.
- eI3-81-362/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00704-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Atsakovas
- UAB Šerkšnėnai
- Pareiškėjas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šerkšnėnai“ dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą įvykdyti 2020 m. gruodžio 15 d. privalomajame nurodyme Nr. 26/141 nustatytus reikalavimus, UAB „Šerkšnėnai“ eksploatuojamoje Leckavos HE automatinėmis matavimo ir registravimo priemonėmis fiksuotus vandens lygius realiu laiku viešai pateikti internete, remiantis Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisyklių (LAND 2-95) 42.1 punkto reikalavimais. Įpareigoti atsakovę įvykdžius privalomojo nurodymo reikalavimus apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo pranešti raštu (pateikiant tiesiogiai, paštu, el. paštu) Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistui R. K. (duomenys neskelbtini), el. paštu rimantas.kraujutis@aad.am.lt arba panevezio.valdyba@aad.am.lt.
Pareiškime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 27 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau Departamentas) Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams atlikus UAB „Šerkšnėnai“ (toliau Įmonė, Atsakovas) eksploatuojamos Leckavos hidroelektrinės (toliau HE) neplaninį patikrinimą (duomenys neskelbtini), 2020-12-14 Patikrinimo akte Nr. PA53-260-20 be kitų nustatytų aplinkybių užfiksuota ir tai, kad HE yra įrengtos automatinės vandens lygių matavimo ir registravimo priemonės, kurios fiksuoja vandens lygius tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą, tačiau fiksuoti vandens lygių duomenys nėra realiu laiku viešai pateikiami internete, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. Dl-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo“ 421 punkto reikalavimus. Dėl to Atsakovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 9 p. duotas 2020-12-15 privalomasis nurodymas Nr. 26/141, kuriuo nurodyta iki 2021 m. sausio 15 d. užtikrinti, kad Aplinkos apsaugos agentūrai būtų pateikta nuoroda į UAB „Šerkšnėnai“ eksploatuojamą Leckavos HE internetinę svetainę, kurioje būtų viešai skelbiami vandens lygių duomenys realiu laiku, remiantis Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisyklių (LAND 2-95) 42¹ punkto reikalavimais. Įvykdžius privalomojo nurodymo reikalavimus apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo pranešti raštu (pateikiant tiesiogiai, paštu, el. paštu) Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistui R. K., (duomenys neskelbtini), el. paštu rimantas.kraujutis@aad.am.lt. 2021 m. sausio 15 d. buvo patikrinta Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame tinklalapyje pateiktoje lentelėje hidroelektrinių eksploatuojamų tvenkinių vandens lygių duomenys ir nustatyta, kad UAB „Šerkšnėnai“ įgaliotas asmuo J. G. neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. 26/141 teikto 2020 m. gruodžio 15 d. Aplinkos apsaugos agentūra raštu informavo apie tai, kad UAB „Šerkšnėnai“ eksploatuojanti Leckavos hidroelektrinę, esančią (duomenys neskelbtini) nepateikė nuorodos į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus tvenkinio vandens lygių duomenis. Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku atsakovo atsakingam asmeniui administracinė atsakomybė netaikyta. Departamento pareigūnai 2020 m. gruodžio 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. 26/141 davė vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsniu 1 dalies 9 punktu, „kai aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija, ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus), duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti teisėtus reikalavimus“. Pažymėjo, kad atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka 2020 m. gruodžio 15 d. privalomojo nurodymo Nr. 26/141 neskundė.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Šerkšnėnai“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad AAD 2020-11-27 atliko patikrinimą UAB „Šerkšnėnai“ valdomoje Leckavos HE ir 2020-12-14 Patikrinimo akte Nr. PA53-260-20 nustatė, kad vandens lygių duomenys HE yra fiksuojami, realiu laiku viešai pateikiami Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje www.hidro.lt/duomenys/. Patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „Šerkšnėnai“ atstovė pateikė nuorodą į interneto svetainėje skelbiamus Leckavos HE www.hidro.lt/duomenys/. Nepaisant to, AAD nustatė, kad UAB „Šerkšnėnai“ atstovas iki 2020-06-01 nepateikė Leckavos HE nuorodos į Aplinkos apsaugos agentūros (toliau ir - Agentūra) HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Taigi, pačiame patikrinimo akte nurodyta, kad Leckavos HE duomenys realiu laiku yra viešai pateikiami Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje www.hidro.lt/duomenys/.
Byloje nėra ginčo, o ir AAD savo Patikrinimo akte Nr. PA53-260-20 pripažįsta, kad 2020-12-15 Leckavos HE patikrinimo metu HE dirbo, nuo 2020-06-01 tvenkinyje ir žemutiniame bjefe vandens lygiai tvenkinyje ir žemutiniame bjefe buvo matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis kas valandą registruojami ir realiu laiku viešai skelbiami (saugomi) internete (www.hidro.lt/duomenys/). Taip pat nustatytas faktas, kad UAB „Šerkšnėnai“ atstovė pateikė pareigūnams nuorodą į šią internetinę svetainę. Pačiame Patikrinimo akte Nr. PA53-260-20 konstatuota, kad vandens lygių duomenys HE yra fiksuojami, realiu laiku viešai pateikiami Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje www.hidro.lt/duomenys/. Vienintelė problema, kurią kėlė AAD, kad pati nuoroda į šią interneto svetainę www.hidro.lt nebuvo dar iki 2020-06-01 pateikta Agentūrai. LAND 2-95 nėra nurodyta konkreti interneto svetainė (jos pavadinimas ar IP adresas), kurioje HE savininkas privalo paskelbti duomenis. Interneto svetainę (tinklapį) https://vanduo.gamta.lt/cms/index administruoja Agentūra, todėl Atsakovas negali užtikrinti, kad jo HE pateikiama informacija būtų ten tinkamai skelbiama ar saugoma. Tai priklauso tik nuo Aplinkos apsaugos agentūros. Taip pat ir prieigą prie minėtos interneto svetainės bei tų duomenų teikimo atlygintinumą tretiesiems asmenims lemia būtent Aplinkos apsaugos agentūros, o ne Atsakovo sprendimai. Dėl šių priežasčių minėtas LAND 2-95 priedo 42¹ punkto reikalavimas ir suformuluotas taip, kad HE savininkai pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta LAND 2-95 priedo 42.1 papunktyje. Nurodė, kad hidroelektrinės savininkas privalo užtikrinti, jog vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete; duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus (čia nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai); Aplinkos apsaugos agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Kaip minėta, AAD 2020-11-27 patikrinimo metu AAD jau nustatė, kad vandens lygiai yra matuojami, registruojami ir realiu laiku viešai skelbiami. Atsakovo interneto svetainėje teikiami duomenys yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) ir jie yra pasiekiami neatlygintinai visiems to norintiems (https://hidro.lt/duomenys/). Pažymėtina, kad realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis kas valandą pamatuoti ir registruoti vandens lygių tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe duomenys, kaip tai numato Tipinių taisyklių 42.1 punktas. Byloje nėra ginčo, kad duomenys saugomi ne trumpiau kaip vienerius metus. Iš aptartų teisės aktų akivaizdu, kad Atsakovui nėra pareigos užtikrinti ir garantuoti duomenų paskelbimą svetainėje http://vanduo.gamta.lt/, kurios pats neadministruoja. Taip pat nurodė, kad Tvarkos aprašas priimtas įgyvendinant Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kuri buvo pasirašyta 1998-06-25 Orhuse ir Europos bendrijos vardu patvirtinta 2005-02-17 Tarybos sprendimu 2005/370/EB (toliau ir - Orhuso konvencija), taip pat 2003-01-28 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EEB (toliau ir - Direktyva 2003/4/EB). Energetikos ministro 2012-10-29 įsakymu Nr. 1-211 „Dėl elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 217.1 papunktyje nustatyta, kad elektrinės iš Hidrometeorologijos tarnybos turi gauti informaciją, be kita ko, vandens šaltinio: debitus, vandens lygius, temperatūrą, ledo susidarymo reiškinius. Tuo tarpu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2015-04-30 įsakymu Nr. V-50 „Dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos teikiamų specialiųjų (monopolinių) hidrometeorologijos paslaugų" yra nustatyta, kad tokie duomenys reikalauja laiko sąnaudų (kartu įsakymo 2 punkte nustatomas ir Tarnybos darbuotojų vidutinės vienos valandos išlaikymo išlaidos) ir yra mokami. Taigi, valstybė turi teisę teikti privačioms hidroelektrinėms ir bet kokiems kitiems asmenims vandens lygių duomenis atlygintinai, o HE privalo visiems skelbti juos viešai, t. y. neatlygintinai. Taip negali būti, kad viena įstaiga (ypač valstybės, išlaikoma ir iš hidroelektrinių savininkų sumokamų mokesčių) tokių pačių duomenų skelbimui ir pateikimui patiria sąnaudas, kurių atlyginimo gali reikalauti, o kita privati - nepatiria ir negali reikalauti. Tai prieštarauja asmenų lygybės prieš įstatymą principui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą įvykdyti Departamento 2020 m. gruodžio 15 d. privalomajame nurodyme Nr. 26/141 nustatytus reikalavimus pagrįstumas ir teisėtumas
Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 27 d. Departamento Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams atlikus UAB „Šerkšnėnai“ eksploatuojamos Leckavos hidroelektrinės neplaninį patikrinimą (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 14 d. Patikrinimo akte Nr. PA53-260-20 be kitų nustatytų aplinkybių užfiksuota ir tai, kad HE yra įrengtos automatinės vandens lygių matavimo ir registravimo priemonės, kurios fiksuoja vandens lygius tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą, tačiau fiksuoti vandens lygių duomenys nėra realiu laiku viešai pateikiami internete, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. Dl-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo“ 42¹ punkto reikalavimus. Atsakovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 9 punktu duotas 2020 m. gruodžio 15 d. privalomasis nurodymas Nr. 26/141, kuriuo nurodyta iki 2021 m. sausio 15 d. užtikrinti, kad Aplinkos apsaugos agentūrai būtų pateikta nuoroda į UAB „Šerkšnėnai“ eksploatuojamą Leckavos HE internetinę svetainę, kurioje būtų viešai skelbiami vandens lygių duomenys realiu laiku, remiantis Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisyklių (LAND 2-95) 421 punkto reikalavimais. Įvykdžius privalomojo nurodymo reikalavimus apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo pranešti raštu (pateikiant tiesiogiai, paštu, el. paštu) Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistui R. K., (duomenys neskelbtini), el. paštu rimantas.kraujutis@aad.am.lt. 2021 m. sausio 15 d. buvo patikrinta Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame tinklalapyje pateiktoje lentelėje hidroelektrinių eksploatuojamų tvenkinių vandens lygių duomenys ir nustatyta, kad UAB „Šerkšnėnai“ įgaliotas asmuo J. G. neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. 26/141 teikto 2020 m. gruodžio 15 d. t. y. neužtikrino, kad UAB „Šerkšnėnai“ Leckavos HE tvenkinio vandens lygių duomenys realiu laiku viešai būtų prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/. kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo 3.5 p.
Ginčo teisinius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo patvirtintos Tvenkinio naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklės (toliau – Taisyklės) (LAND 2-95), priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad tvenkiniai įrengiami ir (arba) ežerai patvenkiami ir šių paviršinių vandens telkinių priežiūra vykdoma vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu tvarkos aprašu, kuriame nustatomi šie pagrindiniai reikalavimai: 1) vandens lygio svyravimas tvenkinyje ir (arba) patvenktame ežere neturi daryti neigiamo poveikio tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero ekosistemai ir aplinkinėms teritorijoms; 2) turi būti užtikrinta, kad užtvankos ir (arba) patvankos praleistų ne mažiau vandens už nustatytą gamtosauginį debitą; 3) turi būti įrengtos ir tinkamai naudojamos veiksmingos žuvų apsaugos ir jų migracijos priemonės; 4) turi būti imamasi priemonių erozijos procesams tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų krantuose mažinti; 5) hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogintų jų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų ekosistemų stabilumo; 6) turi būti tvarkoma per užtvankas (patvankas) pratekančio vandens apskaita ir teikiami apskaitos duomenys.
Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punkte nustatyta, jog jei prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengta HE, jos savininkai privalo užtikrinti, kad: 42.1. „vandens lygiai tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. Šie duomenys pateikiami pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Dėl gedimų nutrūkus vandens lygių automatiniam matavimui ir (ar) duomenų teikimui internete šio papunkčio reikalavimai gali būti nevykdomi ne daugiau kaip 10 parų per metus“. Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42¹ punktas nustato, kad HE savininkai „pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje“.
Akcentuotina, kad Įsakymo priėmimo teisiniu pagrindu nėra nurodomi teisės aktai, kurie reglamentuoja ir nustato visuomenės teisę gauti informaciją apie aplinką. Aplinkos ministerija, kuri teikė Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatų išaiškinimą, nurodė teisės aktus, kurie kalba apie visuomenės ir kitų suinteresuotų asmenų ir organizacijų teisę gauti informaciją apie aplinką (Aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.; Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1175, 26 ir 27 p.).
Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką. Tokia tvarka nustatyta minėtame Tvarkos apraše, kur nurodyta, kad institucijų turima ar joms skirta informacija yra nemokama (26 p.); pareiškėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi padengti tik informacijos teikimo sąnaudas (sumokėti už kopijavimą, leidybą ir panašiai) (27 p.). Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, institucija: Vyriausybė, savivaldybės ar kita valdymo institucija; kiti viešojo administravimo funkcijas atliekantys fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių sprendimai turi ar gali turėti įtakos aplinkai; nurodytosioms institucijoms pavaldūs arba tos institucijos kontroliuojami fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių veikla turi ar gali turėti įtakos aplinkai; institucijos turima informacija – institucijos parengta arba gauta ir jos žinioje esanti informacija apie aplinką; institucijai skirta informacija – institucijos vardu fizinio ar juridinio asmens fiziškai saugoma informacija apie aplinką.
Pažymėtina ir tai, kad Vandens įstatymo 26 straipsnis nustato, jog Aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliota įstaiga (įgaliotos įstaigos), atsakinga (atsakingos) už upių baseinų rajonų arba jų dalių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, administravimą, aplinkos ministro nustatyta tvarka renka ir tvarko informaciją, reikalingą upių baseinų rajonų valdymo dokumentams rengti. Vandens įstatymo 27 straipsnis nurodo, kad Aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliota įstaiga (įgaliotos įstaigos) ir kiti viešieji juridiniai asmenys, turintys informacijos apie upių baseinų rajonus, aplinkos ministro nustatyta tvarka teikia informaciją apie upių baseinų rajonus visuomenei, vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
HE savininkams pareiga kas valandą matuoti ir registruoti vandens lygius automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis bei šiuos duomenis realiu laiku perduoti į duomenų bazę (priklausomai nuo HE galios) atsirado nuo 2006 m. rugsėjo 24 d. (įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymui Nr. D1-415 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių“ pakeitimo), t. y. kai buvo nustatyta, kad duomenų bazėje registruoti vandens lygiai turi būti kaupiami ir saugomi ne mažiau kaip vienus metus, o HE savininkas turi užtikrinti galimybę kontroliuojančioms institucijoms gauti duomenų bazėje registruojamus duomenis.
Nuo 2020 m. birželio 1 d., įsigaliojus šiam ginčui aktualiam Įsakymui, minėta pareiga nebepriklauso nuo HE galios, be to, nustatyta, kad nurodyti duomenys turi būti viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Pirminio projekto dėl šių aplinkos ministro Įsakymo pakeitimų lydraštyje nurodyta, kad projekto tikslas – neatsižvelgiant į hidroelektrinės galingumą, užtikrinti, kad vandens lygis būtų matuojamas ir registruojamas automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiamas internete. Tačiau daugiau nieko dėl minėtų pakeitimų (juos paskatinusių priežasčių) nepaaiškinta. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išvadoje dėl pirminio projekto atkreiptas dėmesys, kad „projekto lydinčiuosiuose dokumentuose nėra atskleidžiamos teisės akto pakeitimus sąlygojusios priežastys“. Todėl pasiūlyta „taisyti projekto lydinčiuosius dokumentus, nurodant konkrečias priežastis, dėl kurių inicijuotas teisės akto pakeitimas“. Po gautų išvadų dėl pirminio projekto buvo pateiktas pakoreguotas Įsakymo pakeitimo projektas (kuris ir buvo priimtas), tačiau prie jo Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) jokie lydintys dokumentai, kuriuose būtų nurodytos minėtus pakeitimus lėmusios priežastys, taip pat nepridėti.
Iš Teisės aktų informacinės sistemos matyti, kad 2021 metais buvo rengiamas aplinkos ministro Įsakymo pakeitimas jį išdėstant nauja redakcija (pagal Teisės aktų informacinės sistemos duomenis projekto būsena – derintas, tačiau derinimo data nurodyta iki 2021 m. gegužės 19 d.). Šiame projekte jau numatoma expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyti, kad duomenys pateikiami neatlygintinai. Pastarojo projekto lydraštyje nurodyta, jog: „Projektas rengiamas atsižvelgiant į 2021 m sausio 27 d. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio (protokolo Nr. 107-P-05) sprendimą „Iki gegužės 1 d. patvirtinti Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisykles, numatytas įstatyme, arba parengti atitinkamą įstatymo projektą (perkeliant šias nuostatas į įstatymo lygmenį)“. Informuojama, kad 2021 metų pabaigos planuojama parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti Vandens įstatymo pakeitimo projektą, siekiant nustatyti aiškias pareigas užtvankų, tvenkinių ir hidroelektrinių valdytojams, žuvų migracijos kelių atlaisvinimo principus, leidimų sistemą visoms hidroelektrinėms. Atsižvelgiant į tai gali keistis Tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo projekto nuostatos. Projekto įsigaliojimas numatomas ne anksčiau nei įsigalios Vandens įstatymo pakeitimo įstatymas.“ Tačiau toks Vandens įstatymo pakeitimo projektas nebuvo pateiktas. Aplinkos ministerija aiškinamajame rašte nurodyta, kad Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 patikslinimas padarytas dėl to, jog vandens lygių duomenys būtų realiu laiku viešai teikiami internete, t. y. pasiekiami ir matomi ne tik aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekantiems pareigūnams, bet ir visuomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims, tačiau nėra detaliai paaiškinta, dėl kokių priežasčių HE savininkai (privatūs asmenys) pagal aplinkos ministro Įsakymą buvo įpareigoti ne tik užtikrinti, jog vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete, bet ir viešai bei neatlygintinai skelbti šiuos duomenys už vienus metus. Kaip jau minėta, Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nėra nurodyta apie tai, kad HE savininkai turi viešai ir nemokamai skelbti minėtus duomenis visuomenei. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad nei Orhuso konvencija, nei Europos Sąjungos teisės aktai bei minėtas Tvarkos aprašas neįpareigoja privačių asmenų teikti neatlygintinai visuomenei kaupiamus ir saugomus už metus duomenis.
Orhuso konvencija įtvirtina, kad už informacijos teikimą pagal asmens prašymą netgi valstybės institucijoms gali imti mokestį – pagal Konvencijos 4 straipsnio 8 dalį „Kiekviena Šalis gali leisti savo valstybės institucijoms imti mokestį už informacijos suteikimą, tačiau šis mokestis neturi būti nepagrįstai didelis. Valstybės institucijos, ketindamos imti mokestį už informacijos suteikimą, pateikia klausėjams kainoraštį, kuriame nurodomos aplinkybės, kada mokesčiai gali būti imami arba kada klausėjai nuo jų atleidžiami, bei atvejai, kai informacija suteikiama reikalaujant mokestį sumokėti iš anksto.“ Kita vertus, Orhuso konvencijos 5 straipsnio 2 dalies c punktas nustato, jog „Kiekviena Šalis užtikrina, kad, vadovaujantis nacionaliniais įstatymais, valstybės institucijų teikiamos informacijos apie aplinką tvarka būtų suprantama ir aiški visuomenei ir kad informacija būtų lengvai prieinama, be kita ko: <...> sudarant galimybę nemokamai naudotis sąrašuose, registruose arba archyvinėse bylose, nurodytose šio straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje, esančia informacija apie aplinką”. Nurodytas Orhuso konvencijos nuostatas Europos Sąjungos lygiu, be kita ko, įgyvendina 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB, kurios preambulės 18 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „Valdžios institucijos turėtų turėti galimybę nustatyti mokestį už informacijos apie aplinką teikimą, tačiau toks mokestis turėtų būti priimtinas. Tai reiškia, kad paprastai mokestis negali būti didesnis už atitinkamos medžiagos pateikimo faktines sąnaudas. Reikalavimas atlikti išankstinį mokėjimą turėtų būti ribotas. Konkrečiais atvejais, jei valdžios institucijos pateikia informaciją apie aplinką komerciniais pagrindais ir jei to būtina siekiant užtikrinti tokios informacijos tolesnį rinkimą ir paskelbimą, atsižvelgiant į rinką nustatytas mokestis laikomas priimtinu; gali būti reikalaujama išankstinio mokėjimo. Mokesčių tarifai ir informacija apie mokesčio rinkimo ar panaikinimo aplinkybes turėtų būti skelbiama ir pateikiama pareiškėjams.“ Atitinkamai Direktyvos 90/313/EEB 5 straipsnis, reglamentuojantis mokesčius už informacijos teikimą, nustato: „1. Galimybė susipažinti su pagal 3 straipsnio 5 dalį nustatytais ir saugomais valstybės registrais arba sąrašais ir prašomos informacijos nagrinėjimas in situ neapmokestinamas. 2. Valdžios institucijos gali imti mokestį už informacijos apie aplinką pateikimą, bet toks mokestis neturi viršyti priimtino dydžio. 3. Kai imamas mokestis, valdžios institucijos paskelbia ir pateikia pareiškėjams tokių mokesčių tarifus bei informaciją apie aplinkybes, kuriomis mokestis gali būti imamas arba nuo jo gali būti atleidžiama.“ Vyriausybė, be kita ko, įgyvendindama Direktyvą 2003/4/EB, Tvarkos aprašo 26 punkte nustatė, kad „Institucijų turima ar joms skirta informacija yra nemokama“. Pagal Tvarkos aprašo 27 punktą, „Pareiškėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi padengti tik informacijos teikimo sąnaudas (sumokėti už kopijavimą, leidybą ir panašiai)“.
Pagal Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatas: 1) HE savininkas privalo užtikrinti, kad vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete; 2) duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metu (nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys turi būti pateikiami viešai); 3) Agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis (viešai skelbiami tik realiu laiku gauti duomenys)).
Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nevykdo Taisyklių reikalavimų, kadangi jau Patikrinimo akte konstatuota, jog vandens lygių duomenys HE yra fiksuojami, realiu laiku viešai pateikiami Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje www.hidro.lt/duomenys/. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas atmestinas.
Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad advokatų profesinė bendrija „LEXIMUM“ suteikė atsakovei teisines paslaugas: procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Už šias paslaugas atsakovė sumokėjo 1742,40 Eur.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas instancijos teismui nurodė tik bendrą advokatui sumokėtą sumą už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, t. y. nepateikė konkretaus šių išlaidų apskaičiavimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atstovaudamas teismo 2021 m. spalio 5 d. posėdyje (nuo 13 val. 44 min. iki 13 val. 52 min.) atsakovės advokatas užtruko 8 minutes. Pagal Rekomendacijų 9 ir 10 punktus, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Atsižvelgiant į tai, atskirai už atstovavimą teismo posėdyje nepriteistina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 yra nurodęs, jog ,, procesinis termino atsakovui pateikti atsiliepimą į pareiškimą pratęsimas nebuvo susijęs su pareiškėjo veiksmais, todėl už šių prašymų parengimą nepriteistinos išlaidos“.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi atsiliepimas surašytas 2021 m. III ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2021 m. I ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1517,4 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 3793,5 Eur (1517,4 × 2,5).
Atsižvelgiant į tai, kad bendra advokatui už suteiktas teisines paslaugas sumokėta suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio už atsiliepimo parengimą ir yra proporcinga bylos sudėtingumui, advokato darbo laiko sąnaudoms, todėl atsakovei priteistina 1742,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Šerkšnėnai“ iš pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1742,40 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai keturiasdešimt du ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.