Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant privačiai kaltintojai, civilinei ieškovei ir kaltinamajai J. V., jos gynėjui advokatui Gediminui Gudeliauskui,

kaltinamajam, privačiam kaltintojui ir civiliniam ieškovui R. R., jo gynėjui advokato padėjėjui Valdui Rakauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. V. skundą dėl R. R. (R. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1971-09-23, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyv. A. K. g. 292-1, Vilniuje, neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, neteisto, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį bei

priešpriešinį R. R. skundą dėl J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1960-03-08, Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. A. K. g. 292-2, Vilniuje, administracine tvarka nebaustos, neteistos, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2011-11-24, apie 15.30 val., namo kieme adresu A. K. g. 292, Vilniuje, vieną kartą spyrė J. V. į dešinę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas veido dešinėje pusėje. Padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

J. V. šioje byloje buvo kaltinama fizinio skausmo sukėlimu žmogui, šmeižimu bei įžeidimu, o būtent :

ji, 2011-11-24, apie 15.00 val., namo kieme adresu A. K. g. 292, Vilniuje, viešai, t.y. kitų žmonių akivaizdoje įžeidinėjo R. R. įvairiais žodžiais, vadindama jį „psichu“, „stukačiumi“, „kaziolu“. Po to, paėmusi tuščią plastikinį bakelį nuo kuro, trenkė juo į galvą R. R., apipildama jį dyzelinio kuro likučiais, buvusiais plastikinėje taroje, tuo sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais ji kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat J. V. paskleidė apie R. R. tikrovės neatitinkančią informaciją, kreipdamasi į teismą ir klaidingai nurodydama, jog jis 2011-11-24, apie 15.30 val., namo kieme adresu A. K. g. 292, Vilniuje, vieną kartą spyrė jai į dešinę veido pusę, tuo padarydamas jai kraujosruvas veido dešinėje pusėje. Šiais savo veiksmais ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje privati kaltintoja, civilinė ieškovė ir kaltinamoji J. V. parodė, kad ji gyvena adresu A. K. g. 292-2, Vilniuje, o R. R. gyvena adresu A. K. g. 292-1, Vilniuje. Dieną prieš įvykį, apie 20.00 val., R. R. grįžo namo su draugu ir visą naktį gėrė, J. V. negalėjo miegoti. Draugas iš jo namų išėjo apie 04.00 val. ryto. Sekančią dieną, t.y. 2011-11-24, po pietų pas ją atvyko sūnėnas pasiskolinti dyzelinio kuro. Jam ruošiantis išvažiuoti, į kiemą išėjo R. R., pradėjo vyti sūnėną iš kiemo, šaukdamas, jog čia yra jo kiemas, keikti J. V. necenzūriniais žodžiais. Norėdama papulti į savo namo dalį, J. V. reikėjo praeiti pro R. R.. Einant pro jį staiga R. R. spyrė jai koja į veidą, nuo smūgio ji vos nenukrito, ją sulaikė šalia buvusi mama. Nuo smūgio jai iš rankų iškrito bakelis. Jos sūnėnas G. Z. norėjo ją užstoti, tačiau ji prašė nesikišti ir jie visi išsiskirstė po namus. Tuo metu kieme buvo tik R. R., kitų pašalinių asmenų nebuvo. Namuose ji iškvietė policiją, o motinai teko kvieti greitąją, nes jai pasidarė bloga. R. R. tuomet pabėgo, o ją greitoji pagalba išvežė į Lazdynų ligoninę, nes ten, kur buvo suduotas smūgis, ištino veidas ir buvo baiminamasi, jog gali būti lūžęs kaulas. Gydytojas jai išrašė nedarbingumo lapelį, tačiau ji vis tiek dirbo, nes nebuvo kam jos pakeisti. Vaistus ji gėrė kelias savaites. Nukentėjusioji J. V. palaikė savo civilinį ieškinį, prašė priteisti iš R. R. 65 Lt turtinei žalai atlyginti už teismo medicinos specialisto išvadą, bylinėjimosi išlaidas bei 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi iki to jos niekas nemušė, dėl mėlynių veide ji patyrė pažeminimą, jai buvo gėda eiti į darbą, visur skaudėjo.

Dėl R. R. jai pareikštų kaltinimų nesutinka ir savo kaltės nepripažįsta, kadangi ji niekada jo nemušė bei neįžeidinėjo. Tai jis visuomet ją skriaudžia, neleidžia praeiti. Su R. R. pareikštu 10 000 Lt dydžio civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo nesutinka.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, privatus kaltintojas ir civilinis ieškovas R. R. parodė, kad šiuo metu jis nuomojasi butą, esantį adresu Parko g. 24-25, Vilniuje, o į butą, esantį adresu A. K. g. 292-2, Vilniuje, atvyksta tik kartais jį prižiūrėti bei pakūrenti krosnį. 2011-11-24 į namo kiemą adresu A. K. g. 292, Vilniuje, įvažiavo mėlynos spalvos automobilis „Toyota“. Vairuotojas nuėjo pas J. V., po kelių minučių grįžo nešinas 40 l talpos plastikiniu bakeliu ir, priėjęs prie automobilio, su dar vienu vyriškiu pradėjo pilti kurą į automobilio degalų baką. Automobilis stovėjo prie R. R. šulinio, iš kurio jis semiasi vandenį gerti, todėl baimindamasis, kad pilami degalai nepatektų į gruntą, o po to į šulinio vandenį, jis, išėjęs į lauką, paprašė vairuotojo, kad šis nuvažiuotų toliau nuo šulinio, kitur piltųsi degalus, ir basas stovėdamas ant slenksčio pradėjo fotografuoti automobilį. Tada išėjusi į kiemą J. V. pradėjo ant jo šaukti, vadinti asilu, „stukač“, „koziol“ bei sakė nenurodinėti kitiems, ką jie privalo daryti, apipylė R. R. dyzeliniu kuru ir trenkė bakeliu per galvą, o savo giminaičiui liepė greičiau išvažiuoti iš kiemo. R. R. ranka numušė bakelį bei atstūmė J. V. nuo savęs, jos nemušė. Suduotas jam per galvą J. V. smūgis nebuvo stiprus. Po šio įvykio jis į policiją nesikreipė, išėjo iš namų, palikdamas kieme savo automobilį, nes žinojo, jog esant konfliktui, jis visuomet lieka kaltas. Įžeidžiančius jį J. V. žodžius galėjo girdėti jo tėvas A. R. ir J. V.. Savo civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo palaiko, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dėl vykstančių teismų negalėjo išvykti į komandiruotę bei užsidirbti pinigų.

Dėl J. V. jam pareikštų kaltinimų nesutinka ir savo kaltės nepripažįsta. Kraujosruvos J. V. veide galėjo atsirasti tuomet, kai jis ją rankomis atstūmė nuo savęs. Su J. V. pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Liudytojas G. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. V. yra jo teta. 2011-11-24 jis su draugu atvažiavo pas tetą J. V. įsipilti degalų, dėl kurių prieš tai buvo sutaręs su ja telefonu. Automobilį pasistatė prie šulinio. Tuomet prie jo pribėgo R. R., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, pasakė, kad čia negalima statyti automobilio, nes tai jo teritorija, šokinėjo, barėsi bei rėkavo ant jų. Jie atitraukė automobilį toliau. R. R. pastūmė jo draugą. Teta nuėjo į rūsį įpilti degalų, o liudytojas stovėjo prie savo automobilio ir girdėjo, kaip R. R. grasino tetai, sakydamas, kad „tavo vyras pasikorė ir tau taip bus“, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Teta turėjo praeiti pro stovintį R. R. ir liudytojas pamatė, kaip R. R. staiga spyrė koja tetai į veidą. Teta nuo smūgio nukrito, ją apginti bandė jos mama – M. Z.. J. V. rankose buvo bakelis, kurį R. R. išmušė jai iš rankos ir bakelis nukrito. J. V. liepė jiems važiuoti iš kiemo, liudytojas išvažiavo ir nežino kuo viskas baigėsi. Vėliau teta jam skambino ir sakė, kad nuo smūgio jai ištino veidas. Liudytojas nurodė, kad tuo metu, kai buvo pilamas kuras į degalų baką, kieme buvo jis, jo draugas A. B., močiutė M. Z., teta J. V. ir R. R.. Kitų asmenų kieme nebuvo.

Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė kad R. R. yra jo sūnus. Jis dažnai lankosi bute adresu A. K. g. 292-2, Vilniuje, prižiūri butą, kūrena krosnį. Įvykio dieną jis taip pat buvo su sūnumi šiame bute. Staiga sūnus per langą pamatė automobilį, todėl išėjęs į kiemą paprašė išvažiuoti iš jo teritorijos ir automobilis pavažiavo šiek tiek toliau. Paskui jie pamatė, kaip į atvažiavusio automobilio degalų baką yra pilamas kuras. Sūnus pradėjo tai fotografuoti. Grįžęs namo jis pasakė, kad J. V. puolė jį mušti, apipylė degalais, tada sūnus atsitraukė ir tiesiog nuėjo namo. Po šio konflikto sūnus išvažiavo namo, o liudytojas liko šiame bute ir nematė, ar pas J. V. buvo atvažiavusi policija ir greitoji medicinos pagalba. Liudytojas pažymėjo, kad įvykio dieną jis ir jo sūnus buvo blaivūs. Būdamas namuose jis jokių įžeidžiančių žodžių J. V. atžvilgiu negirdėjo ir per langą nematė, kaip viskas vyko.

Liudytojas J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. R. yra jo kaimynas, jie kartu žvejoja. 2011-11-24 vakare, grįžtant namo jis pastebėjo R. R. automobilį, stovintį kieme prie namo adresu A. K. g. 292, Vilniuje, todėl nusprendė pas jį užeiti. Eidamas nuo kalniuko matė, kaip J. V., eidama kartu su savo motina M. Z., užsimojo kažkokiu bakeliu ir sudavė juo R. R. per galvą. Tada R. R. atstūmė J. V. rankomis ir uždarė namo duris. Tai pamatęs liudytojas persigalvojo ir nusprendė pas R. R. neeiti. Liudytojas pažymėjo, kad jis matė tik vieną J. V. suduotą smūgį bakeliu R. R. per galvą. Jis nematė, kad R. R. spirtų koja J. V. į veidą. Jis tik matė, kaip J. V. nukrito, o paskui atsikėlė. R. R. tuo metu uždarė buto duris.

Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis konflikto nematė, todėl nieko apie jį pasakyti negali. Jis neigia dieną prieš įvykį vartojęs R. R. namuose alkoholinius gėrimus, nes tuo metu buvo išvykęs į Baltarusiją bei pateikė apžiūrai savo pasą.

J. V. skundas tenkintinas, R. R. priešpriešinis skundas – atmestinas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo žmogų (alternatyvios pasekmės). Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo – padarinių kilimą.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina kaltininko kaltų veiksmų padarymą, o duomenys, kurie kelia abejonę, negali būti vertinami kaip įrodymai, patikimai patvirtinantys nagrinėjamus kaltinimus. Visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai.

Nukentėjusioji J. V. nuo pat pradžių kategoriškai teigė, jog 2011-11-24, apie 15.30 val., kieme prie namo, jai einant pro R. R., šis spyrė jai koja į veidą. Po smūgio jai ištino veidas, todėl greitosios pagalbos medikai, baimindamiesi dėl galimų kaulų lūžių, nuvežė nukentėjusiąją į ligoninę.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. Z., buvęs įvykio vietoje, patvirtino nukentėjusiosios parodymus, teigdamas, jog J. V. einant pro stovintį R. R., šis staiga spyrė jai koja į veidą. Nors kaltinamasis R. R. neigė spyręs nukentėjusiajai į veidą, tačiau neneigė, jog minėtas liudytojas buvo įvykio vietoje.

Įvertinęs šiuos nukentėjusiosios J. V. bei liudytojo G. Z. parodymus, teismas neturi pagrindo jais netikėti, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

Byloje esantis VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paciento apžiūros protokolas tvirtina, kad J. V. 2011-11-24, 18.50 val., buvo pristatyta į minėtą ligoninę dėl dešinio skruosto sumušimo. Ligoninėje medikams ji taip pat nurodė, kad ją sumušė kaimynas. Dėl dešinės veido pusės patinimo J. V. buvo rekomenduota tęsti gydymą bei 2011-11-25 kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (b.l. 9). 2011-11-30 specialisto išvada Nr. G 3600/11 (01), kuri buvo padaryta remiantis apžiūros ir pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, nustatyta, kad J. V. kraujosruvos veido dešinėje pusėje buvo padarytos galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-11-24) ir būdu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 6-7).

Apklausto teisiamajame posėdyje liudytojo A. R. parodymai esminės reikšmės bylos baigčiai neturi, kadangi jis asmeniškai konflikto tarp jo sūnaus R. R. ir J. V. nematė, apie jį žino tik iš sūnaus žodžių.

Liudytojo J. V. parodymai apie tai, kad jis eidamas nuo kalniuko matė, kaip J. V. sudavė bakeliu R. R. per galvą, o šis ją tik atstūmė rankomis nuo savęs bei uždarė buto duris, vertinami kritiškai, kaip bandymas padėti R. R. išvengti gresiančios atsakomybės, kadangi niekas iš konflikte dalyvavusių ir jį mačiusių asmenų šio liudytojo įvykio vietoje ar šalia jos apskritai nematė. Taip pat šie parodymai prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, t.y. paciento (J. V.) apžiūros protokolui bei specialisto išvadai, kuriais sužalojimai nukentėjusiajai iš karto po įvykio buvo nustatyti veido srityje. Nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti vien atstūmus nukentėjusiąją nuo savęs.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, yra pakankamas pagrindas teigti, kad R. R., spirdamas nukentėjusiajai koja į veidą, nežymiai sutrikdė J. V. sveikatą, tuo padarydamas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

J. V. kaltinama tuo, kad ji sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. R., suduodama jam tuščiu plastikiniu bakeliu per galvą. Taip pat ji kaltinama tuo, kad viešai, kitų žmonių akivaizdoje, įžeidinėjo nukentėjusįjį R. R. bei jį apšmeižė, teigdama, jog jis jai spyrė koja į veidą.

Kaltinamoji J. V. kategoriškai neigia padariusi šias nusikalstamas veikas, nurodydama, jog tyčia nukentėjusiajam R. R. tuščiu bakeliu per galvą netrenkė. Galėjo būti taip, kad laikydama rankoje bakelį bei krisdama nuo R. R. jai suduoto koja smūgio į veidą, ji galėjo netyčia kliudyti nukentėjusįjį bakeliu. Necenzūrinių bei kitų žeminančių R. R. žodžių ji taip pat nevartojo (b.l. 84). Nors apklaustas teismo posėdyje liudytojas J. V. teigė matęs, kaip J. V. užsimojo bakeliu bei trenkė juo R. R. per galvą, tačiau šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaip jau buvo minėta aukščiau, šio liudytojo nei įvykio vietoje, nei šalia jos niekas nematė, be to jo duoti parodymai iš dalies prieštarauja paties R. R. duotiems parodymams. J. V. parodė, kad J. V., eidama pro R. R., užsimojo bakeliu bei trenkė juo pastarajam per galvą, o šis ją tik atstūmė bei uždarė savo buto duris. Jokių įžeidžiančių žodžių šis liudytojas negirdėjo. Tuo tarpu R. R. teigė, kad J. V. iš pradžių pradėjo ant jo šaukti, vadinti asilu, „stukač“, „koziol“ ir tik po to trenkė bakeliu per galvą.

Įvertinęs šiuos parodymus teismas daro išvadą, jog jie yra prieštaringi, nes jeigu J. V. teigė neva matęs, kaip J. V. trenkė bakeliu per galvą R. R., tai jis turėjo matyti ir girdėti prieš tai tarp jų įvykusį apsižodžiavimą. Pažymėtina tai, kad buvęs įvykio vietoje liudytojas G. Z. negirdėjo, kad J. V. būtų įžeidinėjusį R. R. ar trenkusi jam bakeliu per galvą, liudytojas A. R., įvykio metu buvęs bute adresu A. K. g. 292-2, Vilniuje, taip pat negirdėjo jokių įžeidžiančių žodžių, nieko nematė, nors šis konfliktas vyko prie pat jo buto lango ir durų.

Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, bei kitas svarbias bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad baudžiamojoje teisėje ypatingą svarbą turi principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau egzistuoja abejonės, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai, teismas negali pripažinti J. V. kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 155 straipsnio 1 dalyje, remdamasis vien tik suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiojo R. R. bei jo draugo J. V. prieštaringais parodymais.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad po įvykusio konflikto R. R. iš karto pasišalino iš įvykio vietos ir bute, šalia kurio įvyko konfliktas, ilgą laiką nesirodė, į policiją dėl neteisėtų J. V. veiksmų jis taip pat nesikreipė ir priešpriešinį privataus kaltinimo skundą teismui pateikė tik gavęs J. V. skundą, kuriuo buvo prašoma jam iškelti baudžiamąją bylą. Be to, R. R. pats nurodė, kad J. V. suduotas smūgis nebuvo stiprus, šis smūgis jam buvo daugiau moralinis, nei fizinis (b.l. 61), todėl teigti, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, pagrindo nėra.

Teismas nevertina R. R. gynėjo išsakytos pozicijos, kad jo veiksmuose galimai yra būtinosios ginties požymių, kadangi privataus kaltinimo skundai nagrinėjami pateikto kaltinimo ribose. J. V. kaltina R. R. spyrus jai koja į veidą, pats R. R. kategoriškai tai neigia, teigdamas, jog jis nukentėjusiąją tik atstūmė. J. V. kaltinimo dėl stumdymo nereiškia, o byloje esantys įrodymai neleidžia teismui daryti išvados, jog J. V. po ar iki spyrio jai į veidą būtų tyčia trenkusi R. R. bakeliu per galvą.

R. R. nurodyta aplinkybė, kad kraujosruvos J. V. veido dešinėje pusėje galėjo atsirasti dėl to, jog jis gindamasis ją pastūmė ir ši krisdama galėjo susižaloti yra paneigta jo paties pateiktomis nuotraukomis, parodymais bei specialisto išvada. R. R. teigė, kad tuomet, kai nukentėjusioji trenkė jam bakeliu per galvą, o šis ją atstūmė, jis stovėjo basas ant slenksčio prie savo buto durų (b.l. 61). Akivaizdu, kad J. V., neva trenkusi jam per galvą, turėjo stovėti atsisukusi veidu į jį. Iš pateiktų nuotraukų matyti (b.l. 32), kad atstūmus nuo savęs J. V., krisdama ji galėtų atsitrenkti tik į suolą, stovintį šalia slenksčio. Tačiau tokiu atveju būtų sužalota J. V. kairė veido pusė, o ne dešinė. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas nustatė, kad J. V. veide buvo matomos tik kraujosruvos, odos nubrozdinimo žymių, būdingų kritimui, nenustatyta.

Nukentėjusiojo pareikštas kaltinimas J. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį taip pat yra nepagrįstas, kadangi jo kaltė, teismo nuomone, dėl spyrio į veidą J. V. yra įrodyta, todėl teigti, kad ji paskleidė apie R. R. tikrovės neatitinkančią informaciją, pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. išteisintina, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo R. R. pareikštas 10 000 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Skirdamas R. R. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis R. R. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 72-73 82), anksčiau neteistas (b. l. 77), psichiatrinėse ligoninėse negydytas (b. l. 48, 51), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas ( b. l. 50).

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kuris sunkių pasekmių nesukėlė. R. R. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, suvokdamas, jog tyčia spiriant koja nukentėjusiajai į veidą gali ją sužaloti ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina sankcijoje numatyta artima minimumui laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį nustatytu terminu atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą bei nustatytu laiku būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje (BK 48 str. 6 d. 1 p., 2 p.). Kaltinamajam išaiškinamos laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygos ir pasekmes, kurios gresia nesilaikant teismo nustatytų apribojimų ar nevykdant paskirtų įpareigojimų (BK 48 str. 3, 9, 10 d. d.).

Dėl J. V. civilinio ieškinio.

J. V. pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš R. R. 65 Lt turtinei žalai atlyginti už teismo medicinos specialisto išvadą bei pateikė žalos dydį patvirtinantį mokėjimo nurodymą (b.l. 8). Taip pat ji prašo priteisti iš kaltinamojo 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1 210 Lt už advokato teisinę pagalbą (b.l. 79).

Neturtinę žalą sudaro sukeltas fizinis skausmas, patirti nepatogumai, nes J. V. buvo sumušta kaimyno, savo kieme, dienos metu, kitų žmonių akivaizdoje. Po spyrio į veidą ji patyrė šoką, sukrėtimą, baimę, fizinį skausmą, gėdijosi išeiti į lauką, kadangi veidas buvo su mėlynėmis.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Nustatant J. V. priteistinos žalos dydį atsižvelgtina, į tai, jog jai nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas R. R. tyčiniais veiksmais. Po padarytų sužalojimų J. V. nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, nors ją apžiūrėjęs gydytojas rekomendavo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Dėl šio įvykio ji jautėsi pažeminta, keletą dienų buvo apribotas jos bendravimas su aplinkiniais, nes dėl mėlynių veide ji vengė išeiti į lauką, liekamųjų reiškinių sveikatai nukentėjusioji nenurodė. Įvertinus teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, jog prašomas priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos dydis būtų neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl jis mažintinas iki 1 200 Lt (CK 6.250 str. 1 ir 2 d., 6.263 str., BPK 115 str. 1 d.). Reikalavimas dėl 65 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi jis pagrįstas pateiktu mokėjimo nurodymu (CK 6.249 str.).

Bylos nagrinėjimo metu J. V. prašė priteisti jai 1210 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (b.l. 79). Atsižvelgiant į suteiktų advokato teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas nagrinėjant bylą teisme, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, J. V. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas, priteisiant jai iš R. R. 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų (BPK 106 str.).

Kardomosios priemonės R. R. ir J. V. paskirtos nebuvo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-305, 307-308 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. R. (R. R.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį:

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;

2) iki 2012-11-26 atlyginti nukentėjusiajai 65 Lt (šešiasdešimt penkių litų) dydžio turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės R. R. neskirti.

J. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

J. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

J. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priteisti iš R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 65 Lt (šešiasdešimt penkis litus) turtinei žalai atlyginti, 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti ir 1 210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso – 2 475 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis litus).

R. R. civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti R. R., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu (BK 48 str. 10 d.).