Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. J., J. B., VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad A. B. tėvas B. B., mirė 1992m.. Po B. B. mirties jo palikimas nepriimtas. B. B. ir B. B. buvo sudarę santuoką. B. B. mirė 2019m.. B. B. sutuoktinės B. B. vardu nuosavybės teise yra įregistruotas: Pastatas – gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Po B. B. mirties 1992m. palikimą priėmė faktiškai paveldimą turtą pradėdama valdyti jo sutuoktinė B. B. ir palikimą valdė iki savo mirties 2019m..

B. B. įpėdiniai pagal įstatymą: sūnus ir pareiškėjas A. B., dukros E. J. ir J. B., sutuoktinė B. B., mirusi 2019m.. Nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas B. B. vardu. Nekilnojamąjį turtą B. B. ir B. B. įgijo santuokos metu ir yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė mirusiojo B. B. vaikai, t.y. sūnus A. B., dukros E. J. ir J. B., bei jo sutuoktinė B. B., kurios vardu jis ir yra registruotas.

2020-07-21 Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarės V. J. – B. yra išduotas liudijimas, kad A. B. yra priėmęs B. B. palikimą. Palikimo priėmimo metu pareiškėjas sužinojo, kad po tėvo B. B. mirties jo palikimas nepriimtas. B. B. po sutuoktinio B. B. mirties, palikimą – pastatą – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t.y. prižiūrėjo namą, mokėjo mokesčius, tvarkė namą bei ūkinius pastatus.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškimo nustatyta, kad 1992m. mirė B. B. (5 b.l.), jo sutuoktinė B. B. mirė 2019m. (b. l. 6, 7, 12, 13), nėra duomenų, kad byla dėl B. B. turto paveldėjimo, teisės liudijimo išdavimo būtų užvesta (b. l. 9). Santuokos metu įgytas pastatas – gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie registruoti B. B. vardu (b. l. 10-11). B. B. po sutuoktinio B. B. mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Pareiškėjas A. B. priėmė motinos B. B. palikimą (b. l. 7, 8).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 2-3 d.).

Vadovaujantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, kad B. B., kaip dalies pastato – gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), savininkė, jame gyveno, mokėjo mokesčius, rūpinosi kaip savu. Pastatai registruoti pačios B. B. vardu. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimui. Niekas per ilgą laiko tarpą po B. B. mirties dėl jo turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad mirusiojo sutuoktinio B. B. palikimą B. B. priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

V. C. kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2019m., priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio B. B., gimusio 1913m., mirusio 1992m., mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.