Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. M., jos atstovams: įstatyminei atstovei R. M. ir advokatui Algaudui Kiršai, nukentėjusiam asmeniui D. R., jo atstovui advokatui Gražvydui Gudoniui, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal I. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos (KPV) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK KPV įgaliota pareigūnė 2010 m. kovo 30 d. I. M. surašė ATP protokolą Nr. 10P-102216-10 už tai, kad ji 2010 m. sausio 9 d. apie 23 val. Vilniuje, Liepkalnio g. 101 esant nepašviestam kelio ruožui, neturėdama šviesą atspindinčių elementų, išėjo į kelio važiuojamąją dalį iš už stovinčios transporto priemonės, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinusi, ar nėra artėjančio automobilio, dėl ko buvo patrenkta automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. R. Įvykio metu minėtas automobilis buvo apgadintas. Tuo I. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 48, 55.4 p. reikalavimus (b. l. 9). 2010 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 10N-102228-10 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 131 str. 4 d., padarymą I. M. buvo skirta 50 Lt bauda (b. 1. 8).

I. M. prašo panaikinti minėtą nutarimą ir ATP bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Skunde (b. l. 1-2) paaiškino, kad į važiuojamąją kelio dalį išėjo, kai 19 maršruto autobusas, kuriuo važiavo, buvo nuvažiavęs į priekį iš sustojimo. Matomumas buvo pakankamas apžvelgti važiuojamąją kelio dalį į abi puses, automobilis, kuris ją vėliau partrenkė, buvo pakankamai toli nuo jos, todėl buvo įsitikinusi, kad saugiai pereis kelią į kitą pusę. Turėjo šviesą atspindinčius elementus ant savo rankinės, su kuria kirto Liepkalnio gatvę. Rankinę nešėsi priekyje savęs, pasikabinusi ant kaklo, šviesą atspindintys elementai buvo gerai matomi tamsoje. Kartu su ja buvo J. N., su kuria kartu važiavo 19 maršruto autobusu. Per važiuojamąją kelio dalį ėjo sparčiu žingsniu, o ne bėgo. Pėsčiųjų perėjos matomoje vietoje tame gatvės ruože nėra.

Tvirtina, kad buvo apklausta policijos pareigūnų po 20 dienų. Liudytoja, buvusi kartu su ja, buvo apklausta tik pareiškėjai prašant. Visa tai turėjo neigiamos įtakos ją pripažįstant kalta dėl šio autoįvykio.

I. M. įsitikinusi, kad automobilio „Audi A3“ vairuotojas tamsoje galėjo būti apakintas 19 maršruto autobuso šviesomis arba priešais jį važiuojančių kitų automobilių, nes tik kliudęs ją ir jai nukritus ant šio automobilio variklio dangčio, pavažiavus tokiu būdu keliolika metrų, pradėjo automobilį stabdyti. Automobilį stabdant ji nukrito į važiuojamąją kelio dalį. Be to, automobilio vairuotojas važiavo didesniu nei leidžia KET taisyklės greičiu. Vairuotojas tame kelio ruože nepasirinko saugaus greičio, nes įvykis buvo miesto pakraštyje, tik pravažiavus automobiliui ženklą, žymintį miestą. Įvertino atstumą iki atvažiuojančio automobilio, jis buvo saugus kirsti gatvę, nes, prieš kirsdama gatvę, praleido du automobilius, važiuojančius Liepkalnio gatve. „Audi A3“ vairuotojas privalėjo, kaip reikalauja KET 101 p., sulėtinti greitį ir įjungti avarinę šviesos signalizaciją. Šioje situacijoje „Audi A3“ vairuotojas taip nepasielgė, neatsižvelgė į susidariusią situaciją kelyje.

Mano, kad liudytojas F. N. dėl tamsaus paros meto autoįvykio negalėjo matyti, nes nurodo, kad važiavo apie 50 m atstumu nuo „Audi A3“. Kelių policijos patruliai atvažiavo į įvykio vietą po autoįvykio. Minėtų liudytojų parodymai prieštaringi, nenuoseklūs. Mano, kad jos kaltė grindžiama prielaidomis. Nutarimas nepagrįstas, neobjektyvus ir neteisėtas, nesilaikyta ATPK 19, 250, 256, 257, 284, 286 str. reikalavimų.

Teismo posėdyje I. M. ir jos atstovai skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais. I. M. papildomai paaiškino, kad nuo autobuso galo buvo paėjusi 10 m. Atšvaitai buvo ant rankinės iš dviejų pusių. Tvirtino, kad nenorėjo pasišalinti iš įvykio vietos.

Nukentėjusysis ir jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė I. M. skundo netenkinti. Nukentėjusysis tvirtino, kad pakalnėje stovėjo autobusas. Perėjos nebuvo. Važiavo 50-60 km/h greičiu su įjungtomis artimomis šviesomis. Merginą pastebėjo 3 m atstumu. Po įvykio I. M. draugė pareiškėjos klausinėjo, kodėl ji bėgo per kelią. I. M. norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, klausinėjo, kas dabar bus. Pareiškėja turėjo rankinę, bet atšvaitų ant jos nebuvo.

Skundas netenkintinas.

KET 48 p. reglamentuoja, kad pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Pėstiesiems draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių (KET 55.4 p.).

Pagal ATPK 131 str. 1 d. pėsčiųjų nepaklusimas kelių eismo reguliavimo signalams, važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus ir dviračius, važnyčiotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas užtraukia baudą nuo 50 Lt iki 100 Lt. ATPK 131 str. 4 d. numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padarytas KET pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 150 Lt.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str.). Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

I. M. buvo nubausta už tai, kad 2010 m. sausio 9 d. apie 23 val. Vilniuje, Liepkalnio g. 101 esant nepašviestam kelio ruožui, neturėdama šviesą atspindinčių elementų, išėjo į kelio važiuojamąją dalį iš už stovinčios transporto priemonės, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinusi, ar nėra artėjančio automobilio, dėl ko buvo partrenkta automobilio. Įvykio metu automobilis buvo apgadintas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A122/10(01) matyti, jog I. M. kraujyje praėjus 2 val. po įvykio buvo rasta 0,39 prom. etilo alkoholio.

Pareiškėja tiek paaiškinime policijai (b. l. 14, 18), tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigia padariusi ATPK numatytą pažeidimą, tačiau jos pozicija nėra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.

D. R. 2010 m. sausio 9 d. paaiškinime policijai (b. l. 13) nurodė, kad kelio ruožas, kuriame įvyko įvykis, buvo neapšviestas. Jis važiavo 50-60 km/h greičiu. Pakilo į kalną. Iš po kairėje pusėje stovėjusio autobuso į važiuojamąją dalį išbėgo merginos. Tarp jo automobilio ir merginos buvo 3 m. Pradėjo stabdyti, sukti į dešinę pusę. Partrenkė merginą.

Analogiškus parodymus D. R. davė ir teisminio nagrinėjimo metu.

Liudytojas F. N. paaiškinime policijai (b. l. 15) nurodė, kad automobiliu važiavo Liepkalnio gatve nuo Šalčininkų pusės link Vilniaus miesto centro. Buvo tamsus paros metas. Prieš jį važiavo D. R. vairuojamas „Audi A3“. Atstumas tarp jų buvo apie 50 m. Staiga pamatė, kad „Audi A3“ vairuotojas staigiai stabdė pasukdamas į dešinę. Po to pamatė, kad buvo kliudyta pėsčioji. Ji sėdėjo kelio važiuojamojoje dalyje iš kairės pusės automobilio „Audi A3“ atžvilgiu. Mergina buvo su drauge. Jos paaiškino įvykio vietoje, kad bėgo per kelią nuo sustojimo, esančio kitoje kelio pusėje. Pėsčiųjų perėjos matomoje zonoje nebuvo. Partrenktosios draugė paaiškino, kad pėsčioji išbėgo iš už autobuso, sustojusio „Šalčininkų“ sustojime.

F. N. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad D. R. neviršijo leistino greitį. Po įvykio I. M. norėjo eiti namo, bet ją įkalbėjo likti. Jo manymu, merginos neturėjo atšvaitų.

ATP byloje nėra duomenų, kad iki įvykio F. N. su pareiškėja butų konfliktavęs, todėl šiuo atveju nėra pagrindo netikėti jo parodymais ir manyti, kad jis I. M. apkalba.

Taigi, iš D. R. ir F. N. teiktų paaiškinimų, kurie iš esmės yra nuoseklūs, detalizuoti, matyti, kad, nesant pėsčiųjų perėjos, į važiuojamąją kelio dalį tamsiu paros, esant nepašviestam kelio ruožui, I. M. išėjo staiga, neįsitikinusi, ar tai daryti yra pakankamai saugu, ar nėra artėjančio automobilio, neįvertinusi, kad stovintis autobusas iš esmės trukdė apžvelgti vietą ir tuo pačiu pamatyti atvažiuojantį automobilį „Audi A3“. Nors pareiškėja tvirtino, kad turėjo atšvaitus ant rankinės iš dviejų pusių, tačiau toks jos teiginys, išskyrus jos draugės J. N. parodymus, nėra patvirtintas kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pareigūno D. B. teigimu, atšvaitų I. M. lyg ir neturėjo. Taip pat pabrėžtina, kad ir atitinkamų atšvaitų turėjimas tamsiu paros metu neatleidžia nuo pareigos pėstiesiems elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaip jau minėta, pėstiesiems draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.

Nors I. M. akcentavo, kad „Audi A3“ vairuotojas viršijo leistiną greitį, kuris tame kelio ruože yra 60 km/h, tačiau tokia jos iškelta versija nėra pagrįsta objektyviais įrodymais. Nukentėjusysis vienareikšmiškai patvirtino, kad leistino greičio tame kelio ruože neviršijo. Be to, paskui D. R. važiavęs F. N. taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis važiavo neviršydamas leistino greičio.

Kaip matyti iš eismo įvykio vietos plano (b. l. 28), nuo sustojusio automobilio galinės dalies iki stotelės ženklo buvo 40,5 m atstumas, kas, įvertinus „Audi A3“ stabdymo laiką/ kelią, leidžia daryti išvadą, kad I. M. bandė pereiti važiuojamąją kelio dalį, kai stovintis autobusas iš esmės jai dar trukdė apžvelgti vietą, pilnai neįsitikino, ar tikrai nėra artėjančių transporto priemonių. Tuo pareiškėja akivaizdžiai nesilaikė KET 55.4 p. reikalavimų.

J. N. parodymai taip pat neleidžia daryti išvados apie tai, kad pareiškėja yra nekalta dėl įvykusio. Kaip matyti iš J. N. paaiškinimų policijai (b. l. 19) bei paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu, po išlipimo iš autobuso ir prieš ėjimą į kitą kelio pusę ji gavo žinutę ir liko stovėti už autobuso, o I. M. ėjo toliau. Matė, kad automobilis pradėjo stabdyti kai I. M. buvo ant automobilio kapoto. Taigi, akivaizdu, kad J. N. tuo metu buvo susitelkusi į gautą žinutę ir gerai nematė, ar I. M. tikrai saugu buvo pereiti į kitą kelio pusę. Be to, J. N. ir pareiškėja yra draugės, todėl minėtos liudytojos parodymai (tame tarpe ir dėl šviesą atspindinčių elementų turėjimo ant rankinės) kritiškai vertintini ir dėl šios priežasties (gali siekti padėti I. M. siekti išvengti administracinės atsakomybės ir pan.).

Teismas sprendžia, kad būtent I. M. neatsakingas elgesys lėmė kilusį įvykį. Pareiškėjos kaltė pažeidimo padaryme pilnai įrodyta pažeidimo protokole nurodytais duomenimis, nukentėjusiojo asmens paaiškinimais, liudytojo F. N. parodymais. I. M. skunde ir teismo posėdžio metu išsakyti argumentai iš esmės vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės nuobaudos.

Nuobaudos skyrimo taisyklės nagrinėtinu atveju pažeistos nebuvo. Skiriant nuobaudą pagrįstai buvo atžvelgta į pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 str. 1 d. 8 p. (teisės pažeidimą padarė nepilnametis), bei į tai, kad už administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos ATPK (kodekso 24 str. 4 d.).

Teismo vertinimu, policijos 2010 m. kovo 30 d. priimtas nutarimas Nr. 10N-102228-10 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ar keisti.

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

I. M. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 10N-102228-10, kuriuo I. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 131 str. 4 d., padarymą paskirta 50 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.