Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1687-638/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-04
Bylos Nr.
2S-1687-638/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09384-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Pareiškėjas
V. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1687-638/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09384-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.4.4.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-13877-454/2016 pagal pareiškėjo V. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys - antstolis R. B., S. T., AB DNB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio R. B. vykdomąją bylą ir joje atliekamą išieškojimą iš pareiškėjo turto – buto su rūsiu, unik. Nr.(duomenys neskelbtini), uždraudžiant antstoliui surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, iki bus galutinai išnagrinėtas skundas dėl antstolio R. B. veiksmų. Nurodė, kad pareiškėjas visiškai nebuvo informuotas apie vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus, nieko nežinojo apie jam ir S. T. bendrai priklausančio buto pardavimą iš varžytynių. Sužinojo tik 2016 m. balandžio 28 d., gavęs S. T. skundą dėl antstolio veiksmų. Varžytynėse parduotas butas yra pareiškėjo ir sutuoktinės S. T. bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau elektroninėje varžytynių sistemoje antstolis nurodė, kad butas priklauso S. T.. Pareiškėjas nėra gavęs raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą, turto arešto akto, patvarkymų dėl turto vertės nustatymų ir pan. Teigė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, greitu metu antstolis galės surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, turtas bus perleistas nuosavybėn tretiesiems asmenims, tada pareiškėjui jau tektų reikšti ieškinius dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, mokėti didelius žyminius mokesčius, bus išlaidų advokatams, bus pažeista pareiškėjo teisė į nuosavybę, kadangi nebus galimybės susigrąžinti turtą iš sąžiningo įgijėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – uždraudė antstoliui R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00787 surašyti turto - buto su rūsiu ( unik. Nr.(duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo.

Teismas pažymėjo, kad skundo pagrįstumo klausimo šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėja. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas sustabdyti visus vykdymo veiksmus yra nepagrįstas, nes tokia priemonė būtų akivaizdžiai neproporcinga pareiškėjo skundu dėl antstolio veiksmų reiškiamiems reikalavimams. Tačiau teismas sprendė, kad jeigu pareiškėjo skundas būtų patenkintas, o parduotas iš varžytynių butas būtų perleistas tretiesiems asmenims, tai sukeltų pareiškėjui papildomų teisinių pasekmių ir papildomų išlaidų, tuo būtų pažeistos pareiškėjo teisės ir turtiniai interesai.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu antstolis R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nevertino, ar pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai pagrįstas. Jeigu būtų vertinęs, tai turėjo atsižvelgti, kad pareiškėjas yra praleidęs 90 dienų naikinamąjį terminą skųsti antstolio veiksmus.

Pareiškėjo skundas pagrįstas akivaizdžiai melagingais teiginiais. Visi vykdomosios bylos procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami registruotais laiškais. Raginimo vykdyti sprendimą siųsti nereikėjo, nes išieškojimas vykdomas iš hipoteka įkeisto turto pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus. Ir skolininkė S. T., ir laiduotojas V.T. K. apylinkės teismo buvo įspėti, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo asmeniškai įteiktas pareiškėjui 2014 m. gegužės 14 d. Turto arešto aktas 2014 m. gegužės 26 išsiųstas pareiškėjui registruotu laišku jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu(duomenys neskelbtini). Pranešimas apie pirmąsias varžytynes 2015 m. liepos 28 d., patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir pasiūlymo paimti turtą 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo siunčiami pareiškėjui registruotais laiškais. Pranešimas apie paskelbtas antrąsias varžytynes 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjui buvo įteiktas asmeniškai 2015 m. spalio 2 d.

Pareiškėjas kaip tretysis asmuo dalyvavo Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-608-191/2016, kurios procesiniuose dokumentuose buvo nurodomi faktai, kad įvyko antrosios varžytynės ir kad pirkėjas jau įmokėjo kainą už nupirktą butą. Antstolis 2015 m. lapkričio 13 d. patvarkymu buvo sustabdęs vykdomuosius veiksmus, patvarkymas buvo pareiškėjui įteiktas asmeniškai 2015 m. lapkričio 20 d.

Pareiškėjas melagingais teiginiais pasiekė, kad teismas skundžiama nutartimi pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones, nors savo reikalavimų tikėtinai nepagrindė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

Teismas nepatikrino pareiškėjo skundo tikėtino pagrįstumo. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas turėjo galimybę patikrinti civilinės bylos Nr. 2-608-191/2016 proceso eigą, iš kurios būtų nustatęs, kad pareiškėjui buvo žinoma apie vykdymo procesą žymiai anksčiau, negu kad jis teigia skunde.

Pareiškėjas prašo paskelbti neįvykusiomis antrąsias varžytynes, kurios įvyko ir pirkėjas atsiskaitė už nupirktą turtą 2015 m. spalio 31 d. Pareiškėjo skundas yra pateiktas praleidus ir 20 dienų terminą, ir 90 dienų terminą, todėl pats skundas turėjo būti atsisakytas priimti.

Pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka CPK 145 str. 2 d. reikalavimų. Ribojamos banko kaip kreditoriaus teisės kuo greičiau atgauti skolą - turtas yra parduotas iš varžytynių, sumokėta visa kaina, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų priemonių bankas negali gauti lėšų už parduotą turtą ir nukreipti jų skolos dengimui. Pirkėjas negali disponuoti įsigytu turtu arba piniginėmis lėšomis, kurias sumokėjo už butą.

Vykdymo procesas pirmiausia yra skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai ir kartu turi užtikrinti bendruosius teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principus. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neproporcingai pažeidžia banko kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus bei išieškotojo teises ir interesus.

Atsiliepimas

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikus skundą dėl antstolio veiksmų.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo/nutarties įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786/2008, 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-323/2009). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

Kauno apylinkės teismas ginčijama 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones apskritai nenagrinėjęs skundo pagrįstumo klausimo. Spręstina, kad neapsvarsčius skundo tikėtino pagrįstumo, buvo neteisingai aiškinta ir taikyta Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis.

Iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, paduoto antstoliui 2016 m. gegužės 10 d., matyti, kad pareiškėjas skundžia turto varžytynes, pasibaigusias 2015 m. spalio 26 d. Civilinio proceso kodekso 512 straipsnis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kai skundą pateikiantis asmuo sužinojo apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Jau vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas skundą pateikė praėjus 6 mėnesiams ir 14 dienų nuo skundžiamų antrųjų varžytynių pabaigos, skunde apie termino praleidimo priežastis nieko neužsimena, leido kilti abejonei dėl pateikiamo skundo tikėtino pagrįstumo.

Pareiškėjas prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pridėjo turto arešto akto registro išrašą, iš kurio matyti, kad butas(duomenys neskelbtini), yra areštuotas 2010 m. spalio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartimi Nr. 02201008579-L. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad areštas butui yra uždėtas civilinėje byloje Nr. H2-23535-285/2010 (proceso numeris 2-05-3-17142-2010-8), kurios šalimi (suinteresuotu asmeniu) buvo ir pareiškėjas V. T.. Vadinasi, pareiškėjui jau 2010 m. spalio 1 d. tapo žinoma, kad bendrąja jungtine nuosavybe jam ir S. T. priklausančiam butui yra uždėtas areštas.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės taip pat matyti, kad 2011 m. sausio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4109-285/2011 (proceso Nr. 2-05-3-17142-2010-8) yra nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą S. T. ir V. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: butą su rūsiu, plane 1A4p, bendras plotas 81,35 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini). Nutartyje be kita ko konstatuota, kad 2003-03-18 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, S. T. ir V. T., užtikrindami 76000,- (septyniasdešimt šešių tūkstančių litų) paskolos, suteiktos S. T. pagal 2003-03-14 kreditavimo sutartį Nr. 1682, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui (buv. AB Lietuvos žemės ūkio bankui), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: butą su rūsiu, plane 1A4p, bendras plotas 81,35 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 80000,- Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų). Nutartyje taip pat konstatuota, kad 2010-12-08 įkeisto turto savininkas V. T. buvo įspėtas, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Akivaizdu, kad pareiškėjui buvo žinoma, kad butas yra įkeistas hipotekos lakštu ir kad įsiteisėjus 2011 m. sausio 28 d. nutarčiai yra pradedamas priverstinis buto pardavimas iš varžytynių.

Civilinio proceso kodekso 661 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įstatyme ar vykdomajame dokumente yra nurodomi vykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis iš karto pradeda vykdymo veiksmus. Todėl pareiškėjo argumentai dėl raginimo įvykdyti sprendimą negavimo yra nepagrįsti.

Spręstina, kad vien tik iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų buvo galima padaryti išvadą, kad pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra paremtas abejotino teisingumo teiginiais, esą jam nieko nebuvo žinoma apie priverstinį buto pardavimą iš varžytynių. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, skundas nebuvo tikėtinai pagrįstas ir atitinkamai nebuvo vienos iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0085/14/00787 medžiagos matyti, kad 2014 m. gegužės 9 d. V. T. asmeniškai buvo įteiktas antstolio patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą – Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį dėl skolos išieškojimo priverstinai parduodant iš varžytynių butą (duomenys neskelbtini) (vykd. bylos l.31). Taip pat pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo asmeniškai įteiktas antstolio pranešimas apie paskelbtas antrąsias buto(duomenys neskelbtini), varžytynes (vykd. bylos l. 89). Šie duomenys paneigia pareiškėjo aiškinimus apie jo neinformavimą.

Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad pritaikyta laikinąja apsaugos priemone yra neproporcingai apribojami pareiškėjo kreditoriaus ir asmens, laimėjusio varžytynes, teisės ir teisėti interesai, nes sustabdoma galimybė tęsti skolos išieškojimo procedūrą, disponuoti pinigais arba įsigytu turtu. Pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas tik neinformavimu apie vykdymo veiksmus, jokių alternatyvių būdų išspręsti skolos grąžinimo kreditoriui klausimą pareiškėjas nesiūlo, vadinasi, net ir skundą patenkinus, buto priverstinio pardavimo iš varžytynių procedūra turėtų būti tęsiama. Spręstina, kad pareiškėjo pažeistos teisės dėl jo neinformavimo, jeigu paaiškėtų, kad tokio būta, galės būti apgintos ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė