- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- I-7002-331/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01604-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Gintas Gustaitis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I387(00237) panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LT7380100, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 5 d. (t. I, b. l. 30-35).
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikė teismui skundą (t. I, b. l. 1-4) ir prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas)2016 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I387(00237).
Paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 6 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. UAB „Tigranika“ dar prieš pareiškėjui pateikiant prašymą vykdė veiklą, susijusią su rangos darbais. Pateikdamas prašymą, pareiškėjas buvo sąžiningas ir nurodė savo planus atidaryti kavinę ir konditerijos cechą, tačiau veiklos planai pasikeitė, nusprendus, kad rangos darbų vykdymo veikla turi kur kas didesnį potencialą, be to, pats pareiškėjas turi patirties šioje srityje, nes yra dirbęs dažytoju. Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis paprasčiausia ekonomine logika. Pareiškėjo nuomone, nėra teisinga manipuliuoti sąžiningu jo planų atskleidimu įstaigai ir jų neįgyvendinimą paversti tariamai fiktyvios veiklos įrodymu, juolab, Lietuvos Respublikos įstatymai leidžia užsiimti bet kokia įstatymo neuždrausta veikla.
Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 18 d. dėl šeimyninių priežasčių buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, nes mirė pareiškėjo sutuoktinės tėvas. Be to, sutuoktinė turėjo sveikatos problemų Į Lietuvą grįžo tik 2016 m. kovo 6 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo priverstinai išvykęs iš Lietuvos ir žiemos metu sumažėja rangos darbų poreikis rinkoje, pagrindinė veikla šiuo laikotarpiu buvo klientų paieška, ką darė tiek pats pareiškėjas nuotoliniu būdu, tiek jo asistentė. Taip pat buvo ieškoma darbuotojų darbams vykdyti. Pareiškėjas buvo atitrūkęs nuo įmonės vidinių reikalų, todėl galėjo neteisingai nurodyti kai kurias organizacinio pobūdžio aplinkybes. Be to, atsakovas neuždavė pareiškėjui konkretaus klausimo, todėl savo paaiškinimuose jis nenurodė konkrečių asmenų per kuriuos vykdo klientų paiešką.
Paaiškino, kad bendrovė atleido ne visus darbuotojus, o tik du bendrovės darbuotojus: 2015 m. lapkričio 27 d. A. H. ir 2016 m. sausio 31 d. T. B.. T. B. atleidimo datos netgi negalima susieti su leidimo išdavimu - ji atleista kur kas vėliau. Šie atleidimai yra logiškai paaiškinami, nes įmonės veiklos apimtis buvo sumažinti dėl jos sezoninio pobūdžio. M. G. ir L. C. buvo ir tebėra bendrovės darbuotojos. Atitinkamai, atsakovo išvada, kad visi darbuotojai buvo priimti prieš prašymo leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimą ir po to atleisti yra visiškai nepagrista.
Pareiškėjas iš dalies sutinka, kad viso savo buvimo Lietuvoje metu pareigingai negyveno deklaruotos vietos adresu - tiek savo, tiek gyvenančios S. šeimos labui (kad netrukdyti) apsistodavo ir kitose vietose. Tačiau tą darė nesuvokdamas, kad daro pažeidimą. Pareiškėjas sutinka, kad neinformavo atsakovo apie darbuotojų kaitą ir laikiną savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato, kad ūkinę veiklą vykdantis asmuo, turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo periodiškai pateikti detalias ataskaitas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. I, b. l. 47-52) paaiškino, kad prašė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus praėjus 4-6 mėnesiams po leidimo laikinai gyventi išdavimo minėtam užsieniečiui, patikrinti, ar tikrai UAB „Tigranika“ visą darbo laiką dirba ne mažiau kaip 3 Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, ar ši bendrovė vykdo veiklą. Migracijos skyriui atlikus patikrinimą dėl pareiškėjo deklaruojamos veiklos vykdymo ir gyvenimo fakto Lietuvoje patvirtinimo ir nustačius, kad yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, jo asmens byla 2016 m. vasario 22 d. lydraščiu Nr. 20-S-29483 buvo atsiųsta Migracijos departamentui sprendimui dėl pareiškėjo turimo leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Migracijos departamentas, įvertinęs visus byloje surinktus dokumentus, taip pat iškvietęs pareiškėją ir gavęs jo papildomus paaiškinimus ir dokumentus, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2016 m. kovo 29 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus ne tik tai, kad pareiškėjas negali nurodyti savo ir kitų įmonės darbuotojų gaunamo atlyginimo dydžio, nežino savo įmonės darbuotojų pavardžių, bet ir išnagrinėjus kitas reikšmingas aplinkybes, surinktų duomenų visumoje.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, ginčijamu sprendimu nustatė, kad yra ne vienas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau - Aprašas), 100 punkte nurodytas veiksnys. Pareiškėjas, 2016 m. kovo 14 d. atvykęs į Migracijos departamentą, kaip jo įmonės veiklą patvirtinančius dokumentus pateikė 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą ir 2016 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą, pagal kuriuos pareiškėjo įmonė UAB „Tigranika“ atliko remonto ir kitus darbus UAB „Krisilla“, kitų dokumentų, patvirtinančių UAB „Tigranika“ vykdomą veiklą pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo tą pačią dieną pateikti UAB „Tigranika“ sąskaitos išrašai laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 8 d. taip pat nepatvirtina, kad ši įmonė vykdo kokią nors veiklą. 2016 m. kovo 24 d. atlikus pareiškėjo apklausą dėl jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir dėl jo įmonės veiklos, buvo nustatyta, kad į klausimus jis atsako abstrakčiai ir neišsamiai.
Pažymėjo, kad pareiškėjui pakeitus leidimą laikinai gyventi, du jo įmonės darbuotojai buvo atleisti iš darbo, t. y. jo įmonė nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurią turi atitikti visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, bei nurodė, kad 2016 m. kovo 16 d. (po pareiškėjo apsilankymo Migracijos departamente) įmonėje buvo įdarbinti du nauji darbuotojai. Taigi, Migracijos departamentas ginčijamame sprendime nebuvo konstatavęs, kad pareiškėjo įmonė ginčijamo sprendimo priėmimo metu neatitinka Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų, o naujų darbuotojų įdarbinimą vertino kaip siekį formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnyje nustatytas sąlygas.
Tinkamos gyvenamosios vietos turėjimas, vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, yra būtina sąlyga leidimui laikinai gyventi gauti. Pareiškėjas 2016 m. kovo 14 d. paaiškinime nurodė, kad gyvena pas savo giminaitę, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2016 m. kovo 24 d. apklausos metu jau nurodė, kad ketina gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini), nors ir yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta, tačiau kaip matyti iš Migracijos skyriaus 2016 m. vasario 19 d. pažymos Nr. 20-IL-15801, jis šiuo adresu negyvena (bute gyvenanti A. S. paaiškino, kad pareiškėją pažįsta, tačiau jos teigimu, jis Lietuvoje negyvena, tik kartais atvyksta į Lietuvą). Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikoje negyvena jo šeimos nariai (pareiškėjo du nepilnamečiai vaikai buvo pateikę prašymus dėl vizos išdavimo, tačiau 2016 m. vasario 3 d. sprendimais jiems buvo atsisakyta išduoti vizas dėl galimos nelegalios migracijos).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2016 m. kovo 29 sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2017 m. lapkričio 5 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas, ketindamas ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių ir pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog jis yra dalyvis UAB „Tigranika“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Šis pareiškėjo prašymas su visa medžiaga persiųstas į Migracijos departamentą. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, išnagrinėjęs minėto užsieniečio pateiktą prašymą ir dokumentus ir, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi LT7380100, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 5 d. (1 t., b. l. 97).
Kilus įtarimams, Migracijos departamentas 2015 m. lapkričio 11 d. raštu išsiuntė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pareiškėjo, kuriam nuspręsta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bylą, su prašymu, praėjus 4-6 mėnesiams po leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo minėtam užsieniečiui, patikrinti, ar tikrai UAB „Tigranika“ visą darbo laiką dirba ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, ar ši bendrovė vykdo veiklą (1 t., b. l. 96).
Kauno apskrities VPK Migracijos skyrius, siekdamas įsitikinti, ar UAB „Tigranika“ vykdo veiklą, 2016. m. vasario 10 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą, prašydamas patikrinti, ar (duomenys neskelbtini), yra įsikūrusi UAB „Tigranika“ (1 t., b. l. 98).
Vilniaus Migracijos valdyba patikrino adresą (duomenys neskelbtini) ir tarnybiniu pranešimu informavo, kad šiuo adresu įsikūrusi advokatų profesinė bendrija InJure. Migracijos valdybos darbuotojai bendravo su advokatu D. A., kuris paaiškino, kad UAB Tipranika“ registruota (duomenys neskelbtini), jokios veiklos nevykdo. Įmonė nurodytu adresu buvo įregistruota teikti buhalterines paslaugas, tačiau bendradarbiavimas taip ir nebuvo pradėtas. Nurodytu adresu jokia įmonės veikla nebuvo vykdyta (1 t., b. l. 99-100).
Kauno apskrities VPK Migracijos skyrius, atlikęs patikrinimą dėl pareiškėjo deklaruojamos veiklos vykdymo ir gyvenimo fakto Lietuvos Respublikoje patvirtinimo 2016 m. vasario 19 d. parengė pažymą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, pareiškėjo bendrovėje UAB „Tigranika“ darbuotojų įdarbinimas buvo fiktyvus. Visa surinkta medžiaga buvo perduota Migracijos departamentui sprendimui priimti (1 t., b. l. 102-103).
Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, įvertinęs surinktą medžiagą, išklausęs pareiškėjo paaiškinimų, surinkęs kitus įrodymus, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktu, 2016 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I387(00237) panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LT7380100, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 5 d. (t. I, b. l. 30-35).
Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 36 straipsnyje yra nustatyta, kokiais atvejais pranešama apie duomenų pasikeitimą vidaus reikalų įgaliotai institucijai. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamąją vietą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu yra nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.
Byloje nekyla ginčo dėl šių faktinių aplinkybių: pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas paaiškėjus, kad užsienietis nevykdo deklaruotos veiklos ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą; pareiškėjas yra vienintelis UAB „Tigranika“ akcininkas, direktorius ir darbuotojas.
Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovas jam nepagrįstai taikė atsakomybę (leidimo laikinai gyventi panaikinimą) už įmonės veiklos nevykdymą, vadovavosi formaliu reikalavimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, nesurinko visos reikšmingos informacijos ir neteisingai įvertino jo socialinius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika (UAB „Tigranika“ veiklą) ir priėmė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų neatitinkantį administracinį aktą (ginčijamą sprendimą).
Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą bei ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas, teismas iš esmės sutinka su Migracijos departamento sprendimu, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis nevykdo deklaruotos veiklos, jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų vykdant veiklą.
Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažymėjo, jog išnagrinėjus ir įvertinus Migracijos skyriaus atlikto tarnybinio patikrinimo faktus, kurie surašyti 2016 m. vasario 19 d. pažymoje, įvertinus pareiškėjo paaiškinimus dėl UAB „Tigranika“ veiklos, nustatyta, kad minėtas pareiškėjas negali nurodyti, kokį darbo užmokestį gauna jis pats ir jo darbuotojai, tvirtina, kad bendrovė vykdo statybos darbus, remontuoja butus (nors pateikdamas veiklos aprašymą Migracijos skyriui teigė, kad atidarys kavinę), pareiškėjas klientų ieško telefonu pats arba per pažįstamus, iš draugų ir pažįstamų nurodo tik Hamletą (pavardės nenurodo), pas kurį gyvena (duomenys neskelbtini), nors buto bendraturčiai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nerastas, pateikus jo nuotrauką A. S., ji patvirtino, kad pažįsta pareiškėją, tačiau jis tik retkarčiais apsistoja (duomenys neskelbtini) bute, o (duomenys neskelbtini) buto kaimynė patvirtino, kad pareiškėjo niekad nėra mačiusi, nors čia gyvena apie 6-7 metus. Padarė išvadą, kad UAB „Tigranika“, kurios vadovas yra pareiškėjas, yra fiktyvi, t. y. ši įmonė atitinka Apraše nurodytus fiktyvios įmonės veiksnius, o pagal Įstatymo 50 straipsnio nuostatas buvo pagrindas leidimui panaikinti, nes pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktus, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Teismas sutinka su tokiu vertinimu, taip pat pažymi, kad pareiškėjas atitinkamų įrodymų nepateikė ir teismui.
Liudytojo H. S. (H. S.) paaiškinimus teismas vertina kritiškai, nes jis nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, asmeniškai palaiko santykius su pareiškėju.
Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti laikomi tam tikrą aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.
Pastebėtina, kad nustačius bent vieną iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi panaikinamas, esant tai patvirtinančių dokumentų, pradedama sprendimo panaikinti leidimą priėmimo procedūra. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu, be kita ko, paaiškėja, jog yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Nagrinėjamu atveju aktualus Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma (Įstatymo 50 str. 1 d. kontekste, leidimas panaikinamas), jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Būtent šiuo pagrindu rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Byloje nustatyta, kad pirmasis ir pratęstas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taigi, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą pradėti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedūrą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą, užsieniečio valia nėra esminis elementas. Šiuo atveju pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto (jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi) konstatavimu, o tai, ar asmuo vykdė veiklą, ar norėjo ją vykdyti, ar ieškojo užsakovų ir darbuotojų veiklai vykdyti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. Be to teismas akcentuoja, kad pareiškėjas, teigdamas, jog buvo atitrūkęs nuo įmonės vidinių reikalų, galėjo neteisingai nurodyti kai kurias organizacinio pobūdžio aplinkybes, tačiau atsakovui ir teismui nepateikė jokių šios įmonės veiklos aplinkybių ar įrodymų. Priešingai atsakovas pateikė informaciją iš VSDFV, kad įmonė turi įsiskolinimą, be to pareiškėjui pakeitus leidimą laikinai gyventi, du jo įmonės darbuotojai buvo atleisti iš darbo, t. y. jo įmonė nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurią turi atitikti visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, taigi, Migracijos departamentas darbuotojų įdarbinimą vertino kaip siekį formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnyje nustatytas sąlygas.
Pareiškėjas teigia, kad jis iš dalies sutinka, kad viso savo buvimo Lietuvoje metu pareigingai negyveno deklaruotos vietos adresu - tiek savo, tiek gyvenančios S. šeimos labui (kad netrukdyti) apsistodavo ir kitose vietose. Tačiau tą darė nesuvokdamas, kad daro pažeidimą, sutinka, kad neinformavo atsakovo apie darbuotojų kaitą ir laikiną savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, neteikė ūkinės veiklos detalių ataskaitų.
Dėl šių skundo teiginių teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju problema yra ne tik ta, jog pareiškėjas šių pareigų neįgyvendino laiku, bet ir tai, kad jis nepateikė įrodymų dėl šių pareigų įvykdymo nuo jų atsiradimo momento iki bylos nagrinėjimo teisme dienos. Dėl šios priežasties laikytina, kad atsakovas pagrįstai abejoja, ar pareiškėjas vykdo teisėtą veiklą, ar turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas neturi tinkamos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, yra dar vienas pagrindas panaikinti jo leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 6 p., 50 str. 1 d.).
Teismas pastebi, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, atsižvelgė į jo socialinius, šeiminius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į, be kita ko, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika. Be to, pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikoje negyvena jo šeimos nariai (pareiškėjo du nepilnamečiai vaikai buvo pateikę prašymus dėl vizos išdavimo, tačiau 2016 m. vasario 3 d. sprendimais jiems buvo atsisakyta išduoti vizas dėl galimos nelegalios migracijos). Taigi, atsakovas pagrįstai vertino minėtas aplinkybes.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, teismas atsižvelgia į tai, kad nors UAB „Tigranika“ registruota (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytu adresu bendrovės nebuvo rasta, pakartotinai patikrinus bendrovės duomenis VSDFV informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad bendrovės darbuotojai, kurių darbo sutartis užsienietis pateikė kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, buvo įdarbinti 2015 m. rugsėjo 11 d., t. y. prieš pareiškėjui pateikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, o A. H. (vairuotojas) atleistas 2015-11-27, T. B. (buhalterė) – 2016 m. sausio 31 d. 2016 m. kovo 16 d. įdarbinti 2 Lietuvos Respublikos piliečiai R. Č. ir M. Č.. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, matyti, kad visi bendrovėje įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai ir leidimą nuolat gyventi turintis užsienietis buvo įdarbinti prieš pateikiant užsieniečiui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, o atleisti tuomet, kai pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas kaip veiklos įrodymą pateikė bendrovės sąskaitas faktūras apie atliktus darbus, banko išrašą iš banko, paaiškindamas, kad už atliktus darbus gavo grynais pinigais, iš šių pinigų mokėjo darbo užmokestį sau ir darbuotojams. Taigi bendrovė, kurios dalyvis ir vadovas yra pareiškėjas, nevykdo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, o užsieniečio pagrindinis tikslas buvo atitikti Įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti, o ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas jokių papildomų paaiškinimų ar dokumentų apie bendrovės veiklą nepateikė, įsigydamas bendrovę siekė tik formaliai įgyvendinti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 punkte nurodytą tikslą – dirbti įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje ir užsiimti teisėta veikla. Pareiškėjo pateikti argumentai neišsklaido pagrįstais pripažintinų atsakovo įtarimų, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad bendrovė šiuo metu vykdo realią veiklą ir pareiškėjas turi reikšmingų ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas pritaria Migracijos departamento vertinimui, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, skundas atmetamas, o Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I387(00237) paliekamas nepakeistas.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo G. A. (G. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.