- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-06
- Bylos Nr.
- N1-51-729/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Nukentėjusysis
- J.A. N.
- Civilinis atsakovas
- E. G.
- Kaltinamasis
- T. B.
- Kategorijos
- 2.3.7.1Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. spalio 20 d., apie 16.00 val., Klaipėdos g. 36-3, Dovilai, Klaipėdos r., T. B., atėjęs į Jonui A. N. priklausančius namus, pastarajam būnant kambaryje, T. B. rankos kumščiais, tyčia ne mačiau dviejų kartų sudavė nukentėjusiajam J. A. N. į pilvo sritį, padarydamas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su poodine kraujosruva, 6, 8-9 šonkaulio lūžimus ir tokiu būdu mušdamas nesunkiai sužalojo J. A. N..
Kaltinamasis T. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. spalio mėnesį, vieną sekmadienį, labai supykęs ant kaimyno J. A. N. dėl pastarojo apkalbų apie jo mamą, nuėjo pas jį į namus ir sudavė du smūgius jam į pilvą. Nesakė, dėl ko muša, nes manė, kad J. A. N. ir pats suprato, kad jis tokiu būdu gina mamą nuo jo kalbų apie ją. Labai gailisi, kad taip pasielgė kaimyno atžvilgiu, jo atsiprašė, kartu su mama atlygino padarytą turtinę žalą ( už vaistus) T. B. teigia supratęs savo kaltę ir apgailestauja dėl įvykio.
Iš nukentėjusiojo Jono A. N. parodymų nustatyta, kad 2013-10-20 apie 16 val., į jo namus, adresu Klaipėdos g. 36-3, Dovilai, Klaipėdos r., kuriuose jis buvo kartu su M. V., įėjo E. B. su broliu T. B.. E. B. susikeikė ir pasakiusi ,,vėl prisišnekėjai“, rankomis jį pastūmė. Tuo metu jis stovėjo šalia lovos, todėl Eglei pastūmus, nugriuvo ant lovos. Tada priėjo Tomas, kuris pasakęs ,,reikia vieną kartą baigti“, pradėjo rankos kumščiais jį daužyti. Smūgiavo į pilvo sritį, suduodamas į pilvą bei šonus. T. B. mušė tylėdamas nieko nereikalavo ir nepaaiškino dėl kokios priežasties muša. M. V. įsikišus ir pasakius ,,Tomai baik“, T. B. nustojo jį mušti ir išėjo. Po įvykio T. B. jo atsiprašė, jis atsiprašymą priėmė. Dėl sumušimo patyrė 38.98 litų turtinę žalą, kurią kaltinamojo motina jam jau yra atlyginusi. Be to, jam padaryta neturtinė 3000 litų dydžio žala, kadangi jam kelias savaites skaudėjo nuo patirtų sužalojimų, negalėjo atlikti savo darbų, skaldyti malkų, atsinešti vandens. Savo parodymus nukentėjusysis yra patvirtinęs ir jų patikrinimo vietoje metu ( b.l. 5-6, 8-9, 14-19, 20-21). Posėdžio metu jis prašė priteisti jam neturtinę žalą, tačiau dėl jos dydžio paliko nuspręsti teismui, kadangi pats nežino, kiek turėtų reikalauti pagal teismų praktiką.
Iš liudytojo M. V. parodymų nustatyta, kad 2013-10-20 jis buvo Dovilų miestelyje pas Joną A. N., kai į butą įėjo Eglė, kuri susikeikė ir rankomis pastūmė Joną ant lovos, o jos brolis T. B. sudavė jam kelis kartus kumščiais į pilvo sritį ir krūtinę. Nustojęs mušti, Tomas iš J. A. N. buto išėjo, o šis sakė nesupratęs, dėl kokios priežasties buvo sumuštas. Po sumušimo jis pasiūlė J. A. N. pradėjo skųsti didžiuliais skausmais, todėl M.valinčius iškvietė medikus, kurie jį išvežė į ligoninę. (b.b. 32,33).
Iš liudytojos, įstatyminės atstovės E. G. parodymų nustatyta, kad 2013 metų spalio 20 dieną, ji pravirko po pokalbio telefonu dėl darbo, sužinojusi, kad kaimynas Jonas A. N. ją apkalbėjo esant girtą. Tai pamatę ir sužinoję namuose tuo metu buvę sūnus T. B. ir duktė E. B. kažkur išbėgo ir ji suprato, kad jie nubėgo pas kaimyną J. A. N.. Tomas ir Eglė netrukus grįžo ir pasakė, kad Tomas sudavė Jonui keletą smūgių į pilvą. Ji Tomui pasakė, kad šis blogai pasielgė. Kai sužinojo, kad galimai dėl Tomo mušimo Jonui A. N. lūžę šonkauliai, Tomas išsigando, labai gailėjosi, kad taip pasielgė, atsiprašė nukentėjusiojo, šis jam atleido. Turtinę žalą nukentėjusiajam ji yra atlyginusi, o dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismui, nes pagal J. A. N. elgesį mano, kad pastarasis nėra morališkai nukentėjęs - ateina pas ją į svečius, bendrauja, jos duktė Eglė jam padeda buityje, o E. G. yra bedarbė, jokio turto neturi ir negali patenkinti nukentėjusiojo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ( b.l. 40-41, 43-44, 23).
Iš 2013-11-04 specialisto išvados Nr. G 2395/13 (03) matyti, kad Jonui A. N. nustatytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su poodine kraujosruva, 6, 8-9 šonkaulių lūžimais. Pagal nustatytą sužalojimų išsidėstymą J. A. N. krūtinės ląstos kairėje pusėje išskiriamos mažiausiai dvi trauminio poveikio vietos ( 6 šonkaulio ir 8-9 šonkaulių projekcija). Dėl šonkaulių lūžimų J. A. N. sužalojimas nesunkiai sutrikdė jo sveikatą (b.l. 12-13).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, kaltinamojo T. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138str. 1d., kadangi, ištyrus visus įrodymus, nustatyta, jog kaltinamasis mušdamas nesunkiai sužalojo kitą žmogų.
Kaltinamasis pripažino savo kaltę, gailisi nusikaltęs, iki šiol nėra teistas, susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, atlygino jam padarytą materialinę žalą, ir tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika – baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas, padarytas iš netinkamai suvoktų paskatų ginti motiną nuo apkalbų. Šią veiką kaltinamasis padarė, būdamas nepilnametis, jis mokosi, mokymo įstaigoje ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus parengtoje informacijoje apie jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas T. B. charakterizuojamas kaip ūmaus būdo, užsispyręs, nepakantus pastaboms, dėl šilumos ir saugumo trūkumo besidengiantis gynybine pozicija, nurodyta, kad jo šeima yra probleminė dėl seniau nustatytų motinos girtavimo ir nesirūpinimo vaikais faktų. Visos šios aplinkybės suteikia teismui pagrindo manyti, kad kaltinamasis dar nėra susiformavęs kaip asmenybė, ir tuo labiau – linkusi pakartotinai nusikalsti asmenybė, todėl tikėtina, kad sudalyvavęs visame šiame baudžiamajame procese, turėjo laiko įvertinti savo veiksmų netinkamumą, padarė reikiamas išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas ir byla nutraukiama Lietuvos Respublikos BK 93 str. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad padarytą turtinę žalą jis su motinos pagalba jau yra atlyginęs, mokosi, jokių duomenų, kad būtų linkęs kartoti savo nusikalstamą elgesį, byloje nesurinkta, nėra būtinybės skirti jiems griežtas poveikio priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str., kaltinamajam skiriama auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas.
Nukentėjusysis Jonas A. N. šioje byloje yra pareiškęs 3000,00 Lt ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Posėdžio metu jis nurodė ieškinį iš esmės palaikąs, kadangi sužalojimas sukėlė jam skausmo ir nepatogumų buityje, tačiau priteistiną sumą paliekąs nuspręsti teismui, taip pat patvirtino, kad su kaltinamojo šeima ir toliau palaiko draugiškus santykius, jo sesuo padeda jam buityje, motina – pavaišina kava. Kaltinamojo gynėjas ir civilinė atsakovė dėl šių priežasčių bei sunkios turtinės padėties prašė civilinio ieškinio netenkinti. Vis dėl to teismas pažymi, kad kaltinamasis, nors būdamas nepilnametis, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, o ši veika sukėlė vyresnio amžiaus nukentėjusiajam nemenką sveikatos sutrikdymą, jis buvo priverstas išvykti iš savo namų aplinkos, gydytis ligoninėje, o grįžęs toliau kentė skausmą, buvo apriboti jo judesiai, net skirti antidepresantai; visa tai rodo, kad nemateriali žala jam buvo padaryta ir ji turi būti atlyginta. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustatytus žalos atlyginimo pagrindus, o taip pat į kaltinamojo ir jo artimųjų pastangas šią žalą sumažinti po įvykio – draugišką bendravimą su nukentėjusiuoju, pagalbą jam buityje, nuo seno susiklosčiusius gana artimus kaimyniškus santykius. Nors civilinė atsakovė prašė atsižvelgti į sunkią jos turtinę padėtį, teismas mano, kad iš dalies ji pati yra atsakinga dėl tokios padėties, nesiimdama jokių aktyvių veiksmų ieškotis darbo ir pasikliaudama valstybės parama bei lengvatomis. Įvertinus visa tai, nustatomas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis – 800,00 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303str. 4d.,
nusprendžia:
T. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., padarymo, taikant Lietuvos Respublikos BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1d. 1p.,83 str., skirti T. B. auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.
Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo Jono A. N. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš civilinės atsakovės E. G. 800,00 Lt ( aštuonis šimtus Lt 00 cnt) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.