Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

nuteistojo E. M. gynėjui advokatui Dariui Karabinui, nuteistojo A. Z. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. M. ir A. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (5 nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes tarpusavyje subendrinus apėmimu būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, E. M. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. Z. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir nuteistas 30 (trisdešimt) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirtas 20 (dvidešimt) parų areštas.

Priteista iš E. M. turtinės žalos atlyginimas: civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, 624,42 Eur (šeši šimtai dvidešimt keturi eurai); civilinei ieškovei ir nukentėjusiajai A. D. – 276,00 Eur (du šimtai septyniasdešimt šeši eurai) turtinės žalos atlyginimo.

Priteista solidariai iš E. M. ir A. Z. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 207,92 Eur (du šimtai septyni eurai 92 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistųjų E. M. ir A. Z. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl aplinkybių patikslinimo

13. Netikėti civiliniuose ieškiniuose išdėstytais faktais teismui nebuvo objektyvaus pagrindo, nes be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, faktą, kad kaltinime nurodytu laiku E. M. pagrobė būtent tuos daiktus bei tokius jų kiekius, patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – vaizdo įrašai, pateikti iš įvykio vietų. Nors apeliantas prašo peržiūrėti bylos vaizdo įrašus, kad patikslinti pavogtų prekių kiekį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo įrašuose užfiksuotos aplinkybės atitinka kaltinime išdėstytas aplinkybės. Iš byloje esančių daiktų apžiūros protokolų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai iš parduotuvių, kuriose įvykdytos vagystės. Šiuose įrašuose aiškiai matyti, kaip E. M. įėjęs į parduotuves iš lentynų ima prekes, kokias ir kiek vienetų, kaip jas deda į krepšelį arba slepia savo drabužiuose (kiša už kelnių juosmens ar į kišenes) ir išeina iš parduotuvių už prekes nesumokėjęs. Šiame kontekste pažymėtina, kad kai kurias vagystes E. M. įvykdė bendrininkų grupėje, todėl tokiais neteisėtais veiksmais padaryta žala priteisiama iš kaltininkų solidariai.

14. Remiantis aptartu, daroma išvada, kad nekyla jokių abejonių dėl civiliniams ieškovams E. M. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydžio, todėl jo apeliacinio skundo teiginiai dėl netiksliai nustatyto pavogtų prekių kiekio ar jų vertės, vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.

Dėl kaltinamiesiems paskirtų bausmių

15. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Nuteistieji E. M. ir A. Z. apeliaciniuose skunduose prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jiems paskirtas bausmes.

17. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas apeliantams griežčiausias BK 178 straipsnio 3 ir 5 dalies sankcijose numatytas bausmes, areštą ir laisvės atėmimą, bei nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, taigi nei teisės aktų nuostatų, nei bausmės skyrimo principų nepažeidė. Kaip matyti iš nuosprendžio, apylinkės teismas, individualizuodamas E. M. bei A. Z. skirtinas bausmes ir nustatydamas jų dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistųjų asmenybes, tiek ir į jų padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus bei pačių kaltinamųjų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes.

20. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie prisipažino įvykdę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis tris nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje BK 60 straipsnio 1 punktas), o nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, - dar ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo A. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą vieką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 punktas). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, į ką nagrinėjamu atveju apylinkės teismas taip pat atsižvelgė. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad kaip asmenybę linkusią nusikalsti, tiek E. M., tiek ir A. Z., charakterizuoja tai, jog jie sistemingai daro vagystes, nusikalto nebe pirmą kartą.

21. E. M. nubaustas už šešių tyčinių veikų padarymą – penkis baudžiamuosius nusižengimus ir vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, praeityje jis teistas 17 kartų, daugiausia už vagystes, už smulkias vagystes ne kartą baustas ir administracine tvarka, baudų nemoka (4 t., b. l. 80-130). Skundžiamu nuosprendžiu A. Z. nubaustas už vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams, tačiau tai ne pirma jo nusikalstama veika. A. Z. anksčiau teistas 9 kartus, už įvairius tyčinius nusikaltimus, tačiau dominuoja nusikaltimai nuosavybei, už smulkias vagystes baustas administracine tvarka, baudų nemoka (3 t., b. l. 90-95). Nuteistųjų kriminalinė istorija rodo, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais jiems buvo skiriamos įvairaus griežtumo bausmės, jiems abiem buvo parodytas teismo pasitikėjimas ir bausmės vykdymas atidėtas, tačiau jie ir toliau darė tyčines nusikalstamas veikas, už ką buvo baudžiami griežtomis bausmėmis, bet tiek jų skyrimas, tiek atlikimas, nuteistųjų teigiamai nepaveikė, jie ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas.

22. Nuteistasis E. M. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nuo 2020 metų įrašytas priklausomybės ligų registre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, alkoholio vartojimo (4 t., b. l. 144). Kaip ir E. M., A. Z. niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2005 metų įrašytas priklausomybės ligų registre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų, alkoholio vartojimo, dalyvauja metadono programoje (3 t., b. l. 106). Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos aplinkybės apeliantus charakterizuoja neigiamai, kaip linkusius nusikalsti, ignoruojančius visuomenėje nustatytus draudimus, pavojingus visuomenei asmenį, kas pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus E. M. ir A. Z. griežčiausias BK 178 straipsnio 3 ir 5 dalių sankcijose numatytas bausme laisvės atėmimą bei areštą. Nors abu nuteistieji skunduose prašo skirti švelnesnes bausmes, o A. Z. prašo areštą pakeisti pinigine bauda, tačiau aukščiau paminėtos aplinkybės, (kad jie nedirba, turi priklausomybes) kartu su jų kriminaline praeitimi, duoda pagrindo išvadai, kad vagystės yra abiejų nuteistųjų gyvenimo būdas ir lėšų šaltinis, todėl skirti kitokio pobūdžio, juo labiau finansinę bausmę, nebūtų tikslinga bausmės įvykdymo galimybių kontekste.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pagrindžiančias nuteistųjų polinkį nusikalsti, nenorą taisytis ir negebėjimą daryti išvadų iš ankstesnių teistumų, pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai nebus pasiekti ir taikant jiems bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl BK pakeitimų

24. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsniai ir kodeksas papildytas 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais (toliau – 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas).

25. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė, kuri vertintina kaip asmens padėtį švelninanti. BK 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d., (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573)) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. O BK 61 straipsnio 4 dalis numato, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam ne didesnę kaip minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju naujosios BK 61 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių redakcijos E. M. ir A. Z. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, kadangi nuteistiesiems be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos ir atsakomybę sunkinančios, be to, apylinkės teismas griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies parinkimą bei jos dydžio nustatymą išsamiai motyvavo, t. y. įvertino ne tik nuteistųjų padarytų veikų pavojingumą bei pobūdį, tačiau ir jų asmenybių charakteristikas, daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, ir padaręs išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistiesiems griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį, skyrė bausmes, neperžengdamas sankcijose numatytų ribų, dėl ko keisti E. M. ir A. Z. paskirtas bausmes švelnesnėmis alternatyviomis bausmėmis ar mažinti paskirtų bausmių trukmę, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

27. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiuose BK pakeitimuose (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060) BK 178 straipsnio 3 ir 5 dalies redakcijos nekito, todėl įtakos nuteistųjų teisinei padėčiai neturi.

28. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendį E. M. ir A. Z. apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

29. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, pagrindžiančios – 183, 33 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo E. M. ir – 220, 83 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo A. Z., išlaidas.

30. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme nei vienas kaltinamasis gynėjo neturėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, bei tai, kad E. M. ir A. Z. nedirbantys ir neturintys legalių pajamų, sprendžia, jog valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios atsirado teikiant nuteistiesiems būtina valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistųjų E. M. ir A. Z. valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų E. M. ir A. Z. apeliacinius skundus atmesti.

Nepriteisti valstybės naudai iš nuteistųjų E. M. ir A. Z. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas, susidariusias už nuteistiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.