- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-40-361/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09325-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pran.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- D. S., J. Š., A. V., D. K.
- Kaltinamasis
- D. S.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas D. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
D. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Atmestas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti iš kaltinamojo D. S. 330,56 Eur valstybei.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti J. Š. (J. Š.), A. V. (A. V.) ir D. K.. Apeliacinių skundų dėl šių nuteistųjų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir kitaip platino narkotinę medžiagą, o būtent už tai, kad jis 2020 m. balandžio 28 d., apie 23.00 val., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,202 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2020 m. balandžio 29 d., apie 12.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), vieną plastikinį maišelį su 0,260 g narkotinės medžiagos – heroino, perduodamas iš rankų į rankas perdavė skolon už 100 Eur D. K.. Kitą dalį – 0,525 g narkotinės medžiagos – heroino, kuris buvo supakuotas į du plastinius užspaudžiamus maišelius, ir 0,417 g narkotinės medžiagos – heroino, kuris buvo supakuotas į 46 vnt. folijos lankstinukų bei įdėtas į užsukamą plastikinį indelį, toliau laikė prie savęs bliuzono dešinės pusės kišenėje iki kol tą pačią dieną, apie 14.05 val., (duomenys neskelbtini), dalinės asmens apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
2. Apeliantas skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį – skirti švelnesnę bausmę ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėti bausmės vykdymą. Prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš apelianto priteistos išlaidos valstybei už advokato pagalbą.
2.1. Teigia, jog jam skirta per griežta bausmė, nes nusikalstamą veiką padarė įkalbėtas D. K., o finansinės naudos iš nusikaltimo neturėjo. Nurodo, jog būdamas Vokietijoje laukė eilės gydytis reabilitacijos įstaigoje, ten pametė asmens dokumentus, todėl grįžo į Lietuvą. Turi dukterį, Vokietijoje gyveno ir dirbo legaliai, nusikaltimų ten nevykdė. Taigi laisvėje turi stiprius socialinius ryšius. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų apylinkės teismas nepriėmė, nes darbo sutartis, algalapiai, darbo pažymos nebuvo išversti iš vokiečių į lietuvių kalbą. Su skundu pateikia šiuos duomenis. Paaiškina, jog D. K. prašė jo padėti įsigyti heroino, žinodamas, kad jis grįžo iš užsienio, turi sutaupęs pinigų ir yra priklausomas nuo heroino ir perkasi sau vartoti heroiną. Matydamas, jog D. K. išgyvena abstinencijos būseną ir suprasdamas tokią skausmingą draugo, kurį pažįsta apie 20 metų, emocinę būseną, ryžosi nusikaltimui. Priešingu atveju D. K. būtų padaręs nusikaltimą ir pastarajam būtų tekę gailėtis dėl savo veiksmų.
2.2. Nurodo, jog serga ŽIV, ir tai patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. Todėl turi silpną imunitetą ir įkalinimo įstaigoje neturės galimybės lankyti reabilitacijos kurso. Reali laisvės atėmimo bausmė atima iš jo galimybę išgyti, integruotis į visuomenę. Be to, prokuroras prašė teismo skirti pačią griežčiausią 5 metų laisvės atėmimo bausmę, o pritaikius BK 64¹ straipsnį skirti 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skirtą bausmę vertina kaip nederančią su žmogiškumo principu. Prašo atsižvelgti į apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir skirti tokio dydžio bausmę, kurią siūlė prokuroras, sumažinti bausmę vienu trečdaliu ir atidėti jos vykdymą.
2.3. Teigia, jog įkalinimo įstaigoje yra kalinamas ekstremaliomis sąlygomis, nes ten kaliniai serga COVID-19, o įstaiga negali užkirsti kelio šio mirtino apeliantui viruso plitimui. Prašo leisti gydytis priklausomybės ligas laisvėje.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. S. laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Apylinkės teismas tinkamai įvertino apelianto padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį – jis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas teistas už analogiškus nusikaltimus, neišnykus teistumui, vėl padarė tokį pat nusikaltimą. Teismas atsižvelgė ir į D. S. asmenybę – teisiamas šešioliktą kartą, baustas administracine tvarka, jo teigimu, ketina gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Teismas įvertino D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ir vieną atsakomybę sunkinančią – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
5. Remdamasis aptartomis aktualią veiką ir ją padariusio apelianto asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, apylinkės teismas padarė išvadą, jog D. S. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, o anksčiau jam paskirtos bausmės jo elgesiui įtakos nepadarė, jis toliau daro nusikaltimus, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad ateityje jis vėl nenusikals. Tokie bausmės skyrimo motyvai ir išvados leidžia kaip pagrįstą vertinti apylinkės teismo sprendimą skirti D. S. aktualaus nusikaltimo sankcijoje numatytos vien tokios rūšies bausmės vidurkio nesiekiančią laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, teismas pagrįstai sumažino vienu trečdaliu, pritaikęs BK 64¹ straipsnyje reglamentuotą procesinę taisyklę (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas). Į paskirtą bausmę pagrįstai nuspręsta įskaityti D. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką (BK 66 straipsnio 1 dalis).
6. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Tai sunkių nusikaltimų kategorijai priskirtina nusikalstama veika (BK 11 straipsnio 5 dalis). Dabar galiojanti BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija, be kita ko, numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau nagrinėjamu atveju ši norma netaikytina, nes aktuali nusikalstama veika patenka būtent į minėtą BPK XXXVII skyrių „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis“. Kitokios ar švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės rūšies aptariamo straipsnio dalies sankcija nenumato. Todėl apylinkės teismas pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo instituto apeliantui.
7. Priešingai nei teigia apeliantas, teismo nesaisto prokuroro siūlymai ar prašymai dėl skirtinos bausmės (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra teismo išimtinė teisė. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išklauso prokuroro siūlymo dėl skirtinos bausmės kaltinamajam, tačiau prokuroro nurodyta skirtina bausmė kaltinamajam neįpareigoja bei neriboja teismo dėl bausmės dydžio nustatymo, todėl teismas gali paskirti griežtesnę bausmę nei prokuroro siūloma. Apylinkės teismas, nusprendęs D. S. skirti kitokio dydžio bausmę nei pasiūlė prokuroras, nepažeidė baudžiamojo proceso normų, kaltinamojo teisių ir interesų. Beje, D. S. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis už sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšies vidurkį. O apelianto apygardos teismui pateikti duomenys apie jo darbą Vokietijoje, teigiama charakteristika nesudaro pagrindo dar labiau mažinti jam paskirtos bausmės dydį.
8. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo motyvams, jog apeliantas nėra linkęs laikytis įstatymų, taisytis, išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, todėl švelnesne bausme negu laisvės atėmimo bausmė nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Apeliantas nežiūri rimtai į gyvenimą, nekuria socialiai reikšmingų, atsakingų santykių. Todėl apelianto teiginiai dėl neva turimų stiprių socialinių ryšių vertinami kaip deklaratyvūs. Nei darbo užsienio valstybėje aplinkybė, nei santykiai su dukterimi, nei gydymosi perspektyva nesulaikė apelianto nuo nusikaltimo padarymo. Priešinga apelianto pozicija vertinama kaip jo pavėluota reakcija keisti priešingą teisei gyvenimo būdą.
9. Valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad tai paveiktų ir sulaikytų apeliantą nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Aktualią nusikalstamą veiką apeliantas padarė neatsitiktinai ar spontaniškai, priešingai, padarė tyčia. Apeliantas skunde menkina savo kaltę, teigdamas, jog nusikalstamą veiką padarė įkalbėtas seno pažįstamo D. K., o finansinės naudos iš nusikaltimo neturėjo, nes įgijo heroiną ir davė šią narkotinę medžiagą skolon sunkios abstinencijos būklės draugui. Tokia neva pagalba draugui nėra ir negali būti pateisinama gydymo nuo abstinencijos būtinybe ar priemone išgelbėti gyvybę. Apeliantas teigdamas, jog nori gydytis priklausomybę narkotikams, o Vokietijoje laukė eilės gydytis šią priklausomybę reabilitacijos ligoninėje, D. K. vis dėlto nesiūlė gydytis priklausomybę narkotikams medicinos įstaigoje. Perduodamas pastarajam skolon vartoti heroiną jis dar labiau įklampino jį į šią priklausomybę.
10. Duomenų, jog apeliantas D. K. ar kito asmens buvo provokuojamas, skatinamas ar įtikinėjamas padaryti aktualią nusikalstamą veiką, byloje nėra. Niekas nekliudė D. S. elgtis teisėtai ir atsisakyti daryti nusikalstamą veiką. Apie ieškantį įsigyti heroino asmenį jis galėjo pranešti policijai ar medikams, bet to nepadarė. Ar narkotinės medžiagos, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, platinamos atlygintinai ar neatlygintinai, esminės reikšmės veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui neturi. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiek pardavimas, tiek kitoks realizavimas yra baigtas nuo to momento, kai asmuo pardavė ar kitaip išplatino (realizavo) šias medžiagas bent vienam asmeniui. Tolesni įgijėjo veiksmai su įgytomis medžiagomis kaltininko veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Platinimo esmę sudaro tai, kad psichotropinės ar narkotinės medžiagos perduodamos bent vienam kitam asmeniui, neakcentuojant pelno už tai gavimą. Todėl tai, kad D. K. apeliantui už įgytą narkotinę medžiagą piniginių lėšų nepadavė, o heroinas pastarojo jam buvo perleistas atidedant už mokėjimą (skolon), nešalina apelianto kaltės padarius nagrinėjamą nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginys dėl pelno iš nusikaltimo neturėjimo vertinamas kaip nekeičiantis jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
11. Kvestionuodamas nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimo pataisos įstaigoje sąlygas, apeliantas klysta. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems ir priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems taip pat yra užtikrinamos reikiamos sąlygos gydytis nuo šių ligų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis). Apeliantas galės gydytis nuo priklausomybės narkotikams įkalinimo įstaigoje. Nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų rašytiniu pageidavimu gali būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Todėl apelianto abejonės dėl negalėjimo gydytis įkalinimo įstaigoje ar rizikos ten numirti, susirgus koronovirusu, grįstos subjektyviais vertinimais ir spėjimais. Pataisos įstaigos privalo užtikrinti tinkamas ir saugias sąlygas nuteistųjų laikymui ir imtis visų priemonių tinkamai jų sveikatos priežiūrai, o pačiai šių pajėgumų neturint – kreiptis į įstaigas, kurios galėtų suteikti būtinąją pagalbą nuteistajam (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis).
12. Apeliantas prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, jo teigimu, iš jo priteistos išlaidos valstybei už advokato jam suteiktą pagalbą. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog nuosprendžiu yra atmestas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti iš jo 330,56 Eur valstybei. Taigi nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti nuosprendžio dalies, kuria išspręstas išlaidų atlyginimo priteisimo valstybei už gynėjo pagalbą klausimas.
13. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. S. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę. D. S. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsnis). Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.