Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-10-10 · Civilinė byla Nr. 2-2016-901/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-10
Bylos Nr.
2-2016-901/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-01193-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Karmazaitė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2016-901/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01193-2012-1Procesinio sprendimo kategorija:78.2.1,113.8,116.1,116.4 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 10 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,dalyvaujant ieškovei A. M.,išvadą teikiančios institucijos atstovei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas nagrinėjimui ieškovės A. M. ieškinys, kuriuo ieškovė prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. teismo įsakymą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kuriame atsakovui D. K. buvo priteista mokėti po 300 Lt vaiko E. M. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatant išlaikymo dydį po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko E. M. pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad minėtu teismo įsakymu priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui atsakovas sprendimą vykdo, papildomai daugiau lėšų vaiko išlaikymui neskiria, nors dirbdamas užsienyje atsakovas gauna gana nemažą algą. Vaikui paaugus, ieškovės gaunamų pajamų ir priteisto išlaikymo nepakanka vaikui išlaikyti bei užtikrinti bent minimaliausių jo poreikių patenkinimo. Jam augant ir esant neįgaliam jo poreikiai nuolat didėja, kadangi pragyvenimo lygis yra brangus iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis yra per mažas. Be to, ieškovė viena rūpinasi, auklėja, rengia, maitina jų nepilnametį vaiką. Atsakovas tokių pareigų nevykdo, todėl prie vaiko išlaikymo materialiai turėtų prisidėti didesne dalimi negu ieškovė. Ieškovė savo prašymą dėl išlaikymo padidinimo dydžio, skirto nepilnamečio vaiko išlaikymui, grindžia realiomis išlaidomis, kurios reikalingos atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius, ieškovės materialinė padėtis yra prasta, nepilnametis vaikas yra neįgalus, kuriam reikalingos įvairios medicininės priemonės. Šiuo metu ieškovė yra kito vaiko priežiūros atostogose, gyvena tik iš gaunamų socialinių pašalpų.

A. D. Kryžius atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti Islandijoje 2012 m. rugpjūčio 24 d. asmeniškai. Atsakovui apie teismo posėdį pranešta, į teismo posėdį neatvyko, teismui nepateikė jokio prašymo, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas yra abejingas teismo procesui ir bylą nagrinėja atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Institucijos duodančios išvadą atstovė palaikė teismui pateiktą 2012-03-07 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (17-18 b.l.), pritarė ieškinyje pareikštiems reikalavimams ir nurodė, kad teismo įsakymu priteistas išlaikymas yra akivaizdžiai per mažas, todėl ieškinyje keliami reikalavimai yra pagrįsti ir formuojamą teismų praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-8399-79/2010 2010 m. spalio 20 d. priėmė teismo įsakymą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kuriame iš D. K. buvo priteista mokėti po 300,00 Lt vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-10-20 iki vaiko pilnametystės (3,4 b.l.).

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnamečiui sūnui iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), ieškinį motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais dėl jo neįgalumo ir kad priteista suma yra per maža išlaikyti vaiką.

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minėtas proporcingumo principas yra aktualus ir sprendžiant jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą (CK 3.201 str.).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad nepilnamečio neįgalaus sūnaus E. M. (5-6 b.l.) poreikiai po teismo įsakymo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo pastoviai didėja, o priteistas išlaikymas 300 Lt kas mėnesį yra labai mažas, neužtikrinantis net esminių vaiko poreikių tenkinimo. Ieškovė viena rūpinasi sūnaus poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan.), jo laisvalaikiu, poilsiu, ugdymu, taip pat ir kitų kartu gyvenančio savo nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu. Teismo nuomone, išlaikymo dydis po 300 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į pasikeitusias valstybės ekonomines sąlygas, vaiko amžių, neįgalumą ir išaugusius vaiko poreikius, yra akivaizdžiai per mažas. Tą patvirtina ir teismui pateikta Vaikų teisių apsaugos institucijos 2012-03-07 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), šios institucijos atstovės paaiškinimai posėdžio metu.

Ieškovė nurodo, kad sūnų išlaiko pati, ir kad jo išlaikymui per mėnesį reikalinga 2000 Lt suma: maistui reikia 400 Lt, aprangai 100 Lt, batams 200 Lt, vitaminam 100, higienai - 250 Lt, komunalinėms išlaidoms 100 Lt, žaislams 150 Lt (10 b.l.), kaip ieškovė papildomai teismo posėdžio metu nurodė, papildomas išlaidas sudaro neįgaliam vaikui būtina specialus maistas, nes vaikas turi daug sveikatos problemų (paskutinio posėdžio metu teismui pateikė tai patvirtinančius medicininius išrašus), speciali apranga, reikalingas atitinkamas vaiko mankštinimas, masažai, vitaminai, apie 110 Lt kas mėnesį draudimo įmokos už vaiką, be to, ieškovė viena moka už komunalines paslaugas už būstą, kuriame ji gyvena su vaiku, už internetą su kabeline (apie 45 Lt).

Ieškovės visas pajamas sudaro socialinės pašalpos ir išmokos neįgaliam vaikui (8-9 b.l.), kurios kaip ieškovė teismo posėdžio metu nurodė bendroje sumoje kas mėnesį sudaro apie 1000 Lt, neskaitant priteisto išlaikymo. Išlaikymą vaikui atsakovas siunčia nereguliariai, dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo ieškovė į antstolius nesikreipė. Ieškovė nuosavybės teise jokio turto neturi. Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, turi dar vieną mažametį vaiką su neseniai tapusiu sutuoktiniu; po santuokos sudarymo ieškovės pavardė M.-G.

Atsakovas jokių duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė. Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. K. 2010-11-03 išvyko į Islandiją (11 b.l.). Atsakovui procesiniai dokumentai buvo ne kartą siunčiami į užsienį per Lietuvos Respublikos ambasadą, Teisingumo ministeriją, taip pat pagal 1965 m. Hagos konvencijos nuostatas (19-22, 27, 35-89, 93-97 b.l.). Procesinius dokumentus kartu su vertimais į anglų kalbą atsakovui įteikti asmeniškai pagaliau pavyko 2012-08-24, apie paskutinį 2012-10-01 vykusį teismo posėdį atsakovui pranešta viešo paskelbimo spaudoje būdu. Teismas neturi duomenų, kokia yra atsakovo turtinė padėtis, ar turi nekilnojamojo turto užsienyje, ar šiuo metu būtų įsidarbinęs. Tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus (CPK 178 str.), todėl vertindamas atsakovo galimybes teikti didesnį išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kad turėtų neįgalumą. Atsakovas teismo procesui, apie kurį jam pranešta, buvo abejingas, prieštaravimų ieškovės reikalavimams nepareiškė, taip pat neįrodė, kad jis neturi galimybės mokėti sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymą. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

Teismo vertinimu šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių išlaikymo vaikams teikimo principo, kadangi ieškovė gauna minimalias pajamas, su ieškove gyvena jos ir atsakovo neįgalus sūnus, o ieškovės pajamas tesudaro išmokos gaunamos už vaiką (apie 1000 Lt), vaiko poreikiai yra žymiai didesni (apie 2000 Lt kas mėnesį), nustatant, kad atsakovo jo vaikui teiktino išlaikymo dalis turėtų būti didesnė (800 Lt) nei ieškovės, su kuria yra likęs gyventi sūnus ir kuriai tenka šio vaiko priežiūros, auklėjimo, išlaikymo rūpesčiai, todėl šiuo atveju iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui turėtų būti atitinkamai padidintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-569/2008; CPK 185 str.). Teismo nuomone, atsakovui teikiant išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį, tokio išlaikymo dydis turėtų užtikrinti būtinų vaikų poreikių patenkinimą.

Nurodytų argumentų pagrindu priteistas iš atsakovo po 300 Lt dydžio išlaikymas sūnui didintinas iki 800 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės.

CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jų interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 str. 1 d.). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, ji maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-495/2008). Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius.

Nepilnamečio E. M. motina ieškovė A. M., kaip įstatyminė atstovė, įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti sūnaus išlaikymui tėvo D. K. mokamas periodines išmokas iki vaiko pilnametystės (CK 3.191 str. 1 d. 3 p.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė dėl priteisto išlaikymo padidinimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), ieškovės ieškinys buvo patenkintas pilnai, todėl iš atsakovo valstybės naudai išieškotina 180,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Valstybės biudžetui 7,55 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 185, 3.192, 3.194 str., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės 2010 m. spalio 20 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-8399-79/2010 priteistą iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į išlaikymą po 800 Lt (aštuonis šimtus litų) nuo 2012 m. vasario 23 d. iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti, kad ieškovė A. M. tvarko nepilnamečiui sūnui E. M. priteistą išlaikymą uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 180,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Teisėja Laura Karmazaitė