Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. G.,

institucijos teikiančios išvadą byloje Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K.,

institucijos teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams A. B. ir E. N., trečiajam asmeniui Jiezno vaikų globos namams, institucijos, teikiančios išvadą byloje Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. G. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad vaikas globos namuose gyvena jau ne pirmą kartą, ieškinys atsakovams pareikštas jau ne pirmą kartą. Nors byloje yra duomenų, kad sąlygos vaikams gyventi pas atsakovę yra tinkamos, tačiau ir 2014 m. buvo gauta išvada, kad sąlygos yra tinkamos, bet po trijų savaičių reikėjo vėl priimti sprendimą ir vaikas vėl pateko į socialinės globos įstaigą. D. nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio 1 d. gyvena ir auga Jiezno vaikų globos namuose. Vaiko tėvas visiškai nebendradarbiauja, su ieškiniu sutinka. Atsakovė tvirtina apie pagerėjusią situaciją šeimoje, bet abu atsakovai nevykdo Jurbarko rajono apylinkės teismo laikinųjų apsaugos priemonių ir nemoka priteisto išlaikymo. Šios šeimos situacija yra sudėtinga ir tuo, kad E. N. dažnai keičia savo gyvenamąsias vietas, jai nustatytas neįgalumas – diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, 35 proc. darbingumas ilgalaikis. Šeimoje tarpais tarp paskirtų vaistų vartojimo yra vartojamas alkoholis, dėl to situacija tampa sudėtinga ir nekontroliuojama. Nuo ieškinio pateikimo dienos yra atsiradusi aplinkybė, kad D. B. paveldėjo dviejų kambarių butą iš savo močiutės, dėl to prašo paskirti administratorių šiam turtui – Jiezno vaikų globos namus. Pašo priteisti 120 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis ir kiekvieno iš tėvų. D. B. gyvena Jiezno vaikų globos namuose po to, kai Jurbarko vaiko teisių skyrius prašė laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo ir teismas jas paskyrė. Po vaiko apgyvendinimo globos namuose E. N. ilgą laiką nelankė vaiko. E. N. Jurbarko rajono savivaldybėje gyveno neilgą laiko tarpą. Šeima atvyko gyventi iš Jiezno, gyveno Jurbarko rajono Veliuonos miestelyje, ten kilo šeimoje gaisras, po to išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). Šeimininkei nusprendus, kad šeima suklastojo nuomos sutarties duomenis, jie buvo iš to buto iškraustyti, gyveno (duomenys neskelbtini), po to išvyko gyventi į Raseinių r. sav., dėl to keitė gyvenamąją vietą ir savivaldybėse ir rajono savivaldybių teritorijose, todėl socialiniai darbuotojai negebėjo tinkamai įvertinti, ar šeimoje teigiami pokyčiai jau yra ilgalaikiai ir ar yra visos prielaidos vaikui gyventi saugioje aplinkoje ir gauti visą tėvų rūpinimąsi bei dėmesį. Socialiniai darbuotojai apsilankę šeimoje, kai atsakovė alkoholio nevartoja, apie jos gyvenimo sąlygas nieko blogo negali pasakyti. Tačiau byloje yra medžiagos, kad kai šeima vartoja alkoholį gyvenimo sąlygos yra sunkiai apibūdinamos, viskas išmėtyta, išdaužyta, neadekvatus mamos elgesys, specialiųjų tarnybų kvietimas. Vaikui jo paėmimas iš šeimos, vėliau grąžinimas, o po to vėl paėmimas daro žalingą įtaką jo raidai, vaiko gyvenime turi būti nuoseklumas, pastovumas, ugdymo įstaigų nuolatinis keitimas ir kitos aplinkybės neatitinka vaiko teisėtų interesų. Nėra duomenų, kad pokyčiai būtų ilgalaikiai, kad vaiką būtų galima grąžinti. Vaiko laikina globa jau yra nustatoma ketvirtą kartą. Vaiko gyvenime tai yra labai didelis skaičius ir tai leidžia daryti prielaidą, kad ankstesni sprendimai grąžinti vaiką buvo priimti klaidingai. Dabar šeimoje padėtis yra pagerėjusi, bet priimant sprendimą reikia vertinti aplinkybių visumą. Vaiko interesai yra augti stabilioje aplinkoje, o ne būti mėtomam. Atsakovė aiškina, kad nori įgyvendinti tinkamai tėvų valdžią, bet neturi kaip įvykdyti pareigos išlaikyti vaiko, atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda ir neteikia materialinio išlaikymo. Vaikas turi prigimtinę teisę augti šeimoje, kur jam būtų sudarytos saugios, tinkamos, stabilios gyvenimo sąlygos, bet kai to nėra, išimtiniais avėjais yra taikoma globa šeimoje ir globa institucijoje. Atsakovė su vaiku bendravo prieš nepilnas dvi savaites, prieš tai pusę metų vaikui skambinėjo, bet vaiko nelankė, paskui gimus mergaitei, su ja aplankė vaiką. D. B. nurodo, kad mamą labai myli, bet šventes nori sutikti ne su mama, o globos namuose, jaučiasi normaliai, gyvena jam įprastoje aplinkoje.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo 2015-10-08 išvadoje nurodė, kad reikalavimas neterminuotai apriboti motinos valdžią yra per daug griežta sankcija, o laikinas motinos valdžios apribojimas E. N. galėtų būti taikomas kaip prevencinė priemonė, turit vilties ir tikimybės, kad motina vykdys toliau įpareigojimus, bendradarbiaus su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, suvoks savo elgesio ir gyvenimo būdo pasekmes ir galės tinkamai auginti ir auklėti savo vaiką. Nurodė, kad šeima intensyviai gerina gyvenimo ir buities sąlygas, mažametė dukra prižiūrėta tinkamai, alkoholio vartojimo atvejų nenustatyta (b.l. 57-60, II tomas). Teismo posėdyje atstovė R. K. paaiškino, kad šeima Šiluvoje papuolė į labai aktyvią bendruomenę, kuri siekia šeimai padėti, tačiau kol kas per trumpas laikas teigti, kad problemos išnyko. Vaikui neigiamą įtaką daro tai, kad jis yra grąžinamas į šeimą, o po to vėl turi būti paimamas.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje su patikslintu ieškiniu sutinka ir jį palaiko (b.l. 55-56, II tomas). Teismo posėdyje atstovė A. J. paaiškino, kad mama nepateikė pasikeitusias aplinkybes patvirtinančių duomenų, jos atžvilgiu jau buvo iškelta byla dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, ji nesikreipė į skyrių dėl D. galėjimo gyventi šeimoje. D. nenori būti grąžinamas į tą aplinką ir į tuos namus, kuriuose gyveno. Atsakovei negalima atiduoti vaiko, nes ji nesugebės juo pasirūpinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kada teismas gali apriboti tėvų valdžią. Šių sąlygų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tokios: kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Šis sąrašas yra baigtinis. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Tuo tarpu, esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, jog šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, todėl jis turi būti pagrįstas protingais ir svariais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tėvų ir vaikų buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis, todėl biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai, o institucijos, kurių prioritetinė pareiga vaiko teisių ir interesų apsauga, privalo siekti pagrindinio tikslo – suvienyti biologinius tėvus ir vaikus. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t.y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008).

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimų atsakovės E. N. atžvilgiu

Nustatyta, jog atsakovė E. N. (J.) yra D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mama (b.l. 8,9, I tomas). 2007 m. lapkričio 12 d. Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras pateikė siūlymą įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą atsakovės E. N. (J.) šeimą (b.l.12, I tomas). 2007-12-04 Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą įrašyti atsakovės šeimą į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą (b.l.13, I tomas). 2008 m. vasario 21 d. buvo priimtas sprendimas laikinai paimti D. B. iš jo motinos E. N. (b.l. 14-15, I tomas). 2009 m. kovo 16 d. D. B. dar kartą buvo paimtas iš motinos E. N. (b.l. 16-17, I tomas). 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo priimtas įsakymas dėl Laikinosios globos nustatymo D. B., jo laikinu globėju buvo paskirta Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų administracija (b.l. 18, I tomas). 2012 m. birželio 22 d. D. B. dar kartą buvo paimtas iš motinos E. N. (b.l. 19, I tomas). 2012 m. birželio 22 d. D. B. laikinuoju globėju buvo paskirta Jiezno vaikų globos namų administracija (b.l. 20, I tomas). 2014 m. lapkričio 27 d. buvo priimtas D. B. grąžinimo tėvams aktas, kuriuo D. B. buvo grąžintas motinai E. N. (b.l. 45, I tomas). 2014 m. gruodžio 22 d. policijos pareigūnai į Eržvilko socialinės globos filialą atvežė D. B., nes dėl susidariusios krizinės situacijos šeimoje, tėvų girtavimo bei smurto artimoje aplinkoje, jis turėjo būti paimtas iš šeimos (b.l. 46-48, I tomas). 2014 m. gruodžio 23 d. buvo surašytas šeimos aplankymo aktas, kuriame konstatuota, kad padėtis šeimoje baisi, tragiška, viskas išdaužyta, išmėtyta, mėtėsi tušti degtinės buteliai. E. N. svyravo, kalbėjo neaiškiai, nerišliai. Ji teigė, kad išgėrė didelę dozę vaistų, kad pykstasi su T. N., buvo iškviesti medikai. Moteris vykti į ligoninę atsisakė. T. N. teigė, kad palūžo, todėl pradėjo išgėrinėti (b.l. 50-52, I tomas). 2015 m. sausio 14 d. vyko vaiko D. B. laikinosios globos (rūpybos) plano sudarymas. Į plano sudarymą buvo kviečiami vaiko tėvai – E. N., A. B., vaikas, socialiniai darbuotojai dirbantys su šeima, vaiku. E. N. – neatvyko, į telefoninius skambučius neatsakė. A. B. telefoniniu skambučiu informavo, kad atvykti negali, nes neturi pajamų, yra bedarbis, invalidas, neturi nuosavo būsto, sūnumi negali pasirūpinti. A. B. sutinka, kad vaikas augtų globos namuose, ne pas motiną, D. žodžiu ir raštu patvirtino, kad bijo gyventi su mama, kai ji geria. Berniukas nori gyventi Jiezno vaikų globos namuose, kur iki tol gyveno. D. B. globėju buvo paskirti Jiezno vaikų globos namai (b.l. 66-68). Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Šimkaičių seniūnija informavo, kad 2015 m. birželio 25 d. šeima laikinai apsigyveno Petrašiūnų gailestingumo namų Paulių skyriuje, 1 kambaryje su patogumais, bendra virtuve, (duomenys neskelbtini) E. N. pagimdė dukrą, jų sveikata gera, maisto, higienos priemonių apsirūpinę, T. N. ieškosi darbo ir gyvenamojo ploto (b.l. 9, II tomas). 2015 m. liepos 29 d. Jurbarko rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepilnamečio D. B. gimusio (duomenys neskelbtini) laikinuoju globėju paskirti Jiezno vaikų globos namus, priteisti iš tėvų po 100 Eur D. B. išlaikymui. 2015 m. spalio 1 d. buvo gauta VĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ išvada dėl T. ir E. N. šeimos. Šeima gyvena (duomenys neskelbtini), Šiluvos klebonijai priklausančiame būste. T. N. į namus įvedė visus patogumus. Socialinės darbuotojos apsilankymų metu alkoholio piktnaudžiavimo atvejų nepastebėta. Šeima remontuoja vaikų kambarį, tikisi kad D. greitu metu grįš į šeimą, nurodo, jog sugeba auginti vieną vaiką, tai gali auginti ir du. Apsilankymų metu šeimoje maisto randama pakankamai, sutuoktiniai jį gamina, tėvai atsakingai rūpinasi dukra G.. Institucija šeimą apibūdina teigiamai (b.l. 61-62, II tomas). 2015 m. spalio 8 d., pakartotinio šeimos aplankymo metu pažeidimų nenustatyta, mergaitė buvo aprengta, šiltais pagal sezoną atitinkančiais rūbais, gulėjo švarioje patalynėje, T. N. dengė naują namo stogą, namo viduje pastebėti teigiami pokyčiai. E. N. nurodė, kad kartu su T. jau apie pusę metų visiškai nevartoja alkoholio, lanko Šiluvoje maldos grupę, pagal galimybes gerina gyvenimo ir buities sąlygas, nori susigrąžinti D. į šeimą (b.l. 68, II tomas). 2015 m. gruodžio 4 d. sudarant vaiko laikinosios globos planą, buvo konstatuota, kad E. N. šeimoje stebimi teigiami pokyčiai, o A. B. toliau visiškai nesirūpina vaiku (b.l. 119-120, II tomas). 2015 m. lapkričio 30 d., D. B. nurodė, kad jam geriau gyventi su mama, bet į jos senus namus grįžti nenorėtų (b.l. 125, II tomas). 2015 m. gruodžio 1 d. buvo gauta VĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ išvada dėl T. ir E. N. šeimos. Šeima gyvena (duomenys neskelbtini), Šiluvos klebonijai priklausančiame būste. T. N. į namus įvedė visus patogumus, tvarkosi gyvenamą būstą, maisto produktų visuomet turi. Socialinės darbuotojos apsilankymų metu alkoholio piktnaudžiavimo atvejų nepastebėta (b.l. 126-127, II tomas). 2015 m. gruodžio 4 d. Šiluvos parapijos klebono E. M. rekomendacijoje nurodoma, kad E. ir T. N. buvo suteiktas parapijos gyvenamasis plotas (namas su žemės sklypu), pagal panaudos sutartį. T. ir E. tvarkosi gyvenamąjį būstą, dirba žemę, įsigijo gyvulių. Šeima aktyviai bendrauja su kitomis parapijos šeimomis, kurios yra išsilaisvinę ir priklausomybių. Matydamas šeimos geranoriškumą, pritaria, kad šeimai būtų grąžintas E. N. sūnus D. B.. 2016 m. vasario 1 d. Raseinių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad šeimoje yra stebimi teigiami pokyčiai, kad šeima tvarkosi būstą, mergaitė prižiūrėta, viskuo aprūpinta, alkoholio vartojimo nepastebėta, norint įsitikinti kad pokyčiai netrumpalaikiai, reikia ir toliau stebėti šeimą (b.l. 49-51, III tomas). E. N. teismo posėdžio metu pateikė nuotraukas, kuriose matyti, kad šeima bendrauja su miestelio bendruomene, dalyvauja jos veikloje (b.l. 54, III tomas). Taip pat E. N. pateikė nuotraukas, kuriose matyti tvarkingas gyvenamasis būstas su vaisai patogumais, šeimos dukra G. (b.l. 53, III tomas). Medicininiai pažymėjimai (b.l. 104, I tomas, 142, II tomas) patvirtina, kad E. N. pagal savo sveikatos būklę prižiūrėti ir auginti vaiką gali. Liudytoja J. O. V. parodė, kad D. nori mamos, nori namų, o E., jei nevartotų alkoholio, vaiku gali rūpintis.

Įvertinus byloje surinktus duomenis konstatuotina, jog nuo 2007 m. su pertraukomis buvo pakankamai pagrindų riboti atsakovei E. N. motinos valdžią jos mažamečio sūnus D. B. atžvilgiu. Bylos medžiaga rodo, kad atsakovė buvo nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, nesirūpino vaiku, jo tinkamai neprižiūrėjo ir neužtikrino jam ramios, saugios aplinkos, nesaikingai vartojo alkoholį, vaistus, nedirbo. Atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau ji vengė bendradarbiauti su socialinėmis darbuotojomis, neatidarydavo joms savo namų durų, retai atsiliepdavo į skambučius. Tačiau nuo 2015 m. antros pusės konstatuotini teigiami atsakovės elgesio pokyčiai – ji su vyru T. N. susilaukė dukters G., persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), Šiluvos klebonijos suteiktą būstą pagal Panaudos sutartį (b.l. 57, III tomas), charakterizuojami teigiamai (b.l. 55, III tomas). E. N. ir T. N. su „Caritas“ bendruomenės vadove V. B., kuri yra atsakovės ir jos sutuoktinio dukters krikšto mama, yra sudarę Susitarimą (b.l. 56, III tomas), pagal kurį V. B., pablogėjus vieno iš tėvų sveikatos būklei, ar atsitikus nenumatytoms aplinkybėms, dėl ko tėvai negalėtų pasirūpinti savo vaikais, įsipareigoja pasirūpinti D. B. ir G. N., teikti visokeriopą paramą ir prižiūrėti vaikus iki pilnametystės. Iš 2016-02-01 Socialinės darbuotojos N. B. pateiktos informacijos apie šeimą (b.l. 49-51, III tomas) matyti, kad lankantis šeimoje girtavimo atvejų nepastebėta, stebimi teigiami pokyčiai – E. ir T. N. intensyviai tvarkosi gyvenamą būstą, taip gerindami gyvenimo sąlygas, yra įsirengę vonios, miegamojo ir vaikų kambarius, įsivedę vandentiekį, tvarkosi virtuvę ir likusius kambarius. Namuose švara, maistų produktų visuomet yra, alkoholio vartojimo atvejų nepastebėta, pasak vietos parduotuvėje dirbančių žmonių, E. N. nei karto nėra pirkusi alkoholio, perka maisto produktus, buities, švaros prekes. Apsilankius atsakovės namuose 2015-12-16 jokių pažeidimų taip pat neužfiksuota, namai rasti šilti, tvarkingi, sutuoktiniai kepė pyragą, žiūrėjo televizorių, mergaitė gulėjo švarioje patalynėje tvarkingai aprengta. Teikiama išvada: situacija šeimoje stabili ir teigiama, dukra viskuo aprūpinta. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja teismo posėdyje apklausta V. B., kuri nurodė, kad pokyčiai šioje šeimoje susiję su dukros gimimu ir jų persikėlimu gyventi į Lyduvėnų miestelį. Šeimai labai padeda visa parapija ir „Caritas“ bendruomenė, taip pat ir pavieniai žmonės. Jiems buvo duotas namas nesuremontuotas, tačiau E. su vyru viską susitvarkė, įsivedė visas komunikacijas, įsirengė kambarius. Neabejoja, kad E. gali rūpintis savo vaikais, jos sveikatos būklė normali, ji vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus ir niekuo neišsiskiria iš kitų asmenų. Liudytoju apklaustas T. N. taip pat teigė, kad situacija yra kardinaliai pasikeitusi, jie veda visai kitą gyvenimo būdą, jis jau metai ir trys mėnesiai nevartoja alkoholio, priklauso anoniminių alkoholikų grupelei, abu su žmona lanko maldos grupelę. Jis palaiko artimus ryšius su D., vaikas jį vadina tėčiu. Norėtų išmokyti D. žvejybos, taip pat įvairių darbų – statybos, mašinų remonto. Jų bendruomenėje yra daugiau tokių žmonių, kurie vedė netinkamą gyvenimą būdą, tačiau sugrįžo į normalų gyvenimą, tas kraštas vadinamas „Puolusių angelų kraštu“. Parodė, kad buvo kaltinamas sukčiavimu, tačiau byla buvo nutraukta.

Pagal CK 3.161 str. 3 d. nuostatas, vaikas turi teisę gyventi su tėvais, būti jų auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais ir giminaičiais. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina principą, kad visiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą.

Atsižvelgiant į įstatymų leidėjo tikslus, priimant tėvų valdžios apribojimą reglamentuojančius įstatymus bei Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtus sprendimus šiuo klausimu darytina išvada, kad ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju atsakovės E. N. mažamečio vaiko teisės ir teisėti interesai būtų ne apginti, o net gi priešingai – pažeisti. Bylos duomenys suponuoja išvadą apie teigiamus pokyčius E. N. šeimoje ir egzistuojantį stiprų vaiko ir atsakovės emocinį ryšį, kuris nebuvo nutrūkęs net paėmus vaiką iš atsakovės ir apgyvendinus jį globos institucijoje. Atsakovė lankė vaiką pagal galimybes, atsižvelgiant į didelį atstumą nuo namų iki globos įstaigos, palaikė su juo ryšį, nuolat kalbasi telefonu. Jiezno vaikų globos namų, kuriuose gyvena D., atstovas R. J. patvirtino, kad E. N. sūnui skambina kiekvieną dieną, taip pat skambina socialiniams darbuotojams, teiraujasi apie sveikatą. Vaiką mama lanko pagal galimybes, atveža drabužėlių, maisto, atsiunčia siuntinius. D. su mama bendrauja šiltai, berniukas nori grįžti namo, gyventi šeimoje, gražiai kalba apie sesę, T. N.. Patvirtino, kad šeimos ryšiai yra artimi. Visi byloje dalyvaujantys asmenys prašė neapklausti byloje mažamečio D.., kadangi jo nuomonė yra aiški – vaikas nori gyventi šeimoje.

Teismas, susipažinęs su byloje pateiktais įrodymais apie D. B. nuomonę, daro išvadą, kad vaikas nori gyventi su mama, jos vyrą T. N. laiko tėčiu. Su motina socialiniai ir emociniai ryšiai nenutrūkę, vaikas myli savo mamą. Tokios išvados darytinos ir susipažinus su D. pateiktais piešiniais, kuriuos jis skiria mamytei ir tėčiui (b.l. 60-69, III tomas), į klausimą „kas yra laimė“ atsako, jog „Laimė – turėti tėtį ir mamą“. Tokios vaiko emocijos suponuoja išvadą, jog motinos valdžios apribojimas neterminuotai, kaip kad prašo ieškovas, pirmiausiai neigiamai veiktų patį vaiką, sukeltų jam stiprius dvasinius išgyvenimus ir pažeistų jo interesus bei prigimtinę teisę būti auklėjamam ir aprūpinamam savo motinos šeimoje. Ši teisė atitinka ir pagrindinę motinos pareigą bei teisę išauginti savo vaikus bei moralinių šeimos nuostatų ir taisyklių bei papročių visumos esmę. Visos teisės normos, ginančios vaiko teises, nustatytos taisyklės yra skirtos šiai teisei įgyvendinti. Vaiko gyvenimas kartu su tėvais, jo auklėjimas ir auginimas savo motinos šeimoje turi pirmenybę prieš kitus vaiko gyvenimo ir auklėjimo būdus.

Byloje nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovės elgesys yra iš esmės pasikeitęs teigiama linkme, atsakovė su savo sutuoktiniu T. N. jau rūpinasi vienu vaiku – mažamete dukra G.. Jiems dėl mažamečio, beveik vienerių metų amžiaus vaiko priežiūros priekaištų nereiškiama, byloje nėra duomenų, kad bent vieną kartą per pastaruosius metus, būtų užfiksuotas E. N. nesirūpinimo mažamete dukra faktas, kad ji būtų rasta neblaivi ir pan. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad šeima galės pasirūpinti ir jau gerokai vyresniu E. N. sūnumi D. B.. Todėl įvertinus šiuo metu esamą situaciją, pozityvius atsakovės gyvenimo pokyčius, vaiko norą ir jo lūkesčius gyventi su mama, ieškinio reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovės E. N. motinos valdžią atmestinas (CPK 178, 186, 189, 197, 185 str., CK 3. 180 str.).

Netenkinus reikalavimo neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią negali būti tenkinami ir kiti pareikšti reikalavimai dėl nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, lėšų tvarkytojo ir turto administratoriaus paskyrimo (CPK 265 str.).

Dėl ieškinio reikalavimų atsakovo A. B. atžvilgiu

Atsakovas A. B. yra D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l. 9, I tomas). 2007 m. lapkričio 12 d. Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras pateikė siūlymą įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą atsakovės E. N. (J.) šeimą (b.l.12, I tomas) ir jame nurodo, kad E. J. viena augina vaiką, nėra gerų ryšių su vaiko tėvu. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas A. B. nuo pat sūnaus gimimo būtų palaikęs su juo ryšius, lankęs, prisidėjęs prie sūnaus D. išlaikymo, niekada nereiškė noro gyventi kartu. 2015 m. sausio 14 d. vyko vaiko D. B. laikinosios globos (rūpybos) plano sudarymas. Į plano sudarymą buvo kviečiami vaiko tėvai – E. N., A. B., vaikas, socialiniai darbuotojai dirbantys su šeima, vaiku. E. N. – neatvyko, į telefoninius skambučius neatsakė. A. B. telefoniniu skambučiu informavo, kad atvykti negali, nes neturi pajamų, yra bedarbis, invalidas, neturi nuosavo būsto, sūnumi negali pasirūpinti ir sutinka, kad vaikas augtų globos namuose, ne pas motiną (b.l. 66-67, I tomas). Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. B. nurodė, kad neprieštarauja, kad jam būtų apribota tėvo valdžia sūnaus D. atžvilgiu, kadangi pats neturi jokių galimybių rūpintis vaiku, negali aplankyti vaiko, nes neturi tam lėšų. Pripažįsta, kad sūnui išlaikymo niekad neteikė ir juo nesidomėjo. Yra neįgalus ir jam pačiam reikalinga priežiūra, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nesutiko tik su išlaikymo priteisimu (b.l. 110, I tomas).

Tėvai turi ne tik prigimtinę bet ir konstitucinę pareigą rūpintis vaikais, juos prižiūrėti, išlaikyti, rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visa tai sudaro tėvų valdžios turinį, numatytą Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Pagal teismų praktiką, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamu buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

Iš byloje surinktų įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nevykdo savo pareigų sūnui – visiškai nesurūpina savo sūnumi, nesusitinka su juo, nelanko, neteikia išlaikymo, t.y. nevykdo savo kaip tėvo pareigų, todėl yra įstatyminis pagrindas apriboti jam tėvo valdžią (CK 3.180 str.). Sprendžiant klausimą, kokį tėvo valdžios ribojimo būdą taikyti atsakovo atžvilgiu, būtina įvertinti atsakovo, kaip tėvo veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama tėvo valdžia priešingai vaiko interesams. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog atsakovo gyvenimo būdas negali būti sektinu pavyzdžiu vaikui – už įvykdytus smurtinius nusikaltimus atsakovas yra ne kartą teistas, kalėjęs (b.l. 26-28, I tomas), visiškai nebendrauja ir nesirūpina savo vaiku, pats savo atsiliepime teismui nurodo, kad vaikui geriau yra gyventi Jiezno vaikų globos namuose (b.l.26-28,110, I tomas), visiškai neprisideda prie savo vaiko išlaikymo, nededa jokių pastangų palaikyti ryšį su vaiku – bylos duomenys rodo, jog jis savo sūnui nerašo, neskambina. D. savo tėvu laiko kitą asmenį – mamos sutuoktinį T. N., kuriam piešia piešinius, adresuotus „tėčiui“. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad A. B. nesirūpino savo vaiku, jo neprižiūrėjo nuo pat gimimo ir nerodė jokios iniciatyvos tai daryti. Tai, kad jis iki šiol (D. 8 metai) visiškai nesidomi savo vaiko gyvenimu, leidžia manyti, kad iš atsakovo negalima tikėtis teigiamų pokyčių ateityje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl atsakovo kaltės yra neįgyvendinama tėvo valdžia ir pareiga auginti, dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Kadangi padėtis nepasikeitė nuo pat gimimo, ir nėra duomenų, kad ji gali pasikeisti, todėl ieškinys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo A. B. atžvilgiu tenkintinas ir A. B. tėvo valdžia sūnaus D. B. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui A. B. sustabdomos asmeninės (teisė gyventi su sūnumi, reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, dalyvauti auklėjant, iš dalies bendrauti su juo) ir turtinės (paveldėti sūnaus turtą pagal įstatymą, teisės būti jo išlaikomam jam suaugus ir kt.) teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su sūnumi, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

2015 m. liepos 29 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjos J. L. nutartimi Nr. 2-215-714/2015 tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarta: nepilnamečio D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2007 06 21, laikinuoju globėju nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo paskirti Jiezno vaikų globos namus, įmonės kodas 190201025; D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją ir globos vietą nustatyti Jiezno vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą sūnui D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) nuo šios nutarties priėmimo dienos 2015 07 29 iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo šioje byloje dienos; priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą sūnui D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) nuo šios nutarties priėmimo dienos 2015 07 29 iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo šioje byloje dienos; laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu laikiną globėją Jiezno vaikų globos namus, įmonės kodas 190201025, paskirti šia teismo nutartimi D. B. priteisto laikino išlaikymo iš E. N. ir A. B. tvarkytoju Lietuvos Respublikos CK 3.202 str. 2 d. tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, todėl sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 149 str. 1 d., 2 d.).

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo A. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis bei pašto išlaidos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į sūnų D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2015-07-29 Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjos J. L. nutartimi Nr. 2-215-714/2015 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nutarta: nepilnamečio D. B. laikinuoju globėju paskirti Jiezno vaikų globos namus; D. B. laikinąją gyvenamąją ir globos vietą nustatyti Jiezno vaikų globos namuose; priteisti iš atsakovų E. N. ir A. B. laikiną išlaikymą sūnui D. B. mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo šioje byloje dienos; laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu laikiną globėją Jiezno vaikų globos namus paskirti D. B. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminio mokesčio bei 44,62 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 62 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.