Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-563-238/11;

Teisėja J.Petraškienė Proceso Nr. 1-61-1-00783-2010-0;

2011 m. spalio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui V. P., gynėjai advokatei Gintarei Girdzijauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, tačiau LR baudžiamojo kodesko 38 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas jam susitaikius su nukentėjusiąja Brone Rageliene.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise - atimta teisė vairuoti transporto priemonę 1 (vienus) metus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. ir gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

LR BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal LR BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise pagal LR BK 67 straipsnio 3 dalį gali būti skiriama kartu su bausme, o LR BK 68 straipsnio 1 dalis nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą - teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (LR BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 punkte pažymėta, kad LR BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kolegijos nuomone, šias baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo sąlygas apylinkės teismas įvertino nevisiškai teisingai. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir grubiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir panašiai). Įvertinus bylos aplinkybes, jog skundo autorius vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), susiklosčius nepalankioms aplinkybėms (esant šlapiai kelio dangai, blogam matomumui), po eismo įvykio suteikė nukentėjusiajai pagalbą, nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji pasveiko ir labai tikėtina, kad visiškai pasveiks ir padarytas sveikatos sutrikdymas neatsilieps jos galimybei gyventi visavertį gyvenimą, susitaikius su nukentėjusiąja, atlygino padarytą žalą, kolegijos nuomone, laikyti, kad V. P., nevykdydamas KET 37 punkto reikalavimų nurodymo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, eismo taisykles pažeidė grubiai ir šiurkščiai, negalima.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, baudžiamojo poveikio priemonė V. P. iš esmės buvo paskirta už tai, kad nepadarydamas išvadų dėl ankstesnio teistumo ir administracinių nuobaudų, vairuodamas transporto priemonę pakartotinai pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sužalota nukentėjusioji. Teismas nurodė, kad V. P. sistemingai pažeidinėdamas Kelių eismo taisykles ir keldamas grėsmę pėstiesiems, nebrangino jam suteiktos teisės vairuoti transporto priemones, elgėsi negalvodamas apie tai, kad uždraudus naudotis šia teise, jam gali būti atimta galimybė toliau dirbti turimą darbą bei rūpintis savimi bei šeima. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, kolegija visiškai sutikti negali. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ankstesnis asmens administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus gali būti pripažintas svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą, tačiau apylinkės teismas šioje byloje neatkreipė dėmesio, jog įvykio dieną V. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (2004 - 2008 metais už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo nubaustas tris kartus), o teistumas už ankstesnį analogišką nusikaltimą irgi buvo jau

išnykęs. Dėl to kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog šios aplinkybės V. P. apibūdina kaip ypač nedėmesingą ar grubiai pažeidinėjantį eismo taisykles ir keliantį pavojų kitiems eismo dalyviams vairuotoją. Nors apylinkės teismas sprendė, jog taksi vairuotojui yra keliami griežtesni atidumo ir dėmesingumo reikalavimai, įvertinus skundo autoriaus anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičių per 2004 - 2008 metų laikotarpį, kolegija nemano, kad minėtų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų V. P. nesilaikė sistemingai, o pažeidimus padarydavo grubiai ar šiurkščiai. Todėl kartu įvertinus padaryto nusikaltimo aplinkybes, pasekmes, atlygintos žalos faktą, skundo autoriaus amžių bei tai, kad paskirta baudžiamoji poveikio priemonė ypač apsunkintų V. P. galimybes dirbti, rūpintis savimi ir šeima (praradęs teisę vairuoti, jis negalėtų dirbti taksi vairuotojo darbo, o dėl amžiaus persikvalifikuoti būtų taip pat sudėtinga), kolegija sprendžia, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. buvo netikslingas ir neteisėtas. Skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o minėta baudžiamojo poveikio priemonė skundo autoriaus atžvilgiu panaikinama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

V. P. apeliacinį skundą patenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnį, V. P. uždrausta naudotis specialiai teise vairuoti transporto priemones vienus metus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.