Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-26 · Civilinė byla Nr. 2S-362-324/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-26
Bylos Nr.
2S-362-324/2015
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00728-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
D. Ž.
Kategorijos
  • 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-362-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00728-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 118.5; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. Ž. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-930-829/2014 pagal R. R. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė teismui prašymą rašytinio proceso tvarka patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Nustatęs, kad šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir pateiktos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nedaro žalos šalių ir jų nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, šalys raštu patvirtino, kad bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos, Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Taikos sutarties 2 punkto nuostata, kad nepilnametės dukros išlaikymui atsakovas kas mėnesį moka po 500 Lt periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė), neatitinka tikrosios atsakovo ir ieškovės valios, iš esmės pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus. Šalys buvo sutarę, kad vaiko išlaikymui atsakovas kas mėnesį mokės po 300 Lt. Pasirašydamas taikos sutartį, atsakovas neatkreipė dėmesio į jos 2 punkte nurodytą sumą, nes buvo įsitikinęs, kad sutartyje yra nurodyta 300 Lt suma, kuri visiškai tenkino abi šalis. Atsakovas sutartį pasirašė suklydęs, suklydimui įtakos turėjo aplinkybė, kad teismo proceso metu atsakovui neatstovavo advokatas, o ieškovė turėjo atstovą.

Prašo panaikinti nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad, prieš paruošiant taikos sutartį, šalys susitarė, jog atsakovas visiškai sutinka su ieškiniu. Nė viena iš šalių nepateikė pastabų dėl taikos sutarties. Ieškovė atsakovui pasakė, kad šis mokėtų tiek, kiek gali, tačiau per tris mėnesius ieškovė iš atsakovo gavo tik 50 Lt vaiko išlaikymui. Jei pasikeitė atsakovo materialinė padėtis ir jis negali teikti priteisto išlaikymo, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.

Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 str., 340 str. 5 d.). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje G.G. v. B. G., bylos Nr. 3K-3-522/2012).

Nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. 2014 m. spalio 15 d. teismo posėdyje šalys pareiškė norinčios bylą baigti taikiai, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. 2014 m. spalio 23 d. pirmosios instancijos teisme buvo gauta šalių sudaryta taikos sutartis, šalys prašė patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą, prašymą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nustatęs, kad šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir pateiktos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nedaro žalos šalių ir jų nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, šalys raštu patvirtino, kad bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos, Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė bylą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nesutinka su viena iš patvirtintos taikos sutarties sąlygų, teigia suklydęs pasirašydamas taikos sutartį, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, advokato pagalba naudojosi tik ieškovė, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikos sutartyje nebuvo išreikšta tikroji atsakovo valia. Taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl taikos sutarties sąlygų, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog buvo pasiektas taikos sutarties sudarymo tikslas ir šalys išreiškė tikrąją jų abiejų suderintą valią. Pastarąją aplinkybę įrodo ir ieškinio turinys. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Taikos sutartimi buvo išspręsti tik du iš trijų ieškinio reikalavimų, t. y. dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dukrai priteisimo, o ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo liko neišspręstas. Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti CPK 265 straipsnio 2 dalytje įtvirtintos procesinės teisės normos pažeidimą. Taikos sutartimi šalys neišsprendė viso tarp jų kilusio teisminio ginčo, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti šios taikos sutarties.

Išdėstytų argumentų pagrindu panaikintina pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta byla, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Virginija Gudynienė