- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-266-544/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- Z. S., Z.
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Inga Radinienė
- Kategorijos
- 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-266-544/2008
teisėja Algirdas Švedavičius Procesinio sprendimo kategorija:20.3.10; 30.3; 44.5.2.1; 106.1; 114.11; 121.18;
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovei E. S., jos atstovei advokatei Ingai Radinienei, atsakovo atstovui advokatui Arvydui Peneliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. S. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-500/2008 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui Z. S. dėl 14 000 Lt priteisimo žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 14 000 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad 2005 m. kovo mėnesį pasiūlius atsakovui iš Vaškų ŽŪB nusipirko javų kombainą „Jenisej" už 14000 Lt. Rašytinė pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau 2005 m. rugsėjo mėnesį sužinojo, kad 2005-04-04 PVM sąskaita – faktūra, kasos pajamų orderis apie 5000 Lt už nupirktą kombainą sumokėjimą buvo surašyti atsakovo vardu, nors jis kombainą nupirko jos duotais pinigais. Atsakovas pinigų, turto neturėjo, jos ūkyje uždirbo apie 350 Lt. Ji pinigų turėjo iš žemės ūkio veiklos. 2005-04-04 dieną 4500 Lt paėmė iš banko sąskaitos ir perdavė atsakovui, kuriuo pasitikėjo, nes jis nuo 2003 metų buvo jos sugyventinis, o 2005-05-10 buvo priimtas į jos ūkį darbininku. Tų pačių metų vasarą jis savavališkai paėmė kombainą, iki šiol jo negrąžina, taip nusavindamas jos turtą ir padarydamas 14 000 Lt žalą, nes šiuo metu kombainas nebetinkamas naudoti.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2008-04-10 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 5000 Lt žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Byloje esančių įrodymų visuma teismas nustatė, kad atsakovas dirbo ieškovės ūkininkės ūkyje ir jie faktiškai gyveno kaip sugyventiniai. Atsakovas nebuvo ūkininkas ir ūkine veikla neužsiminė, o ieškovės pagrindinė veikla buvo žemės ūkis, jai ūkio darbams buvo reikalingas kombainas, kurį nutarė pirkti iš ŽŪB „Vaškai“, tam ieškovė turėjo pakankamai lėšų (liudytojų J. D., P. P., A. B., M. S. parodymai, banko sąskaitos išrašas, b. l. 67-74). Pagal 2005-04-04 PVM sąskaita-faktūra IND Nr. 0793968 ir kvitą ginčo kombainą atsakovas nupirko savo vardu už 5000 Lt (b. l. 20 ). Tačiau teismas atsakovo argumentus, kad jis kombainą nupirko už asmeninius 5000 Lt, iš dalies įvertino kritiškai ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei byloje surinktos įrodymų visumos pagrindu, sprendė, kad atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jam buvo reikalingas kombainas, kad jis turėjo realią finansinę galimybę už jį sumokėti iš savo lėšų. Todėl padarė išvadą, kad byloje įrodyta, jog atsakovas 2005-04-04 dieną pagal PVM sąskaitą-faktūrą IND Nr. 0793968 (b. l. 20) neteisėtai be pagrindo savo vardu iš ŽŪB „Vaškai" nupirko kombainą „Jenisej" už ieškovės E. S. asmeninius pinigus. Kadangi byloje nustatyta, kad ginčo kombainą vienas atsakovas naudojo ir eksploatavo savo reikmėms neleisdamas juo naudotis ir valdyti ieškovei, o šiuo metu kombainas yra netekęs savo vertės, teismas laikė įrodyta, kad tuo ieškovei padaryta materialinė žala, kurią sudaro 5000 Lt išlaidos kombaino pirkimui, o tarp šios žalos ir neteisėtos atsakovo veikos yra betarpiškas tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog už kombainą buvo sumokėta 14000 Lt, o įrodė, kad sumokėta 5000 Lt, todėl ieškinį patenkino iš dalies (b. l. 20).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008-04-10 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas sprendimą grindė ir CK 6.245, 6.249 str., reglamentuojančiais civilinę atsakomybę, ir CK 6.237 str., reglamentuojančiu nepagrįsto turto įgijimą. Todėl neaišku, kokio teisės instituto normas ginčo sprendimui teismas taikė, kas apriboja galimybę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, nes neįmanoma atriboti motyvų dėl skirtingų institutų materialinės teisės normų taikymo. Teismo išvada, kad ieškovei buvo padaryta materialinė žala, kurią sudaro išlaidos kombaino pirkimui, neatitinka CK 6.249 str. 1 d. nurodytos žalos sąvokos. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų realiai netekusi savo turto arba jis būtų sužalotas. Jeigu ir daryti prielaidą, kad ji davė savo pinigus kombaino pirkimui, tai tie pinigai virto kitu turtu. Kombainas yra natūroje, areštuotas, byloje neįrodyta, kad kombainas netekęs vertės, nors teismas tai sprendime konstatuoja. Todėl prievolė grąžinti be pagrindo įgytą turtą turėjo būti vykdoma natūra, nors mano, kad CK 6.237 str. taikyti iš viso nebuvo pagrindo. Todėl teismas vadovavosi teisės norma, kuri ginčo teisinių santykių nereglamentuoja, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai kvalifikavo teisinius santykius. Taip pat mano, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese – CPK 178 str., 185 str., nesilaikė Senato nutarimas Nr. 5 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje" nurodymų ir CPK 263 str. reikalavimų. Ieškovė nepateikė ir teismas nepareikalavo pateikti įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio pagrindą, todėl sprendimas yra pagrįstas ne tikimybių pusiausvyros principu, bet šališkais samprotavimais apie ieškovei, neva, padarytą žalą. Ieškovė teigė, kad kombaino pirkimui išleido 14000 Lt, tačiau šių aplinkybių neįrodė. Tačiau ir teismo išvada, kad atsakovas kombainą nupirko už ieškovės duotus 5000 Lt nepagrįsta, nes teismas vadovavosi suinteresuotų bylos baigtimi asmenų A. B. (ieškovės brolis), M. S. (ieškovės sūnus) parodymais arba išvestiniais iš pačios ieškovės pasakojimų liudytojų J. D., P. P. parodymais, kurios pačios nieko nežino ir nematė. Šių liudytojų parodymai prieštaravo atsakovo liudytojų P. Z., E. M. parodymams, kurie patvirtino, kad jis už savo ir iš savo motinos paskolintus pinigus nusipirko kombainą. Teismas, patikėjęs vienų liudytojų parodymais, o kitų liudytojų parodymus atmetęs arba net nepasisakęs dėl jų, netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 str.). Teismas sprendime konstatuoja, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi atsikirtimų pagrindu, tačiau jų ir neturėjo įrodinėti, nes ieškinio pagrindas ir dalykas yra visiškai kitas. Nenuginčyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sandoris sudarytas jo vardu, turtas yra jo asmeninė nuosavybė, ir pagrįsti prielaidomis liudytojų parodymai jo negali nuginčyti (CPK 197 str.). Todėl teismo išvada, kad įrodyta, jog jis kombainą „Jenisej" iš ŽŪB „Vaškai" nupirko už ieškovės asmeninius pinigus, yra nepagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.), bei neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 str.). Nors CPK 270 str. 4 d. 3 p. nustatyta, kad teismas motyvuojamojoje dalyje privalo pateikti argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, skundžiamame sprendime teismas nenurodė argumentų, kodėl atmeta rašytinius įrodymus, kurie įrodo, kad jis teisėtai įgijo turtą. Todėl konstatuotina, kad teismo sprendimas yra be motyvų, o tai yra absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 str. 2 d. 4p.). teigia, kad ieškinys nebuvo pareikštas tuo pagrindu, kad jis ginčo turtą įgijo be teisinio pagrindo. Byla buvo nagrinėjama pateikto ieškinio pagrindo ir dalyko apimtyje, jis teikė dokumentus, argumentus bei įrodymus, susijusius su ieškinio pagrindu ir dalyku, o ne su teismo sprendime konstatuojamomis aplinkybėmis, kurios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo žinomos, nagrinėjamos, todėl negalėjo būti ir ginčijamos. Teismas savo iniciatyva pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką ir pritaikė įstatymą, kurio, pagal realiai egzistuojančias byloje aplinkybes, negalima taikyti. Todėl mano, jog teismas pažeidė CPK 5 str., 12 str. įtvirtintus asmens teisės gintis nuo pareikštų reikalavimų ir rungimosi principą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį ieškovė prašo jį atmesti, nes jis nepagrįstas. Dėl CK 6.245 str., 6.237 str. netinkamo taikymo nurodo, kad pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą CK 6.237 str. pagrindu yra tik vienas iš teisių gynimo būdų. Turtą sužalojus ar sugadinus gali būti taikomas ir kompensacijos išmokėjimas, kas ir yra patirtos žalos atlyginimas. Netekęs daikto asmuo patiria žalą, o, nesant galimybės teisėtai atstatyti pirminę padėtį dėl turto sužalojimo, patiria nuotolius. Remiantis CK 6.249 str., žala yra asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tokiu būdu pagrįstas ieškovės reikalavimas atlyginti jos patirtą žalą, kildinamą iš atsakovo pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Nurodo, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai pagal CPK 185 str. reikalavimus. Liudytojai A. B., M. S. nėra suinteresuoti bylos baigtimi, o J. D. ir P. P. parodymai įrodo, kad ji savo lėšomis ir savo nuosavybėn pirko kombainą. Teismas vertino ir liudytojų P. Z., E. M. parodymus, o išvadas padarė vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu. Atsakovas neįrodė, jog jis kombaino pirkimui turėjo ir panaudojo asmenines lėšas. Nebūnant ūkininku ir neturint žemės, pastatų, kombainas nebuvo reikalingas. Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas kombainą įgijo jos pinigais, todėl ir be teisėto pagrindo. Byloje įrodžius, kad kombainas pirktas jos lėšomis, o faktiškai registruotas atsakovo vardu, atsakovas turi būti laikomas asmeniu be pagrindo įgijusiu turtą.
Apeliacinis skundas atmestinas, o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovė nuo 2005-04-04 yra įregistravusi ūkininko ūkį, kuriame nuo 2005-05-10 dirbo atsakovas (b. l. 8, 35-36, 39). Šalys laikotarpiu nuo 2003 metų iki kombaino pirkimo gyveno faktinėje santuokoje. 2005-04-04 atsakovas už 5000 Lt iš ŽŪB „Vaškai“ savo nuosavybėn nusipirko javų kombainą „Jenisej“ (b. l. 20). Ieškovė su tuo nesutinka teigdama, kad kombainą atsakovas nupirko už jos jam duotus 14 000 Lt, pirkimas – pardavimas turėjo būti įformintas jos vardu, tačiau atsakovas be jos sutikimo kombaino pirkėju nurodė save. Vėliau atsakovas kombainą pasisavino, jis dabar nebetinkamas naudoti, todėl prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Kadangi ieškovė žalą kildina iš deliktinės atsakomybės, byloje turėjo būti įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos: žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų bei žalą padariusio asmens kaltė (LR CK 6.245-6.249 str.). Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė įrodė civilinės atsakomybės sąlygas ir žalos dydį 5000 Lt sumai (CPK 178 str., CK 6.246-6.249 str., 6.251 str.).
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nurodo, kokie konkrečiai įrodymai įvertinti neteisingai. Teisėjų kolegija su apelianto nuomone nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, laikėsi esminių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių CPK normų. Teismų praktikoje priimta, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tik kai iš esmės pažeidžiama įstatyme nustatyta įrodymų rinkimo, pateikimo ar tyrimo tvarka tokiu būdu gautais duomenimis remtis negalima. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas šių principinių nuostatų laikėsi ir teisėtai bei pagrįstai nustatė, kad ginčo kombainas buvo nupirktas už asmeninius ieškovės pinigus ir dokumentai, patvirtinantys kombaino pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą, buvo įforminti vienasmeniu atsakovo sprendimu jo vieno vardu, taip viršijant ieškovės ir atsakovo, kurie tuo metu buvo sugyventiniai, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, susitarimą, kuo ir pasireiškė neteisėti atsakovo veiksmai. Atsakovė neteko 5000 Lt ir nuosavybėn neįgijo daikto, todėl patyrė žalą. Atsakovas pripažįsta, kad už kombainą mokėjo 5000 Lt, tačiau jis neįrodė, kad ši suma buvo jo asmeninės lėšos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija turi pagrindo labiau tikėti ieškovės, nei atsakovo pateiktais įrodymais apie pinigų, kuriais atsiskaityta už kombainą, priklausomybę. Atsakovas tuo metu nedirbo, nėra patikimų įrodymų, kad turėjo pajamų ar santaupų, neturėjo nei nuosavo būsto, nei kitokio vertingesnio turto, nei sąskaitos banke (b. l. 53). Todėl atrodo neįtikinama, kad, nebūdamas ūkininkas, neturėdamas nei žemės, nei pastatų, neužsiimdamas ūkine veikla, pirktų palyginti ženklios vertės turtą, kurio panaudojimo galimybės asmeniniams poreikiams tenkinti labai ribotos. Iš banko išrašo matyti, kad ieškovė tikrai turėjo lėšų kombainui įgyti ir maždaug prieš du mėnesius iki jo pirkimo panašią sumą pinigų nuo banko sąskaitos paėmė. Kad pinigai buvo skirti kombaino pirkimui iš dalies patvirtino liudytojų J. D., P. P., A. B., M. S. parodymai (b. l. 67-74). Labiau tikėtina, kad atsakovui su ieškove gyvenant faktinėje santuokoje (šalys to neginčija), ieškovei turint ūkininko ūkį, kurio pagrindinė veikla buvo žemės ūkis, ir todėl būtent ieškovei esant suinteresuotai kombaino įgijimu, ieškovė, turėdama tam lėšų, jas davė atsakovui kombaino įgijimui ir siekė, kad kombainas būtų įgytas jos visiškon ar bent dalinėn nuosavybėn. Ieškovės veiksmai po kombaino įgijimo rodo, kad ji šį turtą valdė ir naudojo kaip savininkė: atsakovą priėmė į ūkį darbininku, tame tarpe – dirbti kombainu, vėliau, atsakovui pradėjus kombainą naudoti ir eksploatuoti tik savo naudai, kombainą iš atsakovo siekė susigrąžinti savo žinion kaip nuosavą turtą, ką patvirtina liudytojo P. Z., M. S. parodymai (b. l. 93-94, 106-107). taip pat Pasvalio raj. PK medžiaga, kurioje užfiksuota, kad 2006-08-12 ieškovė su sūnumi be atsakovo sutikimo buvo paėmusi kombainą javų kūlimui, nes, kaip aiškino ieškovė, kombainas priklauso jai, nes ji trejus metus gyveno su atsakovu ir kombainas pirktas už jos pinigus. Todėl teismas, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei CK 1.5 str. principų, pagrįstai pripažino, jog atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jam buvo reikalingas kombainas, kad jis turėjo realią finansinę galimybę sumokėti už jį iš savo lėšų. Faktą, kad apeliantas turėjo skolintų pinigų, patvirtino tik jo motina A. S., tačiau jos parodymų net netiesiogiai nepatvirtina jokie kiti patikimi įrodymai. Be to, ši liudytoja parodė, kad pinigų skolino ne tik atsakovui, bet ir ieškovei ir kad nežino, ką jie už juos pirko (b. l. 60). Tuo tarpu ieškovės iniciatyva iškviesti liudytojai yra ne vien tik giminės ir jų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa. Tai, kad šalys kartu apie 6 metus gyveno ir vedė bendrą ūkį, kad žadėjo pirkti kombainą ir ieškovė sakė davusi pinigų atsakovui, patvirtino ir liudytojai P. P., P. P., E. M., A. B., M. S., J. D. (b. l. 78-80, 83, 94, 106-107). Liudytoja P. P. parodė, kad atsakovas savo pinigų niekada neturėjo, girtavo, buvo iš jos savavališkai paėmęs dviratį (b. l. 83). Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir objektyvūs rašytiniai įrodymai: banko išrašas, ūkininkavimo dokumentai, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2001-09-20 iki 2005-03-31 ieškovė už parduotą žemės ūkio produkciją, tiesiogines išmokas buvo gavusi apie 15 000 Lt pajamų, kurie įvairiomis sumomis grynaisiais pinigais buvo išimami nuolat, apie du mėnesiai iki kombaino pirkimo 2005-02-25 dieną ieškovė grynais pinigais iš banko sąskaitos paėmė 4500 Lt, o liudytojai J. D. ir M. S. patvirtino kartu tuomet buvę banke, liudytojas M. S. nurodo matęs, kaip pinigai buvo perduoti atsakovui atsiskaityti už kombainą (b. l. 64-74, 82, 106-107). Nors apeliantas skunde teigia, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti žalos atlyginimą pinigais, nes faktas, jog kombainas netekęs vertės, nenustatytas, tačiau tuo atsakovas pats sau prieštarauja ir klaidina teismą, nes 2008-02-11 teismo posėdyje prisiekęs jis pats šį faktą pripažino, nurodydamas, kad „šiuo metu tas kombainas yra netinkamas naudoti, jį reikia remontuoti“ (b. l. 86). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo pinigais.
Ieškovas ieškinyje turi nurodyti faktinį, o ne teisinį ieškinį pagrindą (CPK 135 str.). Tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra teismo pareiga. Todėl teismas, kvalifikuodamas teisinius santykius, nepakeitė ieškinio pagrindo ar dalyko. Ieškovė ieškinyje išdėstė ir posėdžiuose aiškino faktines aplinkybes apie tai, kad atsakovas už jos pinigus nupirko kombainą, savininku be jos sutikimo nurodė save, ir taip be pagrindo įgijo nuosavybėn ginčo turtą (b. l. 6, 47-48, 84-86). Atsakovas taip pat apie tai davė paaiškinimus ir įrodinėjo, kad kombainą įgijo nuosavybėn teisėtai ir už savo asmenines lėšas. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad teismo sprendimo patenkinimo iš dalies pagrindu nurodyti ne tie faktiniai ir teisiniai pagrindai, kuriais pareikštas ieškinys ir nagrinėta byla, kas suvaržė procesines apelianto teises.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisinį santykį kvalifikuoti pagal CK 6.237 straipsnį neturėjo pagrindo. Tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, nes dėl šio pažeidimo byla nėra išspręsta neteisingai, tai formalus pažeidimas ir jis neturėjo įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 328 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamos turėtos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidos, kurių dydis atitinka LR Teisingumo Ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dydžius (CPK 98 str., b. l. 130).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt advokato pagalbai apmokėti.