Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-12-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1178-267/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-28
Bylos Nr.
2S-1178-267/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06937-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Atsakovas
R. S.
Ieškovas
J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1178-267/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06937-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.6.; 3.3.2.1.; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8371-797/2015 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo R. S. 2015-09-04 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir areštavo atsakovui R. S. priklausantį turtą. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas atsakovo atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo, tačiau teismas nustatė atsakovui R. S. terminą per 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nurodytus trūkumus – sumokėti 28 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus bei nurodyti svarbias priežastis, dėl ko buvo praleistas terminas skundui paduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015-10-08 nutartimi atsakovo R. S. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino. Teismas nurodė, kad nutartis atsakovui buvo įteikta 2015-09-24, terminas trūkumams šalinti baigėsi 2015-10-05, tačiau atsakovas trūkumų per 10 dienų nuo nutarties gavimo dienos nepašalino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti 2015-10-08 Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, įpareigojant teismą priimti atskirąjį skundą dėl 2015-09-04 Šiaulių apylinkės teismo nutarties panaikinimo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad nustatyto trūkumo sumokėti žyminį mokestį atsakovas negalėjo pašalinti dėl to, kad jo visos sąskaitos yra areštuotos. Taip pat nurodo, kad atsakovas turi daug asmeninio nekilnojamojo turto, o šio turto pakanka ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti. Teigia, kad atsakovas šiuo metu negali pasinaudoti net savo darbo užmokesčiu būtinosioms reikmėms.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo atskirasis skundas laikytas nepaduotu neištaisius teismo nurodytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovui nutartis, kuria jis įpareigotas pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. sumokėti už jį žyminį mokestį per 10 dienų nuo nutarties gavimo dienos, atsakovui buvo įteikta 2015-09-24, terminas pašalinti trūkumus baigėsi 2015-10-05, tačiau atsakovas trūkumų nepašalino. Apeliantas prašo panaikinti minėtą nutartį, motyvuodamas tuo, kad žyminio mokesčio negalėjo sumokėti, nes jo sąskaitos yra areštuotos, be to, nurodo argumentus, kuriais nesutinka su teismo sprendimu taikyti jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik klausimas dėl nutarties, kuria atsakovo atskirasis skundas laikytas nepaduotu neištaisius teismo nurodytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina atsakovo atskirojo skundo argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumu, laikinųjų apsaugos priemonių mastu ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atskirąjį skundą, sprendžia, kad jame iš esmės nėra nurodyta teisiškai reikšmingų argumentų, kurie turėtų įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui, todėl su pateikto atskirojo skundo argumentais nesutinka.

CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. CPK 80 straipsnio 2 d. numato, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija aplinkybės, kad teikdamas atskirąjį skundą, kuriuo skundė Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-04 nutartimi jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nesumokėjo įstatyme numatyto reikiamo dydžio žyminio mokesčio, neginčija ir tos aplinkybės, kad nepašalino teismo nustatytų atskirojo skundo trūkumų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas, 2015-09-24 gavęs 2015-09-22 teismo nutartį dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus, nesutikdamas su įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį ar dėl objektyvių priežasčių negalėdamas šio trūkumo pašalinti, ne tik neskundė šios nutarties, bet ir neprašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nepateikė teismui jokių paaiškinimų dėl negalėjimo pašalinti teismo nurodytus trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nutarė apelianto atskirąjį skundą, neištaisius trūkumų, t. y. nesumokėjus žyminio mokesčio, grąžinti atsakovui (CPK 80 str. 2 d., 306 str. 3 d., 316 str. 2 d., 338 str.).

Pažymėtina, kad atsakovas, manydamas, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo teisėtus interesus ir nepagrįstai riboja jo teises, turi galimybę bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje motyvuotu prašymu prašyti teismo pakeisti ar panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148, 149 str.). Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, atsakovas šia teise aktyviai naudojasi, kadangi Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-8371-797/2015 jau du kartus buvo nagrinėti atsakovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Šiaulių apylinkės teismas, grąžindamas atsakovui atskirąjį skundą, neištaisius teismo nustatytų atskirojo skundo trūkumų, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė