- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- 1-884-270/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67068-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Kaltinamasis
- D. G.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G. (D. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimantis individualia veikla, teistas:
1) 2003-03-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 246-1 str. 2 d., 10 MGL dydžio bauda, atimta teisė vairuoti 4 metų laikotarpiui;
2) 2007-05-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d., paskirta 6 mėn. laivės apribojimo;
3) 2007-08-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 2 d., paskirta 5 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G., 2017 m. gruodžio 24 d., apie 23.50 val., Vilniuje, Viršuliškių g. 42, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,33 promilės etilo alkoholio).
Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis D. G. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad su draugu kaltinime nurodytą dieną jis išgėrė 0,7 l. butelį degtinės. Draugas pastatė automobilį ne toje vietoje, kurioje automobilis turėjo stovėti ir jis norėjo perstatyti automobilį. Reikėjo pavažiuoti 20 metrų. Parkavimo aikštelėje važiavo nepaisydamas kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“, jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nepateikė dokumentų, kadangi jų neturėjo. Yra baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam. Serga cukriniu diabetu, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotu paskiriant jo gerą draugą ir bendradarbį R. V..
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė analogiškas aplinkybes. (b.l. 34)
Kadangi D. G. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus jį ir įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, teismo buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.
Kaltinamojo D. G. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d. be jo paties visiško prisipažinimo taip pat yra įrodyta byloje surinkta medžiaga.
Iš įvykio registracijos duomenų nustatyta, kad 2017-12-24, apie 23.50 val., adresu Viršuliškių g. 42, Vilniuje, D. G. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims vairavo automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1.5 promilės alkoholio (alkotesterio matuokliu „Alcotest 7510“ prietaiso Nr. ARJK-0139, patikros sertifikato Nr. 0712748, buvo nustatytas 2,49 prom. girtumas). (b.l. 5)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. P. parodė, kad 2017-12-24 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. S., 2017-12-24, apie 23.50 val., Vilniuje, Viršuliškių g. 42, pastebėjo važiuojantį automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pažeidė KET ženklą Nr. 301 (įvažiuoti draudžiama). Automobilis buvo sustabdytas. V. S. priėjo prie automobilio, kurį vairavo ir už vairo sėdėjo D. G.. Asmuo pateikė registracijos liudijimą Nr. H134864, kitų dokumentų neturėjo. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas bendravo nerišliai. Vairuotojas prisipažino, kad vakare, prieš keletą valandų, vartojo alkoholį. Alkotesteriu "Drager" jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 2.49 prom. Automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užrakintas ir paliktas vietoje nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių. (b.l. 13)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas P. P.. (b.l. 16)
Tikrinimo alkoholio matuokliu duomenys rodo, kad D. G., alkotesteriu Draeger Alcotest 7510, 2017-12-24, 25.58 val., nustatytas 2,49 promilių girtumas. (b.l. 18-19)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2017-12-27 specialisto išvadoje Nr. T-A 13165/2017(01) konstatuota, kad D. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,33 promilės etilo alkoholio. (b.l. 31)
Pažyma iš VĮ "REGITRA" duomenų bazės, patvirtina, kad automobilis RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas VF8JE0A0515839208 priklauso kaltinamajam D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1982-09-07. (b.l. 7)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. G. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant R. V..
Teismo posėdyje R. V. paaiškino, kad D. G. yra jo draugas, jie dirba vienoje įmonėje. D. G. yra geras darbuotojas, tik viena problema, kad turi draugų, kurie jam daro blogą įtaką. Jeigu D. G. būtų perduotas jam pagal laidavimą, jis šiam asmeniui galėtų daryti teigimą poveikį. D. G. poelgį vertina labai blogai, po šio įvykio kalbėjo su D. G., mano, kad kaltinamasis padarė išvadas.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, turi padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, teismas įpareigotas apsvarstyti, ar kaltinamasis išties yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę ir gali būti veikiami laiduotojo. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.
D. G. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą. Jis praeityje buvo teistas už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, teistumas yra išnykęs( b.l. 38-39), tačiau ši aplinkybė charakterizuoja kaltinamąjį. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 40-43) matyti, jog D. G. eilę kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviam, paskutinį kartą už vairavimą būnant neblaiviu, kai nustatytas sunkus 3.06 prom. girtumas, D. G. baustas Vilniaus miesto rajono apylinkės teismo 2016-06-07 nutarimu ir jam paskirta 1158 EUR bauda. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, D. G. padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas daugiau nei 5 kartus viršijo leistiną normą, kas rodo, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai. Vien tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo stovėjimo aikštelėje, jo atsakomybės nelengvina. Asmeniui vairuojančiam automobilį, kaip padidinto pavojaus šaltinį, yra keliami itin griežti reikalavimai, siekiant apsaugoti kitus eismo dalyvius nuo itin neigiamų padarinių. Šiuo atveju tas faktas, kad kaltinamasis automobilį tik norėjo perstatyti į kitą stovėjimo vietą, savaime nėra atsakomybę švelninanti situacija, nes neigiami padariniai galėjo atsirasti ir automobilių stovėjimo aikštelėje kur stovi kiti automobiliai ir vaikšto žmonės (nepriklausomai nuo paros laiko), ir tik laimingo atsitiktinumo dėka neigiamų padarinių D. G. pavyko išvengti. D. G. dirba, darbe charakterizuojamas teigiama, tačiau eilę kartų baustas už vairavimą esant neblaiviam, patvirtina, kad kaltinamasis nėra atsakingas visuomenės narys, nepaiso įstatymų reikalavimų ir yra linkęs juos pažeidinėti. Taip pat teismas pažymi, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą ir kaltinamajam baudžiamųjų sankcijų taikymą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. D. G. yra savarankiška, visiškai susiformavusi asmenybė, nei byloje, nei bendraujant su kaltinamuoju požymių, patvirtinančių jo nebrandumą, nesugebėjimą be autoritetą turinčio asmens elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai, nėra.
Vertinant galimo laiduotojo asmenybę teismas nustatė, kad R. V. yra kaltinamojo draugas, teigiamai charakterizuojamas, tačiau vien šis faktas nepatvirtina aplinkybės, kad D. G. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. V. nenurodė, kokią konkrečią teigiamą įtaką gali daryti kaltinamajam, išskyrus tai, kad jie dirba viename darbe, yra draugai ir jis kalbėjo su D. G. dėl šio įvykio. Teismo vertinimu tai, kad kaltinamasis ir R. V. dirba viename darbe, yra draugai nesuponuoja išvados, kad jis, R. V., gali pakankami teigiamai įtakoti D. G. elgesį teigiama linkme. Be to, kaip teismo posėdyje pažymėjo R. V., D. G. turi draugų, kurie jam daro blogą įtaką. Tai suponuoja išvadą, kad iki šio įvykio, R. V. būdamas kaltinamojo draugas, jokios teigiamos įtakos D. G. padaryti negalėjo, todėl nepagrįsta manyti, kad atleidus kaltinamąjį nuo atsakomybės pagal laidavimą, R. V. gali daryti D. G. teigiamą įtaką, ko nesugebėjo iki šio įvykio. Taigi R. V. prašymą laikyti jį laiduotoju teismas laiko formaliu, kaip siekį padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės.
Šios aplinkybės, teismo vertinimu, laikytinos patvirtinančiomis faktą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju negali būti taikomas. Teismo nuomone, atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad būtų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika, taigi D. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir bausmės parinkimo bei jos paskyrimo klausimai spręstini iš esmės.
Skirdamas D. G. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę (dirba, charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka) ir daro išvadą, kad D. G. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bauda. Taip pat, vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, bei nustatytinas 3 (trijų) metų baudžiamojo poveikio priemonės terminas, nes naudodamasis šia teise jis padarė nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu D. G. priklausantis automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalo būti konfiskuojamas kaip nusikalstamos veikos priemonė. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų. Be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu nuteistojo vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti.
Kadangi automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalo būti konfiskuotas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2018-01-17 nutarimu D. G. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu D. G. nuo 2017-12-24, 23.50 val., iki 2017-12-25, 15.08 val., (vieną parą) buvo laikinai sulaikytas. Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į skirtą bausmę. (b.l. 22, 29)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. G. (D. G.), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti bausmę – 150 MGL (5649 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę –100 MGL (3766) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis į bausmės laiką įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2017-12-24, 23.50 val., iki 2017-12-25, 15.08 val., (vieną parą), kas atitinka 2 MGL dydžio baudą.
Paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti D. G. priklausantį automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN VF8JE0A0515839208.
D. G. automobiliui Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN VF8JE0A0515839208, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.