- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- I-3275-621/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00053-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo; tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras ir (I. B.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams įteikė patikslintą skundą, kuriuo prašo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Šiaulių filialas) 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (8.6.16)ŠS-450 ir valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. cspr1-347.
Šalies argumentai
Pareiškėjos patikslintame skunde (b. l. 29–38) nurodoma, jog valstybės įmonės Registrų centro sprendime klaida – 2016 m. birželio 9 d. data jokiame Registrų centro Šiaulių filiale I. B. turtas, pirktas 2016 m. balandžio 1 d., įregistruotas 2016 m. balandžio 18 d. bei už jį sumokėjus 2016 m. balandžio 20 d. ir gavus turto pardavimo aktą tik 2016 m. balandžio 25 d. nebuvo įregistruotas. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, vadovaudamasi NTRĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalimi nurodė, kad registratorius atsako tiktai už tuos duomenis, kurie yra įrašyti Nekilnojamojo turto registre, tai reiškia, kad šie faktai įrodo, jog antstolio vykdomas procesas 2013-2016 metų laikotarpiu neatitiko realybės ir tikrovės. Įrašyti duomenys turto registre ir šiandien tebėra 1999-ųjų metų data, kadangi pareiškėja savo permatuoto žemės sklypo dar nėra Turto registre įregistravusi. Antstolis, parduodamas turtą varžytynėse, viršijo savo įgaliojimus net ir nuo pat turto arešto akto (2013-03-04) surašymo datos, kadangi pagal esančią dokumentaciją jis pardavė L Bacioniui tokį turtą, kurio iš viso nėra, tai reiškia, suteikė viršnormines turtines teises savo klientui neteisėtai, neatlikęs iki galo visų privalomų veiksmų. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nurodo, kad dėl statinio išregistravimo iš turto registro kartu su prašymu turi būti pateikiama ir statinio kadastro duomenų byla, kurioje yra užfiksuoti pastato žuvimo, sunykimo ar jo sunaikinimo faktai. Pažymėjo, kad antstolis, nufotografavęs prieš varžytynes pareiškėjos sodybos pastatus, matė, jog vieno statinio nėra, todėl kartu jis su turto pardavimo aktu (2016-04-25) Registrų centrui nepateikė jokios informacijos, kad jis varžytynėse ruošiasi pardavinėti turtą, kurio jau nebėra. 2015 m. liepos 22 d. patvirtinti sklypų kadastriniai matavimai (kuriuos antstolis, matomai, ignoravo) įrodo, kad matininkai nuo 2009 metų iki 2015 metų, vykdydami sklypų tarp bendrasavininkų matavimo ir padalinimo procesus, minėtu adresu nefiksavo jau jokios viralinės pagal jos unikalųjį numerį (duomenys neskelbtini). Tai aiškus įrodymas, kad matininkai, gaudami leidimus ir derindami savo veiksmus su NŽT pareigūnais, aiškiai neturėjo jokių kliūčių dėl šio pastato nebuvimo, todėl 2015 m. sudarytose kadastrinėse bylose tokio pastato jau tikrai nebebuvo. Tai reiškia, kad antstolis naudojo pasenusius 1999 metų duomenis (dar viralinei esant nesunaikintai iki 2001-08-05). Jei pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai ir aplinkybės teismui kelia abejonių ar išeina toliau iš teismo kompetencijos ribų, mano, kad pateikti faktai ir dokumentai sudaro tinkamus pagrindus dėl tolesnių šių aplinkybių sprendimo STT ar prokuratūroje. Vadovaudamasi ABTĮ 110 straipsnio ir 111 straipsnio nuostatomis, teismo prašo priimti atskirąją nutartį, perduodant medžiagą institucijoms ar pareigūnams, informuojant juos apie pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime (b. l. 47–48) nurodė, kad Centrinio duomenų banko 2019 m. vasario 20 d. duomenimis, nekilnojamojo turto registre įregistruota I. B. nuosavybės teisė į viralinę 6I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Juridinis pagrindas – 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-5298-16. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto duomenys turi būti išsamūs, teisingi, atitikti dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pateikti dokumentai (kadastro duomenų byla ir varžytynių aktas) atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje numatytiems pagrindams. Pareiškėja nurodo, kad I. B. nuosavybės teisės į viralinę, pažymėtą plane 6I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo būti įregistruotos, nes šis statinys nebeegzistuoja. Pareiškėja kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją su prašymu ištaisyti registro duomenis dėl viralinės pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl to, kad jie, pareiškėjos nuomone, yra klaidingi, neatitinka tikrovės, nes pastatas faktiškai neegzistuoja, prašė panaikinti įrašą NTR apie viralinės pastatą. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. csprl-347 pareiškėjos skundą atmetė. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad registravimo funkciją vykdanti institucija prieš registruojant nuosavybės teises turi pareigą patikrinti nuosavybės įgijimo teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Dokumentas, kurio pagrindu yra įregistruotos I. B. nuosavybės teisės į viralinę, nenuginčytas, pakankamas ir yra galiojantis. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie I. B. nuosavybės teisių į viralinę panaikinimą ar pasibaigimą. Nesant nuosavybės teisių pasibaigimą patvirtinančių dokumentų, reglamentuotų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, registro tvarkytojas neturėjo ir neturi teisinio pagrindo atlikti prašomų veiksmų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepime (b. l. 46) nurodė, kad prieš įsigydamas varžytynėse nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), susipažino su jo būkle. Turto būklė tenkino, statiniai nekilnojamojo turto registre atitiko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (8.6.16)ŠS-450 ir VĮ Registrų centro 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. cspr1-347 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (8.6.16)ŠS-450, išnagrinėjęs kadastro ir registro archyvinėje byloje esančius duomenis, nustatė, kad nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) klaidingai nurodytas I. B. nuosavybės teisių įsigijimo pagrindas – 2016 m. balandžio 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-5298-16. Teritorinis registratorius, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre ištaisė klaidingus duomenis – nurodant I. B. nuosavybės atsiradimą į 1/3 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį, tvorą, tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo pagrindu 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-5298-16.
VĮ Registrų centras 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. cspr1-347 paliko galioti Šiaulių filialo sprendimą ir nurodė, kad registro tvarkytojo dėl viralinės pastato turimi nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir nuosavybės teisių įregistravimo duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl jų taisymui ar keitimui nėra juridinio pagrindo. Be to, pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad prašymą įrašyti į nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.
Pareiškėja skunde nurodo, kad I. B. nuosavybės teisės į viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre negalėjo būti įregistruota, nes duomenys dėl viralinės pastato yra klaidingi, neatitinka tikrovės, nes viralinės pastatas faktiškai neegzistuoja.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio (nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą) 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojama nuosavybės teisė.
Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (kaip šiuo atveju) pasibaigė I. B. daiktinė teisė arba pasikeitė (šios) daiktinės teisės turėtojas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Tokį (esamų registre įrašų) panaikinimą nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik griežtai remdamasis tokį panaikinimą pagrindžiančiais (įrodančiais) dokumentais, kurie yra išvardinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų (išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje) turinį. Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto teisinės registracijos tikslas yra paskelbti nekilnojamo daikto savininką, o ne sukurti nuosavybės teisę. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Minėto įstatymo 12 straipsnio (nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai) 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojami šie su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai: naujo nekilnojamojo daikto suformavimas ar buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas. Šio įstatymo 16 straipsnio (nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimas) 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, o minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.
ABTĮ 5 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai), šių Nuostatų 25 punkte nurodyta, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo ar valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtinis. Nuostatų 26 punkte nurodyta, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Nuostatų 69 punkte nurodyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas.
Šiuo nagrinėjamu atveju prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą (viralinę Nr. (duomenys neskelbtini)) teritoriniam registratoriui gali pateikti nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo, t. y. I. B., o prašymą išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jo išregistravimu.
Šios bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja teismui skundžia VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (8.6.16)ŠS-450, kuris buvo priimtas ne pareiškėjos, o I. B. atžvilgiu. Teismas sprendžia, kad pareiškėjai skundžiami sprendimai nesukelia teisinių pasekmių, nes pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme nepažeidžia. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta nei viena iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurios būtinos, jei norima išregistruoti nuosavybės ar daiktinę teisę, tai yra, I. B. daiktinė teisė nepasibaigė ir nepasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Be to, dokumentas – 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-5298-16, kurio pagrindu buvo įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens I. B. nuosavybės teisės į viralinę, nenuginčytas ir yra galiojantis. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos nenumato galimybės išregistruoti nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą tuo pagrindu, kad pareiškėja yra buvusi nekilnojamojo daikto – viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (8.6.16)ŠS-450 ir VĮ Registrų centro 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. cspr1-347 naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėja taip pat patikslintame skunde nurodo, jog jeigu pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai ir aplinkybės teismui kelia abejonių ar išeina toliau iš teismo kompetencijos ribų, mano, kad pateikti faktai ir dokumentai sudaro tinkamus pagrindus dėl tolesnių šių aplinkybių sprendimo STT ar prokuratūroje. Vadovaudamasi ABTĮ 110 straipsnio ir 111 straipsnio nuostatomis, teismo prašo priimti atskirąją nutartį, perduodant medžiagą institucijoms ar pareigūnams, informuojant juos apie pažeidimus.
ABTĮ 111 straipsnyje nurodyta, jog jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą (išanalizavusi joje esančią medžiagą), konstatuoja, kad nėra pagrindo pranešti prokurorui apie padarytas nusikalstamas veikas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos R. B. patikslintą skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.