- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- I2-1777-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00059-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- J. I.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės, ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. I. (J. I.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. I. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui (toliau – ir Ambasada) 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 237 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Azerbaidžano Respublikos piliečiui J. I.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą (b. l. 28–30).
Paaiškina, kad 2020 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), nes ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Stambus projektas“ betonuotoju. Pažymi, kad teikdamas Prašymą, pareiškėjas Ambasadai pateikė visus reikalingus dokumentus. Be to, per Ambasados EPIS sistemą buvo pateiktas UAB „Stambus projektas“ elektroninis tarpininkavimo raštas, kuriame surašyti atvykimo duomenys, pasirašyta darbo sutartis su UAB „Stambus Projektas“ ir pareiškėjo kvalifikaciją įrodantis dokumentas. Pareiškėjo teigimu, Ambasada Sprendimu atsisakė išduoti Lietuvos Respublikos vizą ir nurodė, kad pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir akcentuoja, jog Ambasadai buvo pateikti visiškai patikimi pareiškėjo atvykimo ir buvimo tikslus pagrindžiantys dokumentai ir reikalingi įrodymai, abejoti šiais faktais Ambasada neturėjo jokio pagrindo. Teigia, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnyje yra pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų, dėl kurių atsisakoma išduoti vizą užsieniečiui. Pareiškėjo teigimu, Ambasados Sprendime nurodytos priežastys neatitinka nei vieno iš pateiktų pagrindų, todėl Ambasada neturėjo pagrindo neišduoti vizos. Nurodo, kad Sprendimas nėra teisėtas ir teisingas, taip pat protingas ir logiškas, nes atvykimo tikslas yra pagrįstas dokumentais, t. y. ketinimas verstis teisėta veikla – dirbti Lietuvos Respublikos įmonėje, tačiau Ambasada neobjektyviai įvertino situaciją, priimdama Sprendimą atsisakyti išduoti vizą, dėl to Sprendimas nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 56–62).
Nurodo, kad konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir turimą informaciją, nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti turimą kvalifikaciją, pateikė azerų ir anglų kalba surašyto dokumento Certifikate No.C20Hes3925 kopijos notarinį patvirtinimą (azerų kalba), tačiau nepateikė paties Certifikate su žyma Apostille; taigi pareiškėjo pateiktas dokumentas neatitinka Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vizų išdavimo tvarkos aprašas) 78.14 punkto reikalavimo, tokiu būdu pareiškėjas nepagrindė kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento turėjimo fakto; konsulas patikrinęs online sistemoje nustatė, kad betonuotojo kursai truko vos 3 valandas, o Lietuvoje betonuotojo kvalifikacija įgyjama dieninių kursų metu per 12 savaičių; kitokių dokumentų dėl įgytos betonuotojo patirties pareiškėjas nepateikė. Be to, pareiškėjas anksčiau 2019 metais buvo gavęs Šengeno vizą: Latvijos ambasada gavo pareiškėjo prašymą išduoti vizą ir firmos Intellect OS 2019 m. spalio 30 d. pažymą, kuri nurodyta, jog pareiškėjas dirba šios firmos menedžeriu, viza išduota 1 metų laikotarpiui iki 2020 m. lapkričio 29 d. kvietėjas Opera Hotel SPA, tuo tarpu nagrinėjamu atveju norėdamas gauti vizą pateikė vos prieš kelias dienos išduoto Certifikate kopiją apie įgytą betonuotojo kvalifikaciją. Ministerija taip pat teigia, kad pareiškėjas pateikė kopiją darbo sutarties su UAB „Stambus projektas“, kurią įmonės vardu pasirašė įgaliotas asmuo Julijana Romanovska, tačiau jokių šio asmens įgaliojimus patvirtinančių duomenų nepateikė; nepagrindė kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento turėjimo fakto. Be to, pareiškėjas konsului nepateikė jokių duomenų apie jo ryšius su buvimo valstybe - šeimos narius, nekilnojamojo turto turėjimą ir pan., o konsulo surinkta informacija, jog pusė iš kviestų užsieniečių, kuriems UAB „Stambus projektas“ prašymų buvo išduotos (ir nepanaikintos) darbo vizų nebuvo įdarbinti, iš 13 Azerbaidžano piliečių, kuriems buvo gautos vizos, Lietuvos pasienį kirto tik 2.
Ministerija teigia, jog pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Atsakovė remiasi 1961 m. spalio 5 d. Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio nuostatomis, 2016 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1091 patvirtinto Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo 4 punkto nuostatomis, Vizų išdavimo tvarkos aprašo 78.14 punkto nuostatomis, atsakovės pateikta ir svetainėje patalpinta informacija, kurioje nurodytos valstybės, kurių išduoti oficialūs dokumentai tvirtinami pažyma Apostille ir teigia, jog pareiškėjas turėjo konsului pateikti Certifikate, patvirtinta pažyma Apostille.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 237 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Azerbaidžano Respublikos piliečiui J. I.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą (b. l. 63–66). Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – darbas (Prašymo 21 punktas), kviečiantis asmuo UAB „Stambus projektas“, kontaktinis asmuo A. U. (32 punktas).
Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, 2020 m. gruodžio 16 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti vizą pareiškėjui tuo pagrindu, jog užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (b. l. 14–15).
Pareiškėjas skundą teismui grindžia argumentais, kad Ambasadai pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti, todėl ši nepagrįstai taikė Įstatymo 19 straipsnio nuostatas.
Ginčo teisiniams santykiams aktualios teisės aktų nuostatos yra įtvirtintos Įstatyme; 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/399; 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas); 2010 m. kovo 19 d. Europos Komisijos sprendime Nr. C (2010) 1620, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ bei jį iš dalies keičiančiame 2011 m. rugpjūčio 4 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendime Nr. K (2011) 5501; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), Aprašo bei Įstatymo nuostatos.
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, kai jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
Pagal Aprašo 78.14. punktą, daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis, išskyrus Aprašo 77 punkte nurodytą užsienietį, vizų tarnybai arba per išorės paslaugų teikėją pateikia: Aprašo 70.13 papunktyje nurodytu atveju – darbo sutartį ar jos kopiją, kurios tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Vizų tarnyba turi teisę pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Jeigu dokumentas, patvirtinantis užsieniečio kvalifikaciją, yra sudarytas ne lietuvių kalba, jis turi būti pateiktas kartu su vertėjo parašu patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą.
Europos Komisija 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtino Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarkos vadovą, kuriame nurodyta, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybių narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas ir kt.), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis. Teismas pažymi, kad Europos Komisijos sprendimu patvirtinta tvarka laikytina gairėmis, padedančiomis ambasadoje dirbantiems konsulams priimti sprendimą dėl vizų suteikimo.
Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, pareiškėjui viza neišduota dėl to, kad jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Pažymėtina, kad sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį bei atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis.
Pareiškėjo teigimu, jis vizos gavimui pateikė visus reikalingus dokumentus, tačiau Ambasada neobjektyviai įvertino situaciją, Sprendime nurodyti atsisakymo išduoti vizą pagrindai yra nepagrįsti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Teismas pažymi, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo Ambasadai su Prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.
Taigi, konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra pagrindų, numatytų Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, kuriais remiantis turi būti atsisakoma išduoti vizą, t. y., ar kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus, tiek savo surinktus duomenis, ką ginčo atveju, teismo vertinimu, padarė tinkamai - prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, pareiškėjo su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus įvertino kartu su apie pareiškėją surinkta informacija.
Nagrinėjamu atveju, matyti, kad konsulinis pareigūnas nustatė, jog pareiškėjas pateikė darbo sutartį nepatvirtintą įstatymų nustatyta tvarka. Iš į bylą pateiktos pareiškėjo ir UAB „Stambus projektas“ pasirašytos darbo sutarties matyti, jog sutartį įmonės vardu pasirašė įgaliotas asmuo Julijana Romanovska (b. l. 7–11). Pareiškėjas nei teismui, nei Ambasadai nepateikė įgaliojimo, kuris patvirtintų, jog Julijana Romanovska yra įgaliota UAB „Stambus projektas“ vardu su pareiškėju pasirašyti darbo sutartį.
Kaip turimą kvalifikaciją įrodantį dokumentą, pareiškėjas Ambasadai pateikė sertifikato legalizuotą kopiją (pats sertifikatas nelegalizuotas), be vertimo į lietuvių kalbą. Pažymėtina, jog Aprašo 78.14. punkte yra nustatyta, kad jeigu dokumentas, patvirtinantis užsieniečio kvalifikaciją, yra sudarytas ne lietuvių kalba, jis turi būti pateiktas kartu su vertėjo parašu patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė, kad Ambasadai buvo pateikęs kvalifikaciją įrodantį dokumentą kartu su vertėjo parašu patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą. Be to, konsulinis pareigūnas nustatė, jog sertifikatas pareiškėjui buvo išduotas 2020 m. lapkričio 30 d. (prieš pat kreipimąsi dėl vizos), o patikrinus sertifikatą online sistemoje paaiškėjo, kad kursų trukmė buvo tik pusė dienos. Konsulinis pareigūnas taip pat nustatė, jog pareiškėjas 2019 metais gavo Šengeno vizą Latvijos ambasadoje, kur pateikė pažymą, kad nuo 2010 metų dirbo „office manager“ pozicijoje (b. l. 74). Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai sukėlė konsului abejonių dėl turimos pareiškėjo kvalifikacijos ir deklaruojamo kelionės tikslo tikrumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad Ambasada, neviršydama savo diskrecijos ribų, pagrįstai pritaikė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neišduoti šios vizos pareiškėjui.
Teismo vertinimu, ginčijamo Sprendimo motyvų išdėstymas aiškus ir nedviprasmiškas, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas naudodamasis standartizuotomis formomis, byloje nenustatyta, kad sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ar netinkamai įvertinti surinkti faktiniai duomenys bei įrodymai ar netinkamai pritaikyti aktualūs teisės aktai, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija aktuali nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio keliamus reikalavimus, teismas nenustatė kitų ginčijamo spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje.
Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui konstatavus ginčijamo Ambasados sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. I. (J. I.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.