Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-02-21 · Civilinė byla Nr. 2A-79-280/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-21
Bylos Nr.
2A-79-280/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Romualdas Januška, Rimantas Savickas
Ieškovas
E. P.
Atsakovas
UAB „Panevėžio autobusų parkas“
Trečiasis asmuo
A. Š.
Civilinė byla Nr. 2A-79-280-/2009Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.5.2; 73.2.6.1; 121.15;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m.vasario 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Savicko, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Romualdo Januškos,

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,dalyvaujant ieškovei E. P., jos atstovei adv. D. Vaidachavičienei,

atsakovo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atstovui adv. V. Vaitekūnui, trečiajam asmeniui A. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4204-739/2008 pagal ieškovės E. P. ieškinį atskovams UAB „Panevėžio autobusų parkas“, UAB „IF daudimas“, tretysis asmuo A. Š., dėl turtinės ir neturtinės žalos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo UAB „If draudimas“ 13 635,66 Lt turtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovo „UAB „Panevėžio autobusų parkas“ 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškovė nurodė, kad 2007-08-23 pėsčiųjų perėjoje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, ją partrenkė atsakovo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ autobusas Ikarus 256, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sunkiai sužalojo: lūžo kaukolės skliauto ir pamatų kaulai, išsiliejo kraujas virš kietojo smegenų dangalo. Autobusą, vydydamas darbines funkcijas, vairavo tretysis asmuo A. Š. Atsakovas UAB „Panevėžio autobusų parkas“ buvo sudaręs vairuotojų privalomos civilinės atskomyės sutartį su atsakovu UAB „If draudimas“. Tretysis asmuo, kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, yra nuteistas pagal BK 281 str. 2 d.

Ieškovė tvirtino, kad nusikaltimu jai padaryta turtinė žala sudaro 13 635,66 Lt. Turtinę žalą sudaro eismo įvykio metu vilkėtų rūbų, avalynės sugadinimas, sulaužytų akinių ir mobilaus telefono, sumokėtų privalomojo sveikatos draudimo išlaidų, pagerinto maitinimo ligoninėje išlaidos, dokumentų tvarkymo ir kelionės dėl studijų nutraukimo aukštojoje mokykloje išlaidos, peruko įsigijimo išlaidos, telefoninių pokalbių išlaidos, būsimo rekomenduojamo reabilitacinio gydymosi sanatorijoje išlaidos (4000 Lt). Ieškovė negavo pajamų už laikotarpį nuo 2007-08-23 iki 2009-01-21 dėl netekto darbingumo. Ieškovė sužalojimo padarymo dieną niekur nedirbo. Jai yra nustaytas 40 % neįgalumo lygis nuo 2008-01-21 iki 2009-01-20 (pažymėjimas DL-1 Nr. 0302235). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius nuo 2008-01-21 iki 2009-09-01 jai moka kas mėnesį po 474,00 Lt šalpos pensiją neįgaliajam. Negautos pajamos paskaičiuotos įvertinant nurodytas aplinkybes.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad patyrė 16 727,00 Lt neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu, nes jai buvo atliktos dvi operacijos, buvo nuskusti plaukai, teko nešioti peruką, prarado galimybes studijuoti, iki šiol jai tebetęsiamas gydymas, dažnai skauda galvą, būna pusiausvyros sutrikimų. Prarado galimybę įgyti planuotą išsilavinimą. UAB „lf draudimas“ jai atlygino 1726,40 Lt neturtinės žalos (maksimaliai įstatymo nustatytą sumą), 1000 Lt sumokėjo tretysis asmuo. Liko neatlyginta 14 000 Lt neturtinės žalos dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei E. P. iš UAB „If draudimas“ 7705,26 Lt žalos atlyginimo ir iš UAB „Panevėžio autobusų parkas“ 13 274 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Priteisė iš UAB „If draudimas“ į valstybės biudžetą 233 Lt žyminio mokesčio, 148 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 11,54 Lt išlaidų, susijusių su procesiniu dokumentų įteikimu. Priteisė iš UAB „Panevėžio autobusų parkas“ į valstybės biudžetą 398 Lt žyminio mokesčio, 252 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 19,66 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendime teismas nustatė, kad 2008-04-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu tretysis asmuo A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d., ir nubaustas. Ieškovei buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio nustatymo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Civilinėje byloje nebereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (CPK 182 str. 3 p.). Nuosprendžiu nustatyti faktai turi prejudicinę galią.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str.). UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atsako už padarytą ieškovei žalą, kaip didesnio pavojaus šaltinio, tai yra transporto priemonės – autobuso Ikarus 256, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, o taip pat ir kaip samdantis darbuotojus asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.263 str. 3 d., 6.264 str. l d., 6.270 str. 1, 2 d.). Teismas nustatė, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“ 2007-03-01 draudimo sutartimi, kuri galiojo iki 2008-03-31, buvo apdraudęs transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę UAB „If draudimas“ pagal galiojantį LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (2004-03-05 įstatymo Nr. lX-2041 redakcija). Šiuo atveju draudikas turi iš draudimo sutarties kilusią pareigą atlyginti ieškovei padarytą žalą, išmokėdamas jai draudimo atlyginimą, o UAB „Panevėžio autobusų parkas“ privalo ieškovei atlyginti žalą toje dalyje, kurioje jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (CK 6.254 str. 2 d.).

UAB „If draudimas“ ieškovei atlygino dalį, 261,47 Lt, ieškovės patirtų nuostolių. Kitų ieškovės patirtų turtinių eismo įvykio metu nuostolių atsakovas neatlygino, todėl teismas už juos, kiek ieškovė įrodė, būtent, už sugadintus daiktus: džinsines kelnes (100 Lt), megztinį (60 Lt), palaidinę (vertė, kaip nurodyta ieškinyje), sportbačius (60 Lt), akinius nuo saulės (vertė, kaip nurodyta ieškinyje), peruką (180 Lt), telefoną (100 Lt) priteisė. Be to, teismas priteisė ieškovei dėl eismo įvykio patirtus 149,40 Lt išlaidų – tiesioginių kitų nuostolių, teismas pripažino įrodytomis papildomo maitinimo išlaidas, o taip pat ir dalį išlaidų, kurias ieškovė patyrė dėl telefoninių pokalbių (96 Lt) su mama, gydydamasi ligoninėje nuo 2007-08-25 iki 2007-09-12 bei reabilitacinio gydymo UAB „Palangos linas“ metu. Teismas nurodė, kad šios išlaidos tiesiogiai susijusios su trečiojo asmens padarytu nusikaltimu ir yra priteistinos iš atsakovo UAB „If draudimas“. Teismas nepriteisė ieškovės prašytų 751,5 Lt sveikatos draudimo įmokų, kuriuos ieškovė laiko nuostoliais. Teismas nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp padarytos neteisėtos veikos ir šių nuostolių atsiradimo (CK 6.247 str.), šias įmokas pati ieškovė turėjo pareigą mokėti pagal Sveikatos draudimo įstatymą. Kadangi ieškovės sveikata buvo sužalota dėl trečiojo asmens padaryto nusikaltimo, tai draudikas turi pareigą atlyginti ieškovei visus dėl to jos patirtus nuostolius, jų tarpe išlaidas, susijusius su sveikatos grąžinimu, dėl sveikatos sužalojimo negautas pajamas (CK 6.283 str. l–2.4 d., CK 6.254 str. l d. ir LR transporto priemonių savininku ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas). Ieškovė iki sužalojimo nebuvo įgijusi jokios specialybės ir nedirbo, bet dėl sužalojimų ji prarado galimybę gauti pajamas, kurias būtų galėjusi gauti. Teismas nurodė, kad ieškovės negautas pajamas sudaro minimali mėnesinė alga, iš jos atimant socialinio draudimo išmokas, mokamas sveikatos sužalojimo atveju (CK 6.290 str. l d.). Ieškovė buvo sužalota ir visiškai negalėjo dirbti nuo 2007-08-23 iki 2008-01-20. Jos sužalojimo metu Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga 2007 m. rugpjūtį–gruodį buvo 700 Lt, o nuo 2008-01-01 minimali alga padidėjo iki 800 Lt. atsižvelgiant į tai, ieškovei už laikotarpį nuo 2007-08-23 iki 2008-01-20, kai ji negavo jokių pajamų, priteistina prašoma 3496,77 Lt negautų pajamų suma (už 2008 m. sausio mėnesį (iki mėnesio 21 dienos) negautų pajamų išmoka sudaro 516,13 Lt (CK 1.5 str., 6.288 str. 3 d.).

Ieškovė neteko 60 procentų darbingumo nuo 2008-01-21 iki 2009-01-20 (t. 2, b. l. 61, nedarbinguno pažyma). Už šį laikotarpį ieškovės dėl 60 procentų darbingumo netekimo kas mėnesį negautos pajamos apskaičiuotinos nuo 800 Lt minimalios algos sumos, nustatant 60 procentų netektų pajamų dalį, atimant jai paskirtą šalpos pensiją. Už laikotarpį nuo 2008-01-21 iki 2008-01-31 ieškovei priteistina netektų pajamų išmoka sudaro 2,09 Lt (800 Lt x 60 proc = 480 Lt; 480 Lt : 31 d = 15, 48 Lt; 15,48 x 11=170,28 Lt; 170,28 Lt – 168,19 Lt = 2,09 Lt). Už laikotarpį nuo 2008-02-01 iki 2008-07-31 įskaičius ieškovei paskirtą 474 Lt šalpos pensiją, ieškovės netektos pajamos kas mėnesį sudaro po 6 Lt. Už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2009-01-21 ieškovės netektas pajamas pilnai kompensuoja jai paskirta 540 Lt šalpos pensija.

Spręsdamas ieškovės reikalavimą atlyginti žalos, susijusios su ieškovei gydytojų rekomenduojamo reabilitacinio gydymo sanatorijoje būsimomis išlaidomis (CK 6.249 str. 3 d.), teismas nustatė, kad ieškovė dėl liekamųjų reiškinių po galvos smegenų traumos, kaukolės lūžimų, gydytojų yra siunčiama mokamam reabilitaciniam gydymui (pagal komercinį kelialapį) į UAB „Palangos linas“. Mininimali vienos dienos kaina tokio gydymo yra 140 Lt, o reabilitacinio gydymo įprastinė trukmė yra 24 dienos, bendra minimali gydymosi kaina sudaro 3360 Lt (59 b. l., l t.). Nustatė, kad ieškovė dėl sužalojimo negali dirbti, o gaudama tik šalpos pensiją, ji neturi pinigų mokamam gydymui, toks gydymas jai būtinas, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dalyje dėl 3360 Lt būsimos žalos atlyginimo.

LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą riboja tik draudimo išmokų dydžiu (įstatymo 14 str.,16 str.), kurios šiuo atveju asmeniui pagal draudimo sutarties sudarymo metu galiojusio LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1l str. yra 500 000 eurų (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo).

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimą teismas nurodė, kad draudikas atsakovas UAB „If draudimas“ yra atlyginęs ieškovei 1726,40 Lt neturtinę žalą, kaip numatyta draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (2004-03-05 įstatymo Nr. IX-2041 redakcija). Likusią neatlygintą neturtinę žalą ieškovei privalo atlyginti atskovas UAB „Panevėžio autobusų parkas“ (CK 6.250 str., 6.263 str. 3 d., 6.264 str. l d., 6.270 str. 2 d., 6.283 str. l d., 4 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustatė atsižvelgdamas į ieškovės sveikatai atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Eismo įvykio metu ieškovė sužalota sunkiai, patyrė galvos operacijas, prarado didesnę dalį darbingumo, sveikatos sužalojimo pasekmės tęsiasi iki šiol. Ieškovė prarado galimybę studijuoti pasirinktoje mokymosi įstaigoje, prarado galimybę dirbti, dėl operacijų buvo netekusi plaukų, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir nepatogumus, žymiai sumažėjo jos bendravimo galimybės. Teismas atsižvelgė ir į žalą padariusio trečiojo asmens elgesį po ieškovės sužalojimo, įvertino jo pastangas kompensuoti žalą ieškovės lankymu, rūpinimusi jos sveikata, suteikta pagalba, taip pat į turtinę padėtį, kurią apsunkina trečio asmens pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus bei skoliniai įsipareigojimai. Nurodė, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis negali nebūti pakankamai rimta ir sunki našta skolininkui ir neturi jo visiškai sužlugdyti. Nurodytomis aplinkybėmis teismas ieškovei padarytą neturtinę žalą įvertino 16 000 Lt suma. Iš šios sumos atėmus 1726,40 Lt ieškovei draudiko bei 1000 Lt trečiojo asmens geruoju sumokėtas neturtinės žalos atlyginimo sumas, ieškovei iš UAB „Panevėžio autobusų parkas“ priteistinas 13 274 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo A. Š. apeliacinu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-10 spendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei iš atsakovo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ ir priteisti ieškovei iš UAB „Panevėžio autobusų parkas“ 2273 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas neteisingai, netinkmai įvertino neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus, be pagrindo atsisakė žalos atlyginimą sumažinti įvertindamas trečiojo asmens turtinę, šeimyninę padėtį, finansinius įsipareigojimus kitiems asmenims (CK 6.250 straipsnio 2 d.). Teismas nors, kaip nurodyta sprendime, atsižvelgė į nurodytus kriterijus, bet iš esmės prieštarauja savo teiginiams, nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma jį finansiškai gali iš esmės sužlugdyti. A. Š. mėnesinės pajamos siekia 1500 Lt, jo įsipareigojimai viršija gaunamas pajamas. Jis turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, kas mėnesį kiekvienam skirdamas minimalų 300 Lt išlaikymą, taip pat turi kreditorinį įsipareigojimą bankui AB „Parex bankas“, kuriam kas mėnesį moka po 215 Lt, kredito unijai moka už kreditą – po 424 Lt. Jo žmonos mėnesinės pajamos yra 900 Lt.

Atsakovui UAB „Panevėžio autobusų parkas“ pareikalavus išmokėti teismo sprendimu priteistą ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, jis neturės galimybės jos atlyginti. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (CK 6.251 str. 2 d.) iki 5000 Lt ir priteisti ieškovei 2273 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš autobusų parko (5000 Lt – 1000 Lt jo sumokėtas neturtinės žalos atlyginimas ir atėmus draudiko išmokėtą 1727 Lt neturtinės žalos.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Panevėžio autobusų parkas“ su apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. P. prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti 2008-12-10 Panevėžio apylinkės teismo sprendimą ir priteisti valstybei atstovavimo išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas bei vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos suformuotais precedentais sprendžiant panašaus pobūdžio bylas dėl padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo. Teismas nustatė, kad jos sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Būdama pakankamai jauna, patyrė sunkią galvos traumą, iškentė ne vieną operaciją, prarado didesnę dalį darbingumo, o sveikatos sužalojimo pasekmės tęsiasi iki šiol. Ji negali mokytis, dirbti, dėl galvos operacijų buvo netekusi plaukų, patyrė fizinį skausmą, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Teismo nustatyta padaryta bendra 16 000 Lt neturtinės žalos suma yra pagrįsta, teisinga. Ji nustatyta atsižvelgiant ir į apelianto elgesį po eismo įvykio, jo turtinę padėtį, skolinius įsipareigojimus tretieiems asmenims. Neturtinę žalą jai turi atlyginti atsakovas UAB “Panevėžio autobusų parkas”. Bendrovė šio teismo sprendimo neginčija. Apeliantui pareiga atlyginti žalą kiltų tik tuo atveju, jei atsakovas UAB “Panevėžio autobusų parkas”, sumokėjęs jai neturtinės žalos atlyginimą, taikytų regreso reikalavimą apeliantui, tačiau tai daryti yra bendrovės teisė, bet ne pareiga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 336 str. 1 d. CK 6.250 str.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str.), nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Tretysis asmuo A. Š. skundžia tik sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteismo iš atsakovo UAB „Panevėžio autobusų parkas“. Priimtas sprendimas skundžiamojoje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas. Nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad atsakovo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ darbuotojo trečiojo asmens A. Š. vairuojamas autobusas Ikarus 256, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-23 apie 19 val. pėsčiųjų perėjoje ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža partrenkė ieškovę E. P. ir ją sužalojo: lūžo kaukolės skliauto ir pamatų kaulai, išsiliejo kraujas virš kietojo smegenų dangalo. Po įvykio ieškovė gydyta ligoninės stacionare 2007-08-23--09-12. A. Š., pažeidęs Kelių eismo saugumo taisyklių 53 p., 75 ir 76 punktų reikalavimus, Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-04-23 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 dalyje, nubaustas. Ieškovė E. P., gim. (duomenys neskelbtini), patyrė sunkias galvos operacijas, prarado 60 procentų darbingumo, sveikatos sužalojimo pasekmės tęsiasi iki šiol. Darbingumo lygio pažyma, išduota 2009-01-29, nustatyta, kad ieškovė E. P. yra iš dalies darbinga iki 2011-01-20 dienos, yra netekusi 60 procentų darbingumo. Dėl eismo įvykio ieškovė prarado galimybę studijuoti verslo vadybą neakivaizdinėse studijose (duomenys neskelbtini) pagal iki įvykio sudarytą sutartį, liko iš dalies darbinga, jai nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis, patyrė nevienkartinį fizinį skausmą, dėl patirtų sužalojimų ir operacijų, kurios buvo daromos 2007-08-23 – 2007-08-24, buvo netekusi plaukų, liko randai, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir nepatogumus, dėl ko žymiai sumažėjo jos bendravimo galimybės. Pragyvena tik iš gaunamos socialinės pašalpos. Tretysis asmuo A. Š. iki šiol tebedirba pas atsakovą UAB „Panevėžio autobusų parkas“ (duomenys neskelbtini), yra sveikas, darbingas, patenkinamai materialiai aprūpintas, kartu su sutuoktine išlaiko tris vaikus: sūnų J., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų J., gim. (duomenys neskelbtini), ir P., gim. (duomenys neskelbtini).

Teisiniai argumentai

Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus, vadovaujantis nustatytų kriterijų visuma, yra teismo funkcija. Ieškovės prašoma priteisti suma nevaržo teismo diskrecijos, nes neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja numato būtinybę siekti skirtingų interesų pusiausvyros, turi būti aiški, prognozuojama, nediskriminuojanti. Kompensacinė neturtinės žalos atlyginimo koncepcija grindžiama visiško žalos atlyginimo principu, t. y. atlyginant neturtinę žalą kalbama apie teisingą žalos atlyginimą, kuriuo siekiama kuo teisingiau kompensuoti asmeniui patirtus neturtinius praradimus, atsisakoma baudinio žalos atlyginimo pobūdžio. Teismas iš esmės vadovavosi įstatymo (CK 6.250 str.) ir teismų praktikos suformuotais neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijais.

Kaip matyti, teismas, nustatydamas ieškovei E. P. padarytos neturtinės žalos dydį 16 000 Lt, atsižvelgė ir į visas aplinkybes, jų tarpe į žalą padariusio trečiojo asmens elgesį ieškovės atžvilgiu po sužalojimo, įvertino jo pastangas iš dalies kompensuoti žalą, į jo turtinę padėtį, kurią apsunkina A. Š. pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus bei skoliniai įsipareigojimai kredito įstaigoms. Tačiau A. Š. finansiniai sunkumai yra laikini, jie susiję su jo paties ir jo vaikų gyvenimo materialinėmis sąlygomis. Svarbi byloje aplinkybė yra ta, kad ginčijamu sprendimu neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai E. P. priteistas ne iš eismo įvykio kaltininko A. Š., o iš atsakovo UAB „Panevėžio autobusų parkas“. Visos A. Š. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos atsakovui UAB „Panevėžio autobusų parkas“ pareikalavus sumokėti atsakovo išmokėtas sumas ieškovei E. P. CPK 6.280 str. tvarka. Mažinti priteistą neturtinės žalos E. P. atlyginimo dydį vien pagal eismo įvykio kaltininko turtinę padėtį šiuo konkrečiu atveju vargiai ar galima. Už A. Š. kaltus veiksmus, kuriais padaryta neturinė žala pastarajam vykdant darbines funkcijas, atsako jo darbdavys UAB „Panevėžio autobusų parkas“ (CK 6.264 str.). UAB „Panevėžio autobusų parkas“, išieškodamas atlygintą E. P. neturinę žalą iš A. Š., turės galimybę vertinti savo darbuotojo turtinę padėtį ir mažinti jo atlygintinos žalos dydį, atidėti ar išdėstyti mokėjimą, ar susitarti kitaip.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.250 str. ir atsižvelgė į tai, kad ieškovei draudikas UAB „If draudimas“ yra atlyginęs sutartimi nustaytą maksimalią sumą – 1726,40 Lt neturtinę žalą, o tretysis asmuo gera valia sumokėjo 1000 Lt, bendrą padarytos neturtinės žalos sumą nustatė 16 000 Lt (16 000 Lt – 1726,40 Lt – 1000 Lt), o priteistiną sumą – 13 274 Lt. Teismas nurodė, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis negali būti pakankamai rimta ir sunki našta skolininkui. Kadangi skolininkas šioje byloje yra UAB „Panevėžio autobusų parkas“, tai minėtas teismo nurodymas atitinka bylos aplinkybes. Trečiojo asmens argumentai, kad teismas neteisingai, netinkamai įvertino neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus ir be pagrindo nesumažino neturtinės žalos atlyginimo dėl nurodytos trečiojo asmens turtinės, šeimyninės, finansinės padėties ir įsipareigojimų kredito įstaigoms yra nepagrįstas.

Pasakytu apeliacinio skundo argumentai yra paneigti. Iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88, 92 str.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, A. Š. ginčija ne visą teismo priteistos neturtinės žalos sumą, o tik jos dalį (13 274 – 2273 = 11 001), todėl 2009-01-07 mokėjimo kvitu banke Swedbank permokėjo 68 Lt žyminio mokesčio, kuris jam turi būti grąžintas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šia nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. Š. 16,75 Lt, procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų ir 440 Lt teisinės pagalbos E. P. išlaidų (įmokos kodas 5630) į valstybės biudžetą.

Grąžinti A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 68 Lt permokėto už apeliacinį skundą dėl Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-12-10 sprendimo žyminio mokesčio.

Teisėjai Romualdas JanuškaLaimutė SankauskaitėRimantas Savickas