Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, neve­dęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Lazdijų rajono apylinkės teismo: 1) 2005 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodek­so (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį – 6 MGL dydžio (750 litų) bauda, 2) 2013 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valan­­dų per mėnesį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2005 m. vasa­rio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta – 4 mėnesiai viešų­jų darbų, įparei­gojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį, viso 80 valandų visuomenės labui ir 750 litų (271,22 eurų) bauda; 2017 m. gegužės 4 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarti­mi 6 MGL (217,22 eurų) bauda pakeista į 36 valandas viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 3 mėne­­­­sius, dirbant po 12 valandų per mėnesį, viešųjų darbų neatlikęs, teistumas neišny­kęs ir nepa­nai­­­­kin­tas, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. M. 2017 m. vasario 15 d. apie 23 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), P. M. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, laikydamas rankoje peilį bei eida­­­mas link K. V., grasino jį nužudyti, sakydamas, jog papjaus, dėl ko nukentė­ju­sia­jam buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais.

Kaltinamojo K. M. parodymais (2 t., b. l. 6–9), kuriuose savo kaltę jis pripa­­­­ži­no visiškai. Paaiškino, kad 2017 m. vasario 15 d. apie 19 val. nuėjo pas brolį P. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Brolis su draugu K. V. gėrė alkoholį ir jis prisijungė. Apie 22 val. brolis nuėjo miegoti, jis su K. V. toliau girtavo. Begeriant tarp jų įvyko konfliktas, dėl praeities skriaudų. Vėliau konfliktas peraugo į apsistumdymą, jie vienas kitą stumdė, K. V., būdamas girtas, kažkaip pasisuko ir veidu atsitrenkė į kambario durų medi­­­nę staktą, susimušė nosį. K. V. ir toliau konfliktavo, jį įžeidinėjo. Jis taip pat buvo girtas, todėl pasakė, kad jį paskers. Taip sakydamas siekė K. V. įbauginti, tačiau tikrai netu­­rė­jo tikslo jo nužudyti ar jį sužaloti. Jis norėjo, kad K. V. išeitų iš brolio namų, nes kėlė konflik­tus. Kad K. V. būtų baisiau, nuėjęs į virtuvę pasiėmė nuo stalo peilį ir ėjo link kamba­rio, kuriame buvo K. V.. Tačiau K. V. sutiko jau kitame kambaryje, einan­­­­tį link jo. Peilį jis demonstratyviai iškėlęs laikė sau virš galvos, tokiu būdu siekė pagąsdinti K. V.. K. V. griebė jam už rankos, kurioje laikė peilį, ir jį nustūmė prie sienos, siekė atimti peilį, bet jis priešinosi, neleido atimti peilio. Grumtynių metu K. V. galėjo įsipjau­ti į peilio ašmenis. Tuo metu, kai jis su K. V. grūmėsi, į gyvenamąjį namą atbėgo poli­­­cijos pareigūnai, todėl jie vienas kitą paleido, jis, siekdamas atsikratyti peilio, jį numetė ant grindų. Jį sulaikė policijos pareigūnai. Mano, kad K. V. rimtai išsigando, kai pamatė, kad jis turi peilį, o jis to ir siekė, kad jis bijotų, išeitų iš brolio namų, pasibaigtų konfliktas. Grasindamas nužu­­­dyti K. V., siekė jį tik įbauginti, tikrai nebūtų peiliu jo sužalojęs. K. V. atsi­pra­­šė, jis jam dėl to įvykio jokių pretenzijų neturi, jie susitaikė, nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusi­kal­­stamą veiką.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 18–25), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) P. M. priklausančiame gyvenamajame name. Kambaryje po sofa rastas ir paimtas peilis. Nėra vienos pusės jo rankenos kriaunos, kitos pusės yra dalis kriaunos.

Daikto apžiūros protokolu (1 t., b. l. 26–29), kuriuo apžiūrėtas peilis, kurio ilgis 27 cm, ranke­nos ilgis 12 cm, geležtės ilgis 15 cm. Peilio rankena plastmasinė, juodos spalvos, buvo pritvir­tin­ta trimis kniedėmis, rankeną laiko viena kniedė, kitoje pusėje plastmasinės rankenos nėra.

Nukentėjusiojo K. V. protokolu–pareiškimu ir parodymais (1 t., b. l. 1–2, 47–48, 55–58, 79–82), iš kurių matyti, kad 2017 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini), draugo P. M. gyvenamojo namo kambaryje, girtavo kartu su K. M. ir P. M.. Apie 23.45 val. išgertuvių metu tarp jo ir K. M. įvyko konfliktas. Šio konflikto metu vienas kitą įžeidinėjo žodžiais, po to susistumdė. Abu tuo metu buvo girti, prisi­me­na, kad M. jį pastūmė, dėl ko jis pasisuko ir veidu atsitrenkė į kambario durų medinę staktą bei prasikirto nosį. K. M. supykęs nubėgo į virtuvę ir atsinešė peilį, kurį laikė deši­nė­je rankoje pakėlęs jam virš galvos ir pasakė, kad jį papjaus. Kadangi K. M. su peiliu ranko­­je ėjo link jo, jis girdėjo jo grasinimą, kad papjaus, todėl bijodamas, kad neįvyk­dy­tų grasini­mų ir nesužalotų, kaire ranka griebė K. M. ranką su peiliu ir stūmė jį prie sienos, taip siekda­mas atimti iš jo peilį. Jie susigrūmė, grumtynių metu judėjo, todėl peilio ašmenimis jam buvo nežy­miai įpjauta kairės rankos oda. Jiems besigrumiant į kambarį atėjo policijos pareigūnai. Tuo­met jie vienas kitą paleido, K. M. rankoje laikytą peilį numetė link lovos. Policininkai K. M. sulaikė. Jis, pamatęs, kad K. M. rankoje laiko peilį ir juo užsimojęs eina link jo, labai išsigando, turėjo realų pagrindą manyti, kad K. M. gali savo grasinimus įvykdyti, todėl puolė gintis. K. M. jokių pretenzijų neturi, jie yra draugai, anksčiau neturėję konflik­tų, jam atleidžia, jis jo atsiprašė, sakė, kad tikrai nebūtų sužalojęs, norėjo pei­liu tik pagąsdinti. Civi­li­nio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusiojo K. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., b. l. 70–78), iš kurio matyti, kad jis parodė vietą P. M. gyvenamojo namo kambaryje, kur K. M. jam grasino peiliu bei kurioje vietoje numetė peilį.

Įtariamojo K. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., b. l. 139–147), iš kurio matyti, kad jis parodė, kaip (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, laikydamas peilį grasino K. V.bei kur numetė peilį, pamatęs policininkus.

Policijos pareigūnų T. B. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio, jo ir parei­gū­no M. R. parodymais (1 t., b. l. 17, 100–103, 107–110), iš kurių matyti, kad 2017 m. vasario 15 d. apie 23 val. 46 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budė­tojo gavo prane­ši­mą, kad Lazdijų m., Seinų g. 25 vyksta muštynės. Nuvykus kieme juos pasi­ti­ko mergina, kuri buvo blaivi, sakė, kad eitų greičiau, nes jie ten vienas kitą papjaus. Įbėgę į gyve­na­mo­jo namo kambarį prie sienos pamatė du nepažįstamus jaunus vyrus, kurie tarpusavyje grūmė­si. Vėliau nustatė, kad tai buvo K. M., kuris rankoje laikė pakankamai didelį virtu­vi­nį peilį, šalia buvo nuken­­­tėjusysis K. V., kuris laikė K. M. ranką, kurioje buvo peilis. Jiems įbėgus K. M. peilį metė po lova, peilis nukrito ant grindų šalia lovos. Tuomet iš karto sulai­­kė neblaivų K. M., šalia stovėjo neblaivus nukentėjusysis K. V., matėsi, kad jo nosis buvo sumušta, prakirsta horizontali linija nosies srityje, matėsi kraujo žymės bei buvo nežy­­­­­­miai įpjauta ranka. K. M. ir K. V. buvo pristatyti į poli­ci­jos komisariatą. Alko­­holio kiekio matuokliu K. M. nustatytas 1,35 promilės, K. V. – 1,69 promi­lės girtumas. K. M. įvykio aplin­kybių nekomentavo, o nukentėjusysis sakė, kad įvyko konf­lik­tas, dėl senų laikų, kad K. M. su draugais jį mušdavo. Konflikto metu K. M. grasino papjauti jį ir pagriebęs peilį ruošėsi įvykdyti grasinimus, tačiau jis apsigynė nuo girto K. M..

Liudytojos J. M. parodymais (1 t., b. l. 93–96), iš kurių matyti, kad 2017 m. vasario 15 d. apie 17 val. pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo K. V. ir kambaryje su jos vyru P. M. gėrė alkoholį. Vėliau atėjo ir K. M.. Ji alkoholio negėrė. Apie 22 val. jos vyras nuėjo į kitą kambarį ir užmigo. Apie 23 val. 40 min. tarp K. M. ir K. V. kilo konfliktas, susistumdymas, atėjusi pamatė, kad K. V. bėga kraujas, matėsi, kad prakirsta jo nosis. Kadangi jai nepatiko, kad jie jos namuo­­­se stumdosi, mušasi, aiškinasi, todėl paskambino policijai ir kieme laukė, kol atvažiuos. Kartu su policininkais atėjusi į namus pamatė, kaip K. M. rankoje laikydamas peilį buvo užsi­mojęs juo smogti, tačiau jo ranką su peiliu laikė K. V., jie buvo prie kambario sienos. K. M. ranka su peiliu buvo pakelta aukštai, virš K. V. galvos. Kai policininkai įėjo į kambarį, K. V. paleido K. M. ranką, atsitraukė nuo jo, o K. M. peilį numetė prie lovos ant kilimo. Kada K. M. pasiėmė peilį, nežino. Peilis priklauso jai, buvo laikomas virtuvėje ant spintelės. K. V. jai sakė, kad K. M. grasindamas papjau­ti paėmė iš virtuvės peilį ir užsimojo juo smogti, tačiau jis sugavo jo ranką ir apsigynė.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad K. M. kaltė pada­rius jam inkri­­mi­nuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamasis grasino nužudyti nuken­tė­ju­sįjį, kuriam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo pada­ry­ta nu­si­kalstama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama vie­šieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skir­­­­­ti kalti­na­­­­ma­jam viešuosius darbus. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­­­­džia­muo­­ju įsaky­mu, sutin­ka su siūlo­mos bausmės rūšimi bei dydžiu (2 t., b. l. 62–64, 68).

K. M. padarė nesun­kų tyčinį nu­si­­­­kal­timą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis yra teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (2 t., b. l. 15–16, 19–20, 21–23, 58), baustas adminis­t­ra­­cine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobau­dų (2 t., b. l. 25–34), psichikos ir priklauso­my­bių ligų registruose neįra­šytas, tačiau nurodyta, kad daug metų piktnaudžiauja alkoholiu, todėl pada­ryta išvada, kad yra išsivysčiusi priklausomybė alkoholiui, tačiau dėl to nesikreipė, nesilankė ir nesigydė (2 t., b. l. 37), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos minis­te­rijos specialisto išvada patvirtina, kad jam netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (2 t., b. l. 44), gyvenamosios vietos seniū­ni­­jos pažymoje nurodyta, kad nuo 2017 m. vasario mėnesio pradė­jo gauti socialinę pašalpą, plačiau charakterizuoti neturi duomenų (2 t., b. l. 50), yra bedarbis, nedar­bo draudimo išmokos negauna (2 t., b. l. 53).

Kaltinamojo atsakomybę leng­­vi­nančia aplinkybe pripa­žin­ti­na tai, kad prisipažino pada­ręs bau­­džia­mo­jo įstatymo numatytą veiką ir nuošir­džiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsa­­­ko­my­bę sunki­nančiomis aplin­ky­bėmis pripa­žin­ti­na tai, kad nusi­­kals­ta­mą veiką pa­darė būda­mas apsvai­­gęs nuo alkoholio, kas turėjo įta­­kos nu­si­kals­ta­­mos veikos pada­ry­mui, ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Įver­­­ti­nus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­­na­mojo asme­­­­­nybę, jo turtinę padėtį, jam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankci­jo­je numa­­­­­ty­ta alternatyvi bausmė, ku­rią siūlo ir prokuro­rė, – vie­­šieji darbai. Parenkant baus­mės dydį atsi­­žvel­gia­ma į kalti­na­mą­jį charakterizuojan­čius duomenis, atsako­my­­­bę leng­vinančią ir sunkinančias aplin­ky­bes. Teismas spren­­džia, kad proku­­­­rorės siūloma bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė nu­statytina artima vidur­kiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), yra tinkama bausmė kaltina­majam ir bus pakan­ka­ma pasiek­­ti bausmės tikslus – sulaik­yti jį nuo nusikals­ta­mų veikų dary­mo, nu­baus­ti bei užtikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgyvendi­ni­mą (BK 41, 61 straips­niai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­pa­­­­žino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė maž­i­nama vienu trečdaliu.

Kadangi K. M. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 6 MGL dydžio (271,22 eurų) baudos, kuri 2017 m. gegužės 4 d. teismo nutarti­mi pakeista į 36 valandas viešųjų darbų, todėl paskirtos bausmės suben­drin­­­ti­nos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmes visiškai sude­dant.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. vasario 17 d. (dvi paros) (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardo­moji prie­monė – rašy­ti­nis pasi­­žadė­ji­­mas neišvykti – panaikin­ti­na.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilis, saugo­mas Alytaus apskri­­­­ties vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate (1 t., b. l. 31, 33), – sunai­­­­­­kin­­­tinas kaip menkavertis (Lietuvos Respublikos baudžia­mo­jo pro­­ceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pa­sek­mės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžia­mo­jo pro­­ceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įparei­go­jant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuo­me­nės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturis) mėne­­sius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį (viso 100 valan­­dų) visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 6 MGL dydžio (271,22 eurų) bauda, kuri 2017 m. gegužės 4 d. teismo nutarti­mi pakeista į 36 valandas viešų­jų darbų, įparei­go­jant juos atlikti per 3 mėne­sius, dirbant po 12 valandų per mėnesį, bausmes visiš­kai sude­dant, ir paskirti subendrintą bausmę – 7 (septynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neat­ly­gin­­tinai 4 (keturis) mėnesius dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį ir 3 (tris) mėne­­sius dirbti po 12 (dvylika) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, vieną su­lai­ky­­mo parą prily­ginus šešioms vie­šų­jų darbų valandoms ir į bausmės laiką įskaičius K. M. laikinajame su­lai­ky­me iš­bū­tą laiką – nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. vasario 17 d. (dvi paras), laikyti, kad jis 12 valan­dų viešųjų darbų atlikęs.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panai­kin­ti bau­džia­­­ma­jam įsakymui įsiteisė­jus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, saugo­mą Alytaus apskri­­­­­­­ties vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate, – sunai­­­­­kin­­­ti.

Išaiškinti K. M., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskir­tų viešų­­­jų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numa­­tyt­ą bau­­džiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų dar­bų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti K. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžia­muo­­­ju įsaky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Laz­di­jų rajo­­no apylinkės teismui prašymą reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašy­mą reika­­laujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgis teisi­nės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džia­muoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagri­nė­­jimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­do­­mas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžia­masis įsa­ky­mas neskundžia­mas.