Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant A. J.

dalyvaujant ieškovo atstovui J. K.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl veiksmų pažeidžiančių nuosavybės teises nutraukimo bei dėl veiksmų, keliančių grėsmę patalpų naudotojams ir lankytojams nutraukimo, tretieji asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB“ (duomenys neskelbtini)“, A. T. ir I. T., B. J., B. J. privati įmonė „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo tinamai pranešta (b.l. 142), prašymų atidėti posėdį nebuvo gauta, todėl remiantis CPK 246 str. 1 d. byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Tretiesiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 155-161), prašymų atidėti posėdį negauta, todėl byla nagrinėjama trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

CK 1.138 straipsnio, reglamentuojančio civilinių teisių gynimo būdus, 3 punkte nustatytas vienas iš tokių – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1366/2002; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). CK 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas, ir siekiama žalos grėsmę pašalinti. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu ar iš viso neveikti. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateiktą reikalavimą grindė dviem argumentais – aplinkybe, jog atsakovas liftą eksploatuoja neturėdamas pastato bendrasavininkų sutikimo bei tuo, kad atsakovas naudoja ir eksploatuoja liftą neturėdamas licencijos tokioms paslaugoms teikti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas bei tretieji asmenys yra pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkai (b.l. 10, 27 - 28). I. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso keleivinis liftas, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.43). Byloje taip pat yra įrodymai, patvirtinantys, jog I. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ liftų nuolatinės techninės priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.44-49).

Remiantis CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.82 str. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog liftas, esantis pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso I. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri nėra pastato bendrasavininkas, minėto turto įgijimo sutartis nėra nuginčyta (b.l. 163). Tokiu būdu, teismas neturi pagrindo išvadai, jog lifto, esančio pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, eksploatavimui bei jo naudojimui remiantis CK 4.82 str. nuostatomis reikalingas visų pastato bendraturčių sutikimas, nes minėtas turtas nepriklauso pastato bendrasavininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Aplinkybė, jog minėtas liftas yra pastato šachtoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei lifto eksploatacijai naudojama bendrai pastatui tiekiama elektros energija nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Remiantis Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu, potencialiai pavojingi įrenginiai (toliau – įrenginiai) – darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrengimai, įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant kyla pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga šio įstatymo nustatyta priežiūra (2 straipsnio 1 dalis). Tokių Įrenginių naudojimas – veikla, susijusi su įrenginių paleidimu ar stabdymu, darbu, gabenimu, remontu, modifikavimu, priežiūra ir aptarnavimu, įskaitant ir valymą (2 straipsnio 2 dalis). Įrenginių priežiūra – atitinkamuose įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose bei gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta techninių paslaugų, teisinių ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad naudojami įrenginiai būtų saugūs ir nekeltų pavojaus žmonėms, turtui bei aplinkai, visuma; įrenginių priežiūra yra privaloma ir skirstoma į įrenginių techninės būklės tikrinimą ir nuolatinę įrenginių priežiūrą (2 straipsnio 3 dalis). Minėto įstatymo 10 straipsnyje yra numatytos įrenginių savininkų pareigos ir teisės, 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Įrenginio savininkas pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 9 punktuose ir nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, susijusias su įrenginio priežiūros vykdymu, sutartyje numatytomis sąlygomis gali perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam nuolatinės įrenginių priežiūros licenciją arba turinčiam atestatą vykdyti energetikos įrenginių eksploatavimą ir apsidraudusiam civilinės atsakomybės draudimu.

Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, jog I. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolatinės techninės priežiūros sutartį 5 metams (b.l.44-49). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonė, turinti licenciją teikti lifto priežiūros paslaugas. Pažymėtina, jog ieškovo atstovas teismo posėdyje bei parengiamajame teismo posėdyje neginčijo aplinkybės, jog lifto savininkas yra sudaręs sutartį su atitinkamą licenciją turinčia įmone dėl pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio lifto priežiūros (b.l. 71-72, 164), tačiau argumentavo, jog pats atsakovas turi turėti tokią licenciją savo poziciją grįsdamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-12-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.18). Su tokia ieškovo pozicija nesutiktina, nes pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nuostatas bei Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo 2006-02-24 Nr. A1-61 „Dėl lifto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punktą lifto savininkas atsako už nuolatinę liftų priežiūrą ir tinkamą, funkcionalų bei saugų jų naudojimą, jis turi teisę pasirinkti nuolatinės lifto priežiūros organizavimo būdą – atlikti nuolatinę priežiūrą savo jėgomis (kai turi reikiamos kvalifikacijos atestuotą personalą) arba nuolatinės priežiūros vykdymą bei kitas funkcijas perduoti licencijuotai įmonei, įsipareigojančiai atlikti šiuos darbus pagal sutartį, sudaromą tiesiogiai (be tarpininkų) su liftų savininku (įsakymo 10 punktas). Minėtos nuostatos paminėtos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-12-19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) kartu siūlant ieškovui nuolatinę lifto priežiūros sutartį sudaryti su licencijuota įmone ir nesinaudoti neaiškių tarpininkų paslaugomis, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju liftas nuosavybės teise priklauso ne pastato bendrasavininkams, o kitam asmeniui, todėl atsakomybė dėl Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nuostatų įgyvendinimo tenka būtent lifto savininkui I. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuris turi pareigą ir teisę pasirinkti nuolatinės lifto priežiūros organizavimo būdą ir, kaip byloje nustatyta yra sudaręs lifto priežiūros sutartį su atitinkamą licenciją turinčia įmone. Tokiu būdu, nėra pagrindo uždrausti atsakovui vykdyti lifto, esančio pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninę priežiūrą, nes byloje nėra duomenų, jog atsakovas atlieka minėtas funkcijas. Atsakovas atsiliepime bei atsakovo atstovas parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad I. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo atsakovui liftą, esantį pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į bylą yra pateikta I. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-07-11 sudaryta lifto, esančio pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartis ir nors joje nurodytas lifto registravimo numeris neatitinka į bylą pateiktoje 2011-07-20 pažymoje nurodyto lifto registravimo numerio, visgi, byloje nėra ginčo dėl to, kad lifto savininkas suteikė atsakovui teisę teikti lifto subnuomos paslaugas, parengiamajame teismo posėdyje atsakovo atstovas I. G., taigi, I. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, minėtą aplinkybę patvirtino (b.l.72). Remiantis CK 4.37 str. daikto savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teise turimą objektą ir juo disponuoti, todėl lifto savininkas turi teisę pasirinkti, kokiu būdu jis įgyvendins nuosavybės teisę. Kita vertus, ieškovas taip pat turi teisę savo nuožiūra įgyvendinti savo teises, tai yra sutikti arba nesutikti su atsakovo jam pateiktomis lifto naudojimo paslaugos sutarties sąlygomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pateiktame sutarties projekte nurodyta, jog paslaugos davėjas suteikia naudotojui teisę naudotis liftu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius, už atlygį, paslaugos davėjas (atsakovas) įsipareigoja organizuoti lifto techninę priežiūrą, užtikrinti, jog būtų atliekami lifto techninės būklės patikrinimai, tačiau nenurodo, jog įsipareigoja juos atlikti. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukščiau nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio pagal pateiktą ieškovo reikalavimą nenustačius, jog atsakovo atliekami veiksmai siūlant sudaryti kitiems asmenims lifto naudojimosi paslaugos sutartis yra neteisėti.

Dėl nurodytų argumentų, ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas (CPK 178 str.).

Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 61,56 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 61,56 Lt (šešiasdešimt vieną Lt, 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.