Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 1 kartą: 2011-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 3 metams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-10-01 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 1 p. paleistas lygtinai, neatlikus 1 m. 9 d. laisvės atėmimo bausmės, teistumui neišnykus

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. 2014 metų kovo 2 dieną, apie 22.41 val., ties Švedų g. 4 namu, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą išvengti administracinės atsakomybės už jo galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje (policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-čio būrio patruliams A. K. ir G. G. žodžiu tiesiogiai pasiūlė iš karto duoti 200 Lt kyšį už tai, kad policijos pareigūnai jį paleistų, niekur nevežtų bei nebaustų, tokiu būdu siekė papirkti valstybės tarnautojus už pageidaujamą neteisėtą jų neveikimą vykdant įgaliojimus.

T. G. teisme visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir apklausiamas parodė, kad tiksliai neatsimena kada, tačiau įvykio dieną, nurodytą kaltinime, šią savaitę, 22 val. iš S. B. nuomojamo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) su savo žmona R., atėjo į barą. Baro adreso nežino. Atėjus į barą atsisėdo ir gėrė alų. Į barą atvyko S. B. su pareigūnais. S. pasakė pareigūnams, kad jis čia ir jį jiems nurodė. Pareigūnai tada jį ir žmoną išsivedė iš baro ir tada jis, kad išvengti bausmės pasileido bėgti, bet ties namu, kurio Nr. 4, buvo sulaikytas. Jį pagavo ir uždėjo antrankius. Prašė, kad pareigūnai paimtų 200 Lt, kad paleistų jį. Pareigūnai perspėjo jį, bet vis tiek siūlė jiems pinigus. Pareigūnai tada iškvietė kitą dalinį ir jį išvežė. Gailisi dėl įvykio. Paaiškino, kad ta S. buvo neblaivi ir pati pradėjo varyti jį su žmona iš namų, o pati pasakė pareigūnams, kad jie ją veja iš jos namų. Ji pati kitur gyvena, o jie tik jos butą nuomoja. Pareigūnai jam pasakė, kad nori jį su žmona sulaikyti ir iškart po to jis išėjęs į lauką pradėjo bėgti. Vienas pareigūnas liko su nukentėjusiąją, o kitas jį vijosi, o kai pasivijo, privažiavo ekipažas ir jį sulaikė. Pareigūnas vėliau jam pasakė, kad pažeidė kažkokį įstatymo straipsnį, bet kurį neatsimena. Pinigus siūlė, kad jį paleistų, norėjo išvengti sulaikymo, nes buvo pažeistas laikas jam nustatytas laikas būti namuose dėl taikyto lygtinumo. Suprato, kad jei jį sulaikys, tai gaus nuobaudą, nes pažeidė įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Pareigūnams pinigus pasiūlė du kartus. Jo žmona negirdėjo, kai siūlė kyšį, nes buvo nuvesta į policijos automobilį ir jame sėdėjo. Įvykio metu buvo išgėręs 3 bambalius alaus, koks buvo girtumas nustatytas, neatsimena. Neblaivumas galėjo įtakoti jo elgesį, nes kažkiek buvo apsvaigęs. Viską papasakojo taip, kaip pats atsimena. Antrą kartą siūlė pinigus, nes galvojo, kad pareigūnai sutiks paimti pinigus. Jiems siūlomus 200 Lt turėjo, bet nebuvo ištraukęs. Vėliau policijoje pinigai buvo paimti, o išleidžiant jį iš policijos buvo jam grąžinti. Pinigus pareigūnams tik žodžiu siūlė, išsitraukęs jų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais sekančiais įrodymais.

Liudytojas A. K. parodė, kad viskas vyko darbo laiku, tikslaus laiko neatsimena. Patruliuojant gavo pranešimą, kad Kranto alėjoje, prie namo, neatsimena jo numerio, bet žino, kad pirmame bute, yra sumušta ir užrakinta moteris. Nuvykus minėtu adresu prie namo pastebėjo išlipančia per langą moterį, kuri buvo neblaivi. Minėta moteris paaiškino, kad du asmenys ją sumušė, užrakino ir išėjo. Ji nurodė, kad tai padarę du asmenys gali būti Juozapavičiaus prospekte esančiame bare. Nuvykus prie baro ir išlipus iš tarnybinio automobilio, moteris nurodė kaltinamąjį ir kitą moterį. Nurodytiems asmenims liepė tada vykti kartu. Tačiau išeidinėjant iš baro kaltinamasis staiga pradėjo bėgti. Kaltinamajam buvo liepta sustoti, bet jis toliau bėgo, todėl kartu buvęs kolega pradėjo jį persekioti – vytis, o jis pats su abiem moterimis važiavo tarnybiniu automobiliu į tą pusę į kurią galimai galėjo nubėgti kaltinamasis. Kolega radijo ryšiu perdavė jam, kad ties Švedu g. 4 namu susilaikė bėglį. Privažiavęs automobiliu pamatė kaltinamąjį jau gulintį ant žemės, o kolega jį laikė. Kadangi kaltinamasis muistėsi, padėjo uždėti spec. priemonę – antrankius. Uždėjus antrankius, jam ir kolegai kaltinamasis pasakė, kad jeigu jie jį paleistų, tai už tai jis duos 200 Lt. Jis jį perspėjo, kad už siūlymą kyšį jam gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau į tai kaltinamasis pasakė, kad žino ir dar kartą pasiūlė paimti pinigus. Konkrečiai kaltinamasis pasakė „išsitrauk piniginę ir pasiimk 200 Lt“. Nebuvo kur jo sodinti, todėl išsikvietė iš Panemunės PK ekipažą, kuris išvežė jį. Sulaikinėjo kaltinamąjį, nes buvo gautas pranešimas dėl sumušimo. Pas policiją kvietusi moterį buvo lūpos kruvinos bei nubrozdintas veidas. Dėl ko pradėjo bėgti kaltinamasis jis net nesuprato. Pinigų siūlymas nuskambėjo jau po to, kai jį sulaikė ir surakino jam rankas. Siūlymas buvo realus, sakė išsiimkit iš piniginės, kurią jis tuo metu turėjo. Kratos jam neatlikinėjo, bet atrodo, kad pinigus jis turėjo. Po perspėjimo jis vėl pasiūlė sakydamas, kad nesulaikytų jo ir nieko nerašytų. Jis pats tik surašė tarnybinį pranešimą. Kartu buvęs kolega sureaguodamas į jo kaltinamajam pasakytą perspėjimą pasakė, kad girdi perspėjimą, nes jis buvo per metrą ar pusę metro nuo jo. Sulaikomas asmuo nebuvo blaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Liudytojas G. G. parodė, kad neprisimenu įvykio datos, bet tai buvo sekmadienis, apie 22 val. 30 min. Jis ir jo kolega dirbo Panemunės teritorijoje. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra užrakinta ir sumušta moteris. Su kolega nuvyko tada į vietą ir pamatė per langą ir tvora lipančia moterį, kuri pasirodė neblaivi. Paklausė kas nutiko, o moteris pasakė, kad ją sumušė ir užrakino vyras ir moteris. Ji nurodė, kad šie asmenys gali būti bare. Su ja tada nuvyko iki baro, kur rado kaltinamąjį ir moterį, kuri nurodė, kad su juo atėjo. Išėjus visiems į lauką pasakė, kad reikės vykti į komisariatą. Visiems liepė sėsti į tarnybinį automobilį, tačiau kaltinamasis nepakluso ir staiga pradėjo bėgti. Jis tada pradėjo jį vytis. Vijosi apie 200 m. iki Švedų g. 4 namo, kur pasivijo kaltinamąjį. Tada automobiliu privažiavo ir kolega su moterimis. Kolega padėjo sulaikyti kaltinamąjį. Tada kaltinamasis pasiūlė jiems 200 Lt kyšį už tai, kad jis būtų paleistas. Kaltinamąjį įspėjus, kad už tai jam gresią baudžiamoji atsakomybė, jis nereagavo ir toliau siūlė tuos 200 litų. Paklausus ar suprato perspėjimą, jis pasakė, kad suprato, bet vis tiek siūlė pinigus. Tada jie iškvietė ir į vietą atvyko operatyvinė grupė ir išsivežė kaltinamąjį. Liudytojas paaiškino, kad, kai kaltinamasis buvo pasivytas ir surakintas antrankiais, tada jis pasiūlė pinigus sakydamas“ davai vyrau paleidžiat, duodu 200 Lt ir skirstomės“. Jis pinigų nerodė, nes neturėjo galimybių to padaryti, nes buvo surakintas. Bet pasiūlymas buvo realus, siūlė kelis kartus. Be to, siūlė ir patiems pasiimti pinigus, sakė, kad iš piniginės paimtų. Jis su savimi turėjo piniginę. Kaltinamasis siūlė pinigus įvardindamas tai kaip už paleidimą, nes nenorėjo būti sulaikomas, be to, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų ir bėgo. Jie jam paaiškino, kad už nevykdymą reikalavimų ir už kyšio davimą gresia atsakomybė. Kaltinamasis vėliau aiškino, kad šiuo metu turi būti namuose, bet nebandė pasidomėti kodėl. Pinigus siūlė jam ir kartu buvusiam kolegai.

Asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2317 užfiksuota, kad 2014-03-02 22.55 val. T. G. nustatytas 2,74 promilių girtumas (b.l. 16).

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 23P-8441883-14 nurodyta, kad 2014-03-02 22.31 val. T. G., būdamas girtas (nustatytas 2,74 promilių girtumas), vengdamas sulaikymo bėgo nuo policijos pareigūnų, o sulaikytas Švedų g. ties 4 namu, muistėsi, stengėsi ištrūkti, dėl ko teko panaudoti specialiąsias priemones – antrankius. Tuo įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d. (b.l. 5).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 227 str. 2 d. būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis T. G. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų, atvykusių pagal gautą iškvietimą ir turėjusių pagrindą jį sulaikyti kaip įtariamąjį dėl neteisėtos veikos padarymo, nurodymo sėsti automobilį, ėmė bėgti, nereagavo į raginimą sustoti, o po to, kai buvo sulaikytas tų pačių policijos pareigūnų, už tai, kad jis nebūtų sulaikytas ir nubaustas dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo, atitinkamai už tai, kad nebūtų dėl to surašomas ATPK protokolas, pasiūlė jiems pinigų – 200 litų. Kaip nustatyta, pats kaltinamasis tiesiogiai žodžiu nurodė pareigūnams, kad pinigus duoda už tai, kad jie jo nesulaikytų, paleistų, nieko nerašytų, pinigus siūlė net kelis kartus, sakė, kad juos patys gali išsiimti iš jo piniginės, kurią turėjo su savimi. Į pareigūnų perspėjimus, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, nereagavo. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir jo nesulaikytų bei nesurašytų jam administracinės teisės pažeidimo protokolo už tai, kad jis nevykdė jų teisėtų reikalavimų, nepakluso jų nurodymams. Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia tiesiogiai žodžiu pasiūlė 200 litų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems ir ketinusiems jį sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą, o vėliau jį sulaikiusiems, policijos pareigūnams. Būtent šių policijos pareigūnų teisėtų nurodymų kaltinamasis nevykdė ir ėmė bėgti, o sulaikytas pinigus pasiūlė jiems už tai, kad jie jo nesulaikytų, paleistų ir į komisariatą nepristatytų, kad jis nebūtų ten nubaustas už padarytą pažeidimą. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti ir pristatyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ar pradėtas ikiteisminis tyrimas nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas T. G. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

T. G. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

T. G. padarė vieną nusikalstamą veiką (apysunkį tyrinį nusikaltimą), jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą realia laisvės atėmimo bausme, jos neatlikęs, nes buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikęs visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl teismas sprendžia, kad T. G. yra linkęs sistemingai nusikalsti, savo tokio elgesio kritiškai nevertina, nes naują nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu ir tuo paros metu, kuomet teismo buvo įpareigotas būti namuose. Dėl to yra įstatyme nustatytas pagrindas paskirti jam griežčiausią savo rūšimi bausmę - laisvės atėmimą.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną T. G. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra dirbantis, vedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia iš BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei minėtoje sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis.

T. G. už jo padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką), po ko ji privalės būti subendrinta su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir visiškai neatlikta bausme visiškai ar iš dalies sudedant pagal BK 64 str. numatytas bausmių subendrinimo taisykles.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos, atsižvelgiant dar ir į tai, kad T. G. dirbantis, sutiko su tokių išlaidų priteisimu, gali būti priteistos iš kaltu pripažinto T. G. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-303 str., 304- 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2011-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo paskirta ir visiškai neatlikta bausme, tai yra prie neatliktos bausmės dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. G. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš T. G. Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, patirtas išlaidas – 60 (šešiasdešimt) litų, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Nurodyti, kad priteistos išlaidos turi būti sumokėtos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (juridinio asmens kodas – 188659752, atsiskaitomoji sąskaita LT 247300010112394300 AB Swedbankas, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.