Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo N. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, E. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos N. V. atstovas prašė pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė savo tėvo P. A., mirusio mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą ir nurodė, jog po tėvo mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau visą tėvo turtą: 41/200 gyvenamojo namo bei kitų statinių (2 lauko tualetai, tvora), adresu (duomenys neskelbtini), asmeninius ir namų apyvokos reikmenis priėmė, faktiškai jį valdydama, ir iki dabar gyvena minėtame name, moka mokesčius. Pareiškėja negali pilnai realizuoti savo teisės į palikimą, kol teismas nenustatys juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji priėmė tėvo palikimą faktiškai jį valdydama. Į teismo posėdį neatvyko pareiškėja N. V., suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas, kuriems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, todėl byla nagrinėjama pareiškėjai N. V. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 246 str. 5 d.). Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo neprieštaraująs, kad N. V. pareiškimas būtų patenkintas, juridinis faktas nustatytas, prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.Iš gimimo, santuokos, mirties liudijimų matyti, jog pareiškėjos N. V. tėvai – P. A., miręs (duomenys neskelbtini), I. A., mirusi (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad P. A. vardu nuo 1995-08-10 registruotos asmeninės nuosavybės teisės į 41/200 gyvenamojo namo bei kitų statinių (2 lauko tualetai, tvora), adresu (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino pareiškėjos atstovas, pareiškėjos brolis - suinteresuotas asmuo E. A. bei liudytojai A. V., R. J., G. Z. po P. A. mirties (duomenys neskelbtini), N. V. faktiškai valdydama priėmė visą savo tėvo, t. y. jo asmeninius ir namų apyvokos daiktus bei dalį nekilnojamojo daikto, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. paveldėtą turtą prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, ką taip pat patvirtina byloje esanti sąskaita už komunalinius mokesčius bei ESO pažyma apie apmokėtą elektros energiją, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Iš aptarto nustatyta, jog po tėvo mirties pareiškėja nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė jo turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, sutinkamai su CK 5.51 str., laikoma, kad N. V. priėmė P. A. palikimą, faktiškai jį valdydama, ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.Laikinosioss apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi, t. y. sustabdyti Šiaulių miesto 5 – jame notarų biure P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą Lietuvos Respublikai, kodas 111105555, atstovaujamai VĮ Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2039-641/2018 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-00129-2018-5) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims siųsti per LITEKO elektroninių paslaugų portalą bei kitas elektronines ryšio priemones, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra patirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi, t. y. sustabdyti Šiaulių miesto 5 – jame notarų biure P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2015 m. gegužės 16 d., paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą Lietuvos Respublikai, kodas 111105555, atstovaujamai VĮ Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2039-641/2018 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-00129-2018-5) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė